Dabar gintaro gabaliuke buvo aptikta nauja tarakonų rūšis, kadaise įklimpusi į sakus net su spermos ląstelėmis. Šis tarakonas buvo pavadintas Supella dominicana, nes yra apgaubtas Dominikos gintaro. Manoma, kad tai yra pirmas istorijoje atvejis, kai gintare buvo aptikta fosilizuota tarakono sperma.

„Jis gerai išsilaikęs, su geltona skersine juosta per sparnus ir centriniu, vertikaliu geltonu dryžiu, kuris tarsi dalija kūną į dvi dalis“, – pranešime spaudai teigė šią rūšį identifikavęs profesorius emeritas George`as Poinaras jaunesnysis iš Ohajo valstybinio universiteto Mokslo koledžo.

Tarakonas gintare ir jo sperma. George Poinar Jr. nuotr.

„Taip pat įdomus yra spermos gumuliukas, kuriame yra spermatozoidų su tamsiomis akrosomomis – spermatozoido galvutę dengiančiomis struktūromis, nes spermos fosilijos yra labai retos“.

Manoma, kad šiam egzemplioriui yra apie 30 mln. metų, ir tai yra vienintelis Dominikos Respublikoje aptiktas prūsokų (ectobiidae) šeimos tarakonas. Tai neįprasta, nes Dominikos Respublikoje ir visoje Vest Indijoje šis egzempliorius neturi tebegyvenančių giminaičių.

Tarakonas gintare ir jo sperma. George Poinar Jr. nuotr.

Iš dešimties Supella genties rūšių devynios gyvena Etiopijos zoogeografiniame regione, o viena – Arabijos pusiasalyje.

Minimas egzempliorius yra 7 milimetrų ilgio ir buvo aptiktas gintare iš kasyklos šiaurinėje kalnų grandinėje tarp Puerto Platos ir Santjago.

Nors pasaulyje egzistuoja apie 4 tūkst. tarakonų rūšių, tik apie 30 iš jų turi kontaktą su žmonėmis, o dar mažiau jų laikomi kenkėjais. Nors tarakonai gana garsūs tuo, jog yra nesunaikinami ir net gali būti treniruojami dalyvauti paieškų ir gelbėjimo operacijose, jų gyvenimas jūsų namuose gali būti tikra problema, net jei jums bus sumokėta už tai, kad juos įsileistumėte.

Tarakonas gintare ir jo sperma. George Poinar Jr. nuotr.

„Sunkumai, bandant išvyti juos iš namų, kai jie juose apsigyvena, gali sukelti daug streso, – sakė G. Poinaras. – Daugelis galėtų pasakyti, kad geriausia vieta tarakonams – būti palaidotiems gintare“.
Straipsnis publikuotas žurnale „Biologia“.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją