Šio sindromo apimti asmenys miega tiek pat kaip ir kiti, bet jie anksti pabunda ir jau nerimsta ką nors veikti, kai kiti dar saldžiai tebemiega.
Daugeliui šis sindromas yra tartum dovana, nes jie gali efektyviau panaudoti šį laiką, nes jų dėmesio neblaško dienos šviesa ir kiti žmonės. Tačiau kitiems tai tampa kankyne, nes jiems sunku susiderinti su kitais žmonėmis.
"Daugelis jų į gydytoją nesikreipia, nes jiems tai netrukdo. Dažnai jie pasirenka tokį darbą, kad jis atitiktų jų gyvenimo režimą", - aiškino vienas tyrėjų Louisas Ptacekas. "O kitus tai nervina, nes jie tampa tartum atskirti nuo pasaulio", - pridūrė jis.
Perkėlę šį geną pelėms mokslininkai gavo tokį pat rezultatą, bet įterpę į vaisinės muselės drozofilos chromosomą pamatė, kad muselės nuo to dar ilgiau miega.
Nuodugniau ištyrus šio geno įtaką žmogaus organizmo laikrodžiui, matyt, galima būtų ieškoti ir naujų būdų miego sutrikimams gydyti.