Vakarų Antarktidos palydovinėse nuotraukose atsitiktinai buvo pastebėta iki šiol nematyta imperatoriškųjų pingvinų kolonija, tapusi viena iš vos 66 egzistuojančių kolonijų. Ją išdavė ant ledo likusios aiškios guano, arba išmatų, dėmės.
Apskaičiuota, kad šiai kolonijai priklauso apie 1 000 suaugusių paukščių, arba 500 porų su jaunikliais. Taigi, kaip imperatoriškųjų pingvinų (Aptenodytes forsteri) perimvietei, ši kolonija yra palyginus maža. Tačiau ji reikšmingai papildo jau žinomas kolonijas.
Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimų tarnybos (BAS) geografinės informacijos pareigūnas Peteris Fretwellas šią koloniją aptiko dar gruodžio mėnesį, tačiau pranešimą apie ją atidėjo iki sausio 20 dienos, kai minima Žinių apie pingvinus diena.
P. Fretwellas „Live Science“ pasakojo, kad dviejų Europos kosmoso agentūros palydovų „Copernicus Sentinel-2“ nuotraukose analizavo, kaip nyksta jūros ledas, kai netikėtai pastebėjo ryškius imperatoriškųjų pingvinų kolonijos požymius. „Lede įžvelgiau kažką panašaus į labai mažą rudą dėmę“, – sakė jis.
Didesnės raiškos tos pačios vietovės nuotraukos, spalio mėnesį darytos „Maxar WorldView-3“ palydovu, galinčiu užfiksuoti vos 30 cm skersmens objektus, patvirtino, kad Vakarų Antarktidoje netoli Verlegerio taško iš tikrųjų gyvena pingvinų kolonija, nurodė P. Fretwellas.
Kadangi pingvinų išmatos kaupiasi ir ledą bei sniegą nudažo tamsiai ruda spalva, iš aukštai jas pastebėti būna daug lengviau nei pačius imperatoriškuosius pingvinus. Tačiau didelės skiriamosios gebos nuotraukose matyti ir patys imperatoriškieji pingvinai, atrodantys kaip maži taškeliai, – pagal juos buvo apskaičiuotas šios populiacijos dydis, pažymėjo P. Fretwellas.
Jūriniai paukščiai palydovinėse nuotraukose
Imperatoriškųjų pingvinų kolonijos dažnai būna atokios, todėl jas tirti yra sudėtinga, tačiau BAS mokslininkams palydovinės Antarktidos pakrančių nuotraukos per pastaruosius 15 metų padėjo aptikti bent keletą kolonijų. Naujausi palydoviniai tyrimai netgi leidžia spėti, kad Antarktidoje gali gyventi apie 20 proc. daugiau imperatoriškųjų pingvinų, nei skaičiuota anksčiau.
Imperatoriškieji pingvinai veisiasi tik ant susigulėjusio jūros ledo. Tačiau dėl tokios priklausomybės nuo jūros ledo šie pingvinai tampa pažeidžiami, nes šylant klimatui, ledo gali nebelikti, o Vakarų Antarktida jau yra smarkiai nukentėjusi.
„Praėjusiais metais Antarktidoje jūros ledo plotas buvo mažiausias per visą istoriją, o šiemet padėtis dar blogesnė, jau dvejus metus iš eilės, – sakė P. Fretwellas. – Skaičiuojame, kad iki šimtmečio pabaigos tikriausiai neteksime mažiausiai 80 proc. imperatoriškųjų pingvinų kolonijų“.
Dėl klimato kaitos keliamo pavojaus „imperatoriai“ dabar yra įtraukti į JAV Nykstančių rūšių akto gyvūnų, kuriems yra iškilusi grėsmė, sąrašus.
Didingieji pingvinai
Imperatoriškieji pingvinai yra aukščiausi ir sunkiausi iš visų pingvinų – paprastai jų ūgis siekia iki 100 cm, o svoris – iki 45 kg. Savo pavadinimą jie pelnė dėl įspūdingų juodos, baltos ir geltonos spalvų plunksnų.
Didžiąją dalį Antarktidos vasaros imperatoriškieji pingvinai praleidžia nardydami ir medžiodami žuvis, vėžiagyvius bei krilius. Tamsiais žiemos mėnesiais jie dauginasi ant suslėgto jūros ledo paviršiaus, kartais net už 50 km nuo atviro vandenyno, kur oro temperatūra gali nukristi iki 60 laipsnių šalčio pagal Celcijų.
P. Fretwellas neseniai lankėsi Antarktidoje, kur iš drono stebėjo dar vieną didelę imperatoriškųjų pingvinų koloniją – jis norėjo patvirtinti pingvinų kiekį, kuris buvo apskaičiuotas tik pagal palydovines nuotraukas.
Nors jis buvo priartėjęs pakankamai arti, kad užuostų pingvinų išmatų kvapą, pastarasis nebuvo itin atstumiantis, sakė jis.
Kadangi imperatoriškųjų pingvinų kolonijos telkiasi ant jūros ledo, didžioji dalis guano sušąla ir neskleidžia tvaiko, priešingai nei pingvinų kolonijos, kurios veisiasi tarp uolų – ten išmatų smarvė gali būti labai intensyvi. „Imperatoriškieji pingvinai yra didingesni ir ne taip smirda, kaip kiti pingvinai“, – pažymėjo jis.
Šaltiniai:
