Bizonas rastas 2022 metų vasarą Rusijos Verchojansko regione, liekanos perduotos Jakutsko Šiaurės Rytų Federalinio universiteto Mamutų muziejaus laboratorijai. Nors išliko ne visas bizonas, tačiau jo galva, priekinės galūnės ir dalis krūtinės laiko išbandymus atlaikė stebėtinai puikiai.
Spėjama, kad bizonas galėjo buvo nuo pusantrų iki dvejų metų amžiaus. Apžiūrėdami liekanas, mokslininkai paėmė raumenų, odos ir minkštųjų audinių mėginių, išėmė smegenis.
Nors labai tiksliai bizono amžių nustatyti pernelyg sudėtinga, anksčiau – 2009 ir 2010 metais – rasti bizonai galėjo gyventi prieš 8–9 tūkst. metų. Tikimasi, kad ištyrus paimtus mėginius pavyks daugiau sužinoti, kokioje aplinkoje bizonas gyveno, ir koks galėtų būti tikrasis jo geologinis amžius.
„Preliminariais duomenimis, šis bizonas gana jaunas, 1,5–2 metų amžiaus. Tai patelė. Kada tiksliai mirė, dar negalime pasakyti. Geologinis 2009 ir 2010 metais rastų bizonų amžius buvo 8–9 tūkst. metų, biologinis amžius – atitinkamai maždaug du mėnesiai ir 4–4,5 metai“, – sako NEFU Mamutų muziejaus vadovas Maximas Čeprasovas.
Atsižvelgiant į faktą, kad audiniai amžinajame įšale taip puikiai išsilaikė, kai kurie mokslininkų komandos nariai mano, kad būtų įmanoma panaudoti radinio DNR ir jį klonuoti.
„Šiuo metu dirbame su ypatingai unikaliu radiniu, kurį ateityje bus netgi galima klonuoti (...)“, – sako NEFU universiteto profesorius ir Jungtinių Arabų Emyratų biotechnologinių tyrimų fondo vadovas Hwang Woo Sok.
Svarbu paminėti, kad Hwang Woo Sok buvo atleistas iš Pietų Korėjos universiteto paaiškėjus, kad jo tyrimų rezultatai yra klastotės. Jis vos per plauką išvengė kalėjimo dėl medicinos etikos nuostatų pažeidimą už žmogaus kiaušialąsčių kaupimą. Mokslininko komanda taip pat buvo įsivėlusi ir į dar vieną įtartiną istoriją, paaiškėjus, kad amžinajame įšale rastas lokys, esą, gyvenęs prieš 22 tūkst. metų, iš tikrųjų tėra 3500 metų senumo.
Gyvūno klonavimas visada yra itin sudėtingas procesas, o pastangos klonuoti tūkstančius metų lede išbuvusį gyvūną jį dar labiau apsunkina. „Tam, kad klonavimas iš viso būtų įmanomas, mums reikia rasti nepažeistų chromosomų, bet geriausiuose pavyzdžiuose matome, kad kiekviena chromosoma padalinta į milijonus dalių. Mano nuomone, didesnė tikimybė mesti monetą ir tūkstantį kartų iš eilės sulaukti herbo, nei rasti nepažeistą tiek laiko lede praleidusio egzemplioriaus chromosomą“, – gana skeptiškai nusiteikusi paleogenetinė Love Dalen, kuri prie tyrimo tiesiai neprisideda, bet sutiko pasidalinti savo įžvalgomis.
2022 metais mokslininkai iš užšaldytų ląstelių sėkmingai klonavo pelių, tačiau šios ląstelės buvo užšaldytos vos devyniems mėnesiams, o ne devyniems tūkstančiams metų.
