Aliaskoje rasti kūdikio palaikai atskleidė tiesą apie pirmuosius Amerikos gyventojus

11 500 metų senumo kūdikio iš Aliaskos palaikai suteikė naujos informacijos apie pirmųjų žmonių apsigyvenimą Amerikos žemynuose.

Genetiniai moteriškos lyties kūdikio palaikų duomenys kartu su kita informacija parodė, kad jie priklausė iki šiol nežinomai senovinei grupei, rašo bbc.com.

Mokslininkai sako, kad tai, ką jie sužinojo iš šių palaikų DNR, įtikinamai pagrindžia teoriją, kad pirmoji migrantų banga į šiuos žemynus atklydo iš Sibiro vos prieš 20 tūkst. metų.

Tais laikais dėl mažesnio jūros lygio Beringo sąsiauryje galėjo būti susidariusi sausuma. Ją vėl užliejo vanduo, kai ištirpo ir atsitraukė ledynai. Pionieriais tapę gyventojai buvo visų šiuolaikinių Amerikos čiabuvių protėviai, teigia profesorius Eske Willerslevas ir jo kolegos. Jo komanda genetinio tyrimo rezultatus paskelbė žurnale „Nature“.

Šešių savaičių amžiaus kūdikio skeletas buvo atkastas Kylančios saulės upės archeologinėje vietovėje 2013 metais. Vietos čiabuvių bendruomenė jį praminė „Xach'itee'aanenh t'eede gay“, arba „Saulėtekio mergaite“. Mokslininkų komanda jį pavadino tiesiog USR1.

„Tai seniausi žmogaus palaikai, kada nors rasti Aliaskoje. Tačiau įdomiausia tai, kad jie priklausė žmonių populiacijai, kurios dar nežinojome“, – aiškino profesorius E. Willerslevas, dirbantis Kopenhagos ir Kembridžo universitetuose.

„Ši populiacija yra arčiausia šiuolaikiniams Amerikoms čiabuviams, bet vis dar yra nuo jų nutolusi. Taigi galime sakyti, kad ši mergaitė priklauso anksčiausiai, arba pačiai pirminei Amerikos čiabuvių grupei – pirmiesiems Amerikos čiabuviams, kurie vėliau diversifikavosi. Tai reiškia, kad ji gali papasakoti mums apie visų Amerikos čiabuvių protėvius“, – teigė jis „BBC News“.

Mokslininkai senovės populiacijų istoriją tyrinėja analizuodami mutacijas arba mažas klaideles, kurios susikaupia DNR per daugelį kartų.

Šios struktūros, palygintos su demografiniais modeliais, leidžia nustatyti ryšius tarp skirtingų žmonių grupių istorijoje.

Naujas tyrimas parodo, kad egzistavo protėvių populiacija, kurios genetiniai skirtumai nuo rytų azijiečių pradėjo ryškėti maždaug prieš 34 tūkst. metų, o jos atsiskyrimas baigėsi maždaug prieš 25 tūkst. metų.

Šis atsiskyrimas yra ženklas, kad šie žmonės perėjo Beringo sausumos tiltą, jungusį Sibirą ir Aliaską, ar bent jau tai, kad ši protėvių populiacija Šiaurės rytų Sibire tapo geografiškai izoliuota.

Mokslininkų tyrimas toliau rodo, kad senovės beringiečių grupė, kuriai atstovauja USR1, galiausiai pradėjo skilti nuo pirmųjų Amerikos migrantų. Šis genetinis atsiskyrimas įvyko maždaug prieš 20 tūkst. metų ir nulėmė, kad šie žmonės liko gyventi Aliaskoje kelis tūkstančius metų.

Kiti pirmųjų migrantų bangos atstovai pajudėjo į pietus ir apsigyveno teritorijose už ledynų.

Ši toliau pajudėjusi atšaka galiausiai virto dviem genetinėmis grupėmis, kurios atpažįstamos kaip šių laikų čiabuvių populiacijų protėviai.

„Kai dar neturėjome šios mergaitės genomo, mes žinojome tik šiek tiek vėlesnių laikų Amerikos čiabuvius ir senovės sibiriečius, pagal kuriuos bandėme išsiaiškinti sąryšius ir divergencijos laiką. Tačiau dabar turime individą iš populiacijos, esančios tarp šių dviejų grupių, ir tai tikrai atveria duris šiems pamatiniams klausimams atsakyti“, – teigė E. Willerslevas.

Tačiau pateikti galutinius atsakymus bus galima tik tuomet, kai Šiaurės rytų Sibire ir Aliaskoje bus aptikta daugiau palaikų, pridūrė mokslininkas.

Padaryti tai minėtoje šiaurės vakarų JAV valstijoje yra sudėtinga, nes jos rūgštinis dirvožemis nėra palankus skeletų ir ypač jų DNR medžiagos išlikimui.