aA
Beveik prieš tūkstantį metų Žemės atmosferoje įvyko keistas reiškinys: milžiniškas daug sieros turinčių dalelių debesis praslinko stratosfera, keliems mėnesiams ar net metams užtemdydamas dangų, kol galiausiai nukrito ant Žemės. Žinome, kad tai nutiko, nes mokslininkai ištyrė ledo kernus, gautus iš gilių gręžinių ledynuose arba ledo sluoksniuose, ir juose aptiko įkalintų sieros aerozolių, susidariusių išsiveržus ugnikalniams. Išsiveržimų metu sieros aerozoliai pakildavo iki stratosferos ir vėliau nukrisdavo ant mūsų planetos paviršiaus.
1110 metais danguje nebeliko Mėnulio: dabar mano išsiaiškinę, kodėl taip nutiko
© Shutterstock

Ledynai gali išsaugoti vulkaninio aktyvumo pėdsakus labai ilgai, tačiau vis tiek sunku nurodyti tikslų konkretaus įvykio laiką, rašoma sciencealert.com. Šiuo atveju mokslininkai padarė prielaidą, kad sieros nuosėdas paliko galingas Islandijos ugnikalnio Hekla išsiveržimas 1104 m. Hekla kartais dar vadinamas „vartais į pragarą“.

Ši teorija skamba įtikinamai, nes minėtojo laikotarpio sulfatų nuosėdos yra vienos gausiausių praėjusiame tūkstantmetyje.

Kita vertus, visuotinai priimti laikotarpių nustatymo metodai naudojant ledo kernus gali būti netikslūs. Prieš kelerius metus atlikus tyrimą, buvo padaryta išvada, kad laikotarpis, vadinamas „Grenlandijos ledo kernų chronologija 2005“ (GICC05), pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje atsilieka iki septynerių metų ir iki ketverių metų kito tūkstantmečio pradžioje.

Remiantis šiais duomenimis ir naujo tyrimo, kuriam vadovavo paleoklimatologas Sebastienas Guillet iš Šveicarijos Ženevos universiteto, rezultatais, Hekla ugnikalnio visgi negalima laikyti atsakingo už milžiniškas sulfatų nuosėdas.

Mėnulis
Mėnulis
© Shutterstock

„Iš naujo peržiūrėjus ledo kernų datavimo metodologiją, susiduriame su galingu ir nežinomu vulkaninio aktyvumo reiškiniu. Jo metu į atmosferą išmestų sulfatų nuosėdos pradėjo kristi ant planetos paviršiaus 1108 m. pabaigoje arba 1109 m. pradžioje, ir šis procesas Grenlandijoje truko iki 1113 m.“, – savo darbe aiškino S. Guillet ir bendradarbiai. Tyrėjai pridūrė, kad to paties reiškinio įrodymų galima rasti ir Antarkties ledo kernų chronologijoje, kurios skaičiavimo metodologija taip pat buvo peržiūrėta.

Bandydama išsiaiškinti, kas gi paliko šiuos senovinius pėdsakus abiejuose pasaulio ašigaliuose, mokslininkų komanda peržiūrėjo nemažai istorinių dokumentų, ieškodama viduramžių įrašų apie keistus tamsius Mėnulio užtemimus, kurie galėtų sutapti su didelių ugnikalnių išsiveržimų sukelta migla stratosferoje.

„Įspūdingasis optinis atmosferos reiškinys, susijęs su dideliame aukštyje atsidūrusiais vulkaninės kilmės aerozoliais, patraukė metraštininkų dėmesį dar senovėje, – savo darbe tvirtino tyrėjų komanda. – Turimus duomenis apie Mėnulio užtemimų ryškumą galima panaudoti vulkaninės kilmės aerozoliams stratosferoje aptikti ir stratosferos optiniam gyliui po galingų išsiveržimų apskaičiuoti.

Vadovaujantis NASA įrašais, paremtais astronominiais retroskaičiavimais, pirmaisiais 20-ia paskutinio tūkstantmečio metų, nuo 1100-ųjų iki 1120-ųjų, Europos gyventojai galėjo stebėti iš viso septynis Mėnulio užtemimus.

1110 m. gegužės mėnesį įvykusio Mėnulio užtemimo liudininkas rašė apie neįprastai tamsų Mėnulį.

„Gegužės mėnesio penktosios dienos vakare patekėjo ryškus Mėnulis, bet pamažu jo šviesa blėso, ir atėjus nakčiai pasidarė taip aklinai tamsu, jog nesimatė nei Mėnulio šviesos, nei paties dangaus kūno – nieko“, – kronikoje „Peterborough Chronicle“ užfiksavo stebėtojas.

Nemažai astronomų tebediskutuoja, kas sukėlė šį paslaptingą ir neįprastai tamsų Mėnulio užtemimą. Praėjus daugeliui amžių nuo keistojo reiškinio, Jungtinės Karalystės astronomas Georgesas Frederickas Chambersas rašė: „Akivaizdu, kad šis užtemimas buvo „juodasis“, kai Mėnulio praktiškai nebesimato, nelieka net įprasto vario spalvos švytėjimo.“

Nors šis reiškinys yra gana gerai žinomas astronomijos istorijoje, anksčiau mokslininkai nė karto nesvarstė hipotezės, jog jį sukėlė stratosferoje esantys vulkaninės kilmės aerozoliai. Remiantis naujojo tyrimo rezultatais, minėtoji priežastis skamba labiausiai įtikinamai.
„Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėdami 1108–1110 m. laikotarpį neradome jokių kitų vulkaninės kilmės dulkių debesies įrodymų, tokių kaip Saulės pritemdymas, itin raudonas dangus Saulei leidžiantis ar rausvos spalvos ratilai aplink Saulę“, – savo darbe dėstė tyrėjai.

Jeigu dėl laikotarpio neapsirinkama, kuris ugnikalnis buvo atsakingas už sieros debesį? Žinoma, tiksliai pasakyti neįmanoma, bet mokslininkų komanda mano, jog labiausiai tikėtinas „kaltininkas“ yra Japonijoje stūksantis Asamos ugnikalnis. 1108 m. įvyko smarkus jo išsiveržimas, trukęs keletą mėnesių. Jis buvo kur kas galingesnis už 1783 m. išsiveržimą, nusinešusį daugiau nei 1 400 žmonių gyvybes.

Tuo metu gyvenusio valstybės veikėjo dienoraštyje aprašytas 1108 m. kataklizmas. „Ugnikalnio viršuje degė liepsna, gubernatoriaus sodą padengė storas pelenų sluoksnis, ryžių ir kitų kultūrų laukai tapo netinkami kultivuoti. Anksčiau nieko panašaus nesame matę. Tai labai keistas ir retas įvykis.“

Tyrėjai rėmėsi ne tik išlikusiais liudininkų pasakojimais, bet ir analizavo medžių metines rieves, iš kurių galima spręsti, jog 1109-ieji buvo neįprastai šalti (maždaug 1 laipsniu Celsijaus šaltesni nei Šiaurės pusrutulyje) metai.

Kiti istoriniai dokumentai, kuriuose aprašomas, pavyzdžiui, 1109–1111 m. klimatas ir socialiniai įvykiai, paremia hipotezę, jog 1108 m. išsiveržimas (ar keli tais metais prasidėję išsiveržimai) galėjo sukelti katastrofinių padarinių netoliese gyvenusioms bendruomenėms.
Tyrėjai rado „galybę pasakojimų apie tais metais užklupusias nepalankias oro sąlygas, nederlių ir badą“. „Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad 1109-aisiais prasidėjusios maisto problemos keliuose Vakarų Europos regionuose peraugo į badmetį“, – pabrėžė mokslininkai.

Vis dėlto šios seniai nutikusios negandos nebūtinai yra konkretaus ugnikalnio išsiveržimo įrodymas, bet tyrėjai teigia, kad visa sukaupta informacija rodo, jog „pamiršti“ ugnikalnių išsiveržimai 1108–1110 m. padarė didžiulę žalą žmonijai. Šiuos praeities faktus atrandame tik dabar.

Studijos rezultatai buvo išspausdinti žurnale „Scientific Reports“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(46 žmonės įvertino)
4.3696

Pradeda aiškėti, koks iš tiesų yra pavojingas COVID-19: gali daugintis ir smegenyse (46)

COVID-19 infekciją sukeliantis koronavirusas kartais gali užkrėsti smegenų ląsteles ir jose...

Kinų mokslininkai pastebėjo keistą fenomeną: ar akiniai gali apsaugoti nuo COVID-19? (45)

Niekas taip gerai nesaugo nuo COVID-19 , kaip kontakto su nepažįstamaisiais vengimas. Ir tinkama...

Brazilijoje į krantą išmestas banginio kūnas (2)

Trečiadienį, rugsėjo 16 d., vietos valdžios institucijos plušėjo norėdamos pašalinti kuprotojo...

Norite paprasčiau reaguoti į stresą keliančius dalykus? Yra vienas būdas sau padėti

Mūsų gyvenimuose tikrai netrūksta streso. Kita vertus, ir džiaugsmą teikiančių dalykų tikrai...

Senstant pagirios vis sunkėja: mokslininkai paaiškina, kas dėl to kaltas (48)

Jei dvidešimties metų galėjote iki paryčių bare ar klube užsisakyti vis po naują bokalą ar...

Top naujienos

Su trečdaliu darbuotojų dėl įmonėje įsisukusio koronaviruso likęs vadovas: tokios situacijos nelinkime niekam (5)

Šiaulių tekstilės įmonėje „ Interscalit “ dėl plintančios koronaviruso infekcijos šiandien...

Į kapines karsto neįleidęs Marijampolės rajono kunigas – atleistas, jo išsižada jau trečia parapija (75)

Karsto į kapines neleidęs įnešti Skardupių kunigas Algirdas Kanapka atleistas iš pareigų....

Rekordas: tokio užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus Lietuvoje nebuvo nuo balandžio (422)

Lietuvoje per paskutinę parą nustatyta 99 nauji koronaviruso atvejai, praneša Nacionalinis...

Indijos akibrokštas įsiutino Kiniją: tai – raudona linija, už kurią Pekinas neatleis (102)

Per praėjusią savaitę vykusias laidotuves kalnuotoje šiaurinės Indijos vietovėje vienas iš...

Trys požymiai išduos, kad darbe perdegėte: psichoterapeutas Laurinaitis turi auksinį patarimą, kad tai neįvyktų (19)

Darbo rinkoje – tikra darbuotojų įvairenybė: vieni dirba dėl pinigų, kiti – dėl pašaukimo,...

Jeigu norite tobulos švaros virtuvėje, sekite šiuo grafiku: ką turite daryti kasdien, ir ką galima atidėti šeštadieniui (12)

Virtuvė – namų širdis, viena iš dažniausiai naudojamų patalpų namuose. Kita vertus, būtent...

57 iš rekordinio koronavirusu užsikrėtimų skaičiaus siejami su židiniais (28)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Puiki oda – jūsų, o ne kosmetologės darbas: paaiškino, kaip teisingai rūpintis veidu namuose (1)

„ Kosmetologė atlieka 30 proc. darbo, o kiti 70 proc. tenka namų darbams. Jei tenka rinktis ar...

Prasidėjo intensyvios darbo paieškos: kur šiuo metu lengviausia įsidarbinti (144)

Ruduo reiškia ne tik naują pradžią moksleiviams ir studentams, bet ir darbo ieškantiems asmenims....

Istorikė praskleidė paprastų Lietuvos valstiečių buities ir gyvenimo šydą (2)

Nors ir šiandieną Lietuvoje egzistuoja žmonių gyvenimo lygio skirtumai, vieni gyvena geriau,...

|Maža didelių žinių kaina