Lytinė sueitis – optimaliausias kūdikio pradėjimo būdas. Vis dėlto būna atvejų, kai moterys pastoja ir kitaip – net tokiais būdais, kuriuos laikytumėte neįmanomais, rašo „The Conversation“.
Per analinį seksą
Nors pastojimas užsiimant analiniu seksu – neįtikėtina retenybė, vis dėlto net tokių dalykų pasitaiko, tik ne bet kam, o moterims, turinčioms kloakos defektu vadinamą reprodukcinės sistemos ydą.
Ši anomalija nustatoma vienai iš 50 tūkst. mergaičių ir yra šalinama atliekant koreguojamąją operaciją. Deja, ir po jos išlieka tikimybė patirti tokių komplikacijų kaip inkstų nepakankamumas, šlapimo nelaikymas, sunkumai bandant pastoti ir ankstyvas gimdymas.
Kloaka yra bendra anga, per kurią šlapinamasi, tuštinamasi ir dauginamasi. Ją paprastai turi ropliai, paukščiai ir netgi ančiasnapiai.
Žmonių audiniai toje vietoje yra suaugę, taigi, kloaka padalijama į dvi arba tris angas, priklausomai nuo žmogaus lyties. Tik ypač retais atvejais pertvara nevisiškai atskiria tiesiąją žarną nuo makšties ertmės.
Pro tokią pertvarą spermatozoidai gali prasiskverbti ir, nukeliavę iki kiaušialąstės, ją apvaisinti. Tada apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi į gimdą – vyksta tas pats, kas vyktų ją apvaisinus įprastai.
Jei kartais įdomu, kodėl spermatozoidai susiranda kiaušialąstė, užuot tekėję sau tiesiąja žarna, žinokite, kad viską nulemia chemotaksis – kiaušialąstės gaminamų cheminių dirgiklių provokuojama veiksena.
Sėklai judant link kiaušialąstės, cheminių dirgiklių daugėja ir taip pasiunčiamas signalas, kad reikia toliau keliauti ta kryptimi.
Per oralinį seksą (ir ypač audringą barnį)
Spermatozoidų atkaklumą judant link kiaušialąstės bene geriausiai iliustruoja vienas ypač keistas medicinos literatūroje aprašytas atvejis.
Jauna moteris, kuri iš prigimties neturėjo makšties, kreipėsi į gydytojus ir pasiskundė nuolatiniais pilvo skausmais, kurie iš esmės labai priminė sąrėmius.
Po apžiūros paaiškėjo, kad moters gimdoje yra vaisius ir skausmą ji jaučia todėl, kad prasidėjo gimdymas. Gydytojai tuojau pat atliko cezario pjūvį ir išėmė kūdikį.
Turint omenyje, kad moteris neturėjo vaginos, įprastą lytinę sueitį, kaip pastojimo būdą, iš karto tenka atmesti. Tačiau reikšminga buvo tai, kad lygiai prieš 278 dienas moteris buvo paguldyta į ligoninę su durtinėmis žaizdomis pilvo srityje. Sužalojimų ji patyrė įvykus konfliktui tarp jos, pavydaus buvusio vyro ir naujo partnerio.
Pavyko išsiaiškinti ir tai, kad prieš pat muštynes moteris ir naujasis partneris užsiėmė oraliniu seksu.
Taigi, atliekant operaciją ir gydant ant pilvo padarytas žaizdas, greičiausiai buvo nuplauti visi pilvo ertmėje tuo metu dar buvę spermatozoidai. Tikėtina, kad jie nukeliavo iki kiaušialąstės ir ją apvaisino.
Apie sėklos patekimą į pilvaplėvės ertmę, esančią tarp pilvo organų ir pilvo sienos, teko girdėti ir anksčiau.
Pilvaplėvės ertmėje yra specialaus skysčio, padedančio organams judėti, kai pro juos keliauja maistas. Tyrimai parodė, kad tas skystis gali padėti išgyventi spermatozoidams, palengvindamas jų kelionę per šią ertmę iki kiaušialąstės.
Užtiškus sėklai
Pastoti neatliekant lytinio akto įmanoma ir užtiškus sėklai. Vyro sėklai išsiliejus šalia moters genitalijų ir patekus ant jos išorinių lytinių organų, spermatozoidai gali prasiskverbti į vaginą ir nukeliauti iki kiaušidžių.
Pastojimas užtiškus sėklai yra labai mažai tikėtinas, kadangi spermatozoidai neišgyvena ilgiau nei pusvalandį kūno išorėje. Nors sveiki spermatozoidai yra pajėgūs nukeliauti net 5 mm per minutę, laikas, kurį jie išlieka gyvybingi, yra ribotas (iki penkių dienų moters lytiniuose organuose).
Iš šimtų milijonų spermatozoidų, patenkančių į makštį, kai lytinio akto metu įvyksta ejakuliacija, tik 200–300 nusigauna iki kiaušinėlio. Taigi, nesunku suprasti, kodėl sėklai užtiškus genitalijų išorėje, o ne atsidūrus idealiai tinkamoje vidaus terpėje, pastoti beveik neįmanoma.
Beje, pastoti nuo sėklos, atsidūrusios vandenyje, visiškai neįmanoma, kadangi vanduo išsklaido spermatozoidus ir praskiedžia juos saugantį sėklos skystį. Be to, spermatozoidus sparčiai sunaikina vandenyje esančios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, chloras.
Jau laukiantis
Tam tikras organizme veikiantis mechanizmas užkerta kelią pastojimui, kai moteris yra nėščia. Nuo antro pastojimo apsaugomos net ir tos moterys, kurios iš prigimties turi dvi gimdas.
Pirma, dėl konkrečių hormonų poveikio nevyksta ovuliacija. Antra, susiformuoja tankus gleivių kamštis, blokuojantis gimdos kaklelį ir užkertantis spermatozoidams kelią į gimdą link kiaušidės.
Visgi yra toks reiškinys, vaidinamas superfetacija, kuris sulaužo geležines taisykles. Superfetacija, arba papildomas pastojimas, yra procesas, per kurį gemalas užsimezga esant gimdoje anksčiau susiformavusiam gemalui.
Papildomo pastojimo atvejų pasitaiko taip retai, kad mokslininkai iki galo nesupranta, kas juos nulemia. Visgi atrodo, kad juos galima sieti su pagalbiniu apvaisinimu in vitro.
Gemalus tokiais atvejais paprastai skiria labai mažas laiko tarpas – nuo dviejų iki keturių savaičių, todėl kūdikiai gali gimti tuo pačiu metu, tarsi dvyniai.
Nors pradėjimo pradžia nesutampa, gemalai daugeliu atvejų vystosi normaliai ir nėštumo netrikdo jokios specifinės, įprastam pastojimui nebūdingos komplikacijos.
Čia suminėti atvejai nutinka labai retai, todėl vargu ar verta dėl jų ypač jaudintis. Visgi jeigu greitu laiku pastoti neplanuojate, turėtumėte pasirūpinti kontracepcija.
Parengta pagal prof. Adam Taylor, Lancaster University,The Conversation, Science Alert,Delfi arch. inf.