1. Vidutinio asmens organizme yra pakankamai DNR, kad ji nusitęstų iki Plutono ir atgal – 17 kartų.
Žmogaus genomas – kiekvienos žmogaus ląstelės gentinis kodas – turi 23 DNR molekules, kurių kiekvieną sudaro nuo 500 tūkst. iki 2,5 mln. nukleotidų porų, rašoma zmescience.com.
Jei išvyniotume tokio dydžio DNR molekulę, jos ilgis siektų nuo 1,7 iki 8,5 cm, arba vidutiniškai 5 cm. Žmogaus organizme yra maždaug 37 trln. ląstelių, ir jei išskleistume visas jose esančias DNR ir jas sujungtume į vieną grandinę, tuomet bendro jos ilgio (2×1014 m) pakaktų 17-ai kelionių iki Plutono ir atgal (1,2×1013 m / kelionė iki Plutono ir atgal).
2. Vidutiniame žmogaus organizme yra dešimt kartų daugiau bakterijų ląstelių negu paties žmogaus ląstelių.
Juokinga, kaip kruopščiai mes plauname savo rankas, valome baldų paviršius ir susiraukiame, kai kas nors šalimais nusičiaudi – kitaip tariant, mes darome viską, kad išvengtume nereikalingų kontaktų su bakterijų pasauliu. Tačiau tiesa ta, kad mes patys esame tiesiog vaikščiojantys bakterijų mėgintuvėliai!
Jei sudėtume visas mūsų kūne gyvenančias bakterijas į vieną vietą, jos užpildytų pusės galono (maždaug 1,8 l) ąsotį. Aidaho universiteto mikrobiologė Carolyn Bohach taip pat teigia, kad mūsų kūne bakterijų ląstelių yra dešimt kartų daugiau, negu mūsų pačių ląstelių. Tačiau nerimauti neverta. Dauguma šių bakterijų yra naudingos. Maža to, be jų mes neišgyventume.
Bakterijos gamina chemines medžiagas, kurios padeda mums pasisavinti iš maisto energiją ir maistines medžiagas. Graužikai be bakterijų turi suvartoti beveik trečdaliu daugiau kalorijų, negu paprasti graužikai, kad išsaugotų savo kūno svorį.
Kai vėliau tiems patiems gyvūnams buvo sušerta bakterijų dozė, jų kūno riebalų kiekis padidėjo, net jei jie neėdė nieko daugiau, negu prieš tai. Žarnyno bakterijos taip pat yra labai svarbios imuniteto palaikymui.
3. Daugiau kaip 2 tūkst. km ilgio Didysis barjerinis rifas yra didžiausia gyva struktūra Žemėje
Koralinius rifus sudaro milžiniškas kiekis individualių koralinių polipų – minkštakūnių, bestuburių gyvių, kuriuos jungia audiniai. Didysis barjerinis rifas yra tarpusavyje susijusi maždaug 3000 koralinių rifų ir 900 koralinių salų sistema, susiformavusi po Koralų jūros paviršiumi.
Didysis barjerinis rifas, besidriekiantis 2000 km ir užimantis 350 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, yra didžiausia gyva struktūra Žemėje ir vienintelė, matoma iš kosmoso. Tačiau ši pažeidžiama koralų kolonija po truputį nyksta – jai kenkia klimato pokyčiai, tarša ir žmogaus sukeltos katastrofos.
4. Arbatiniame šaukštelyje vandens yra aštuonis kartus daugiau atomų, negu arbatinių šaukštelių vandens Atlanto vandenyne.
Arbatiniame šaukštelyje vandens (maždaug 5 ml vandens) yra 2×1023 vandens molekulių, kurias sudaro trys atomai – du vandenilio ir vienas deguonies atomas. Maža to, jei visas vandens šaukštelio molekules sustatytume į vieną liniją, gautume 50 mlrd. kilometrų arba 10 mūsų Saulės sistemos pločių.
5. Vidutinis žmogus per savo gyvenimą padaro tiek žingsnių, kad penkis kartus apeitų pasaulį.
Vidutinis vidutinio fizinio aktyvumo žmogus per dieną padaro maždaug 7500 žingsnių. Jei toks fizinis aktyvumas būtų išlaikytas kiekvieną dieną ir žmogus sulauktų 80 metų, tuomet jis per savo gyvenimą butų padaręs maždaug 216 262 500 žingsnių.
Paskaičiuokime: vidutinis žmogus su vidutinio ilgio žingsniais iki 80 metų nueitų maždaug 110 tūkst. mylių (176 tūkst. km), o tai reiškia, kad jis maždaug penkis kartus galėtų apeiti Žemę ties pusiauju.
