Ši balandžio 6-oji turėtų būti ypatinga vienuose senelių globos namuose Vokietijoje. Ten gyvenantis pasaulinio garso matematikas Barysas Kitas švenčia 105-ąjį gimtadienį. Jo gyvenimo kelio vingis suko ir pro Lietuvą – Vilniaus universitete šis baltarusis pasirinko šlovę jam atnešusią profesiją, šiame mieste patyrė ir sunkius karo išbandymus.
Barysas Kitas
© Autoriaus nuotr.

Žydų bendruomenės senolių slaugos centras rytinėje Frankfurto dalyje esančioje Bornheimer Landwehr gatvėje yra gabalėlis Vidurio Europos.

Po pietų varšuvietė Zofija Skrzeszewska lenkiškai kalbasi su savo kaimyne Eliza Wysocka iš Liublino, o štai jos vyras Romekas, 1920 metais pasaulį išvydęs Ukrainoje, kartkartėmis snūduriuoja. Tuo pat metu dešimt metų vyresnis Barysas Kitas prisimena, kaip 1928 metais tapo studentu Lenkijos okupuotame Vilniuje.

„Po Naugarduko licėjaus baigimo buvo aišku, kad eisiu į Vilniaus universitetą. Tačiau eilė prie Istorijos fakulteto buvo tokia ilga, kad spontaniškai užsirašiau į matematiką ir fiziką“, – juokiasi plikagalvis B. Kitas  ir merkdamas akį priduria. –Taip aš tapau visų laikų žymiausiu baltarusiu.“

Šių studijų pasirinkimas leido B. Kitui pasibaigus karui padaryti matematiko karjerą JAV. Savo skaičiavimais jis prisidėjo prie NASA kosminių skrydžių plėtros. „Tai mūsų žmogus iš mėnulio, – juokauja seselė ir priduria, – čia Barysas yra mūsų žvaigždė.“

Kaip baltarusis iš Lietuvos, daug pasiekęs JAV, pateko į žydų slaugos namus Frankfurte prie Maino?

B. Kitas savo istoriją mielai papasakoja. Ir tai jis daro jau ne pirmą kartą. Kai 1910 metais Sankt Peterburge gimęs vyras kokio epizodo neprisimena, jam pagelbėja jo šešiasdešimt metų jaunesnė slaugytoja. Pati ji kilusi iš Rygos ir specialiai dėl savo numylėtinio Borisočkos išmoko baltarusių kalbą. Ji vėl ir vėl skaito jam iš tų knygų, kuriose dešimtame dešimtmetyje buvo parašyta apie B. Kitą. Baltarusijos intelektualai, tokie kaip rašytojas Vasilis Bykau, žlugus Sovietų Sąjungai matematiko gyvenimą suprato kaip gyvą įrodymą, kad egzistuoja kosmopolitiški baltarusiai. Baltarusijos respublika tapo nepriklausoma tik 1991 metais, apie tai B. Kitas pusę šimtmečio tik svajojo.

Nors Bornheimer Landwehr gatvėje kalbama jidiš, hebrajų, rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis, Barysui dar ir šiandien mieliausia šnekėti baltarusiškai.

Dar studijuodamas jis pradėjo mokytojauti Vilniuje veikusioje baltarusių mokykloje. Yra keletas epizodų, kurie B. Kito atmintyje išliko ypač ryškūs: „Pohuliankos teatre Julijaus Slovackio gimnazija minėjo mokslo metų pradžią. Tai buvo 1935 metų Rugsėjo pirmoji. Baltarusių licėjus tiesiogiai priklausė šiai gimnazijai, nes Lenkijoje neturėjo būti daugiau jokių mažumų mokyklų. Taip aš, dvidešimt penkerių baltarusis, atsidūriau oficialioje lenkų mokyklos ceremonijoje. Viršuje mokiniai, apačioje – mokytojai. Direktorius, kuris manęs dar nepažinojo, priėjo prie manęs ir pasiuntė į viršų. Tada aš su pasididžiavimu jam pasakiau: „Aš esu naujas jūsų mokyklos matematikos mokytojas“.

Sulig šiais žodžiais 104 metų vyras sujuda neįgaliųjų vežimėlyje ir leidžiasi pavežamas atgal. Grįžęs prie stalo B. Kitas aiškiai pasakoja kaip jis, kaip vyresnysis mokytojas, atėjus sovietams, nuo 1939 metų rudens iki 1941 metų birželio, vieną po kitos atidarė baltarusių mokyklas, kad vaikai  galėtų mokytis gimtąja kalba.

Vokiečių okupacijos metais jis dirbo kaip mokytojas. Dar viena scena, kuri baltarusiui atrodo svarbi net praėjus septyniems dešimtmečiams, įvyko 1942 metų pabaigoje nedideliame mieste tarp Vilniaus ir Vitebsko. „Gatvės buvo nuklotos nužudytų žydų palaikais. Prie manęs priėjo vokietis ir pareikalavo, kad aš kartu su savo mokiniais iš gatvės išneštume nužudytuosius. Aš atsisakiau, tad vokietis išsitraukė pistoletą ir nusitaikė į mane, – B. Kitas pasakoja visa tai ne kaip didvyrišką istoriją – jo balsas visiškai ramus, o žvilgsnis aiškus. – Šalia stovėjo mano tuometinis mokinys Adamas Dobrzynskis, kurį vokiečių okupantai paskyrė burmistru. Mane paleido paskutinę sekundę. Mano mokinys garantavo, kad pats su žmonėmis iš rotušės surinks lavonus“.

Vėliau SS jam pateikė įtarimus bendradarbiavimu su sovietų partizanais.Įkalinimą jis prisimena nenoriai: „Kasdien mirdavau iš naujo. Taip trisdešimt dienų. Rūsio langas buvo po gestapo štabu štetle (štetlas – Rytų Europos miestelis, kuriame žydai sudarydavo didžiąją gyventojų dalį, red.). Dauguma žydų jau seniai buvo išžudyti. Čia buvo vedami tie, kuriuos aptikdavo besislapstančius, po kelių dienų jie buvo nužudomi. Kaimynystėje gyvenantys žmonės per rūsio langą įmesdavo burokėlių ir bulvių, nes gaudavome tik vandenį primenančio sultinio. Ir kiekvieną dieną buvo sušaudoma daugiau kaip tuzinas įkaitų“. Miestas buvo netoli didelį plotą užimančių pelkių ir miškų, kuriuose slėpėsi partizanai. Maisto jie reikalavo iš aplinkinių kaimų gyventojų. Vokiečiai taikė kolektyvines bausmes, degino ištisus kaimus, o įkaitams viešai vykdė egzekucijas. Barysas suprato, kad ir jis bus nužudytas. Tačiau, kaip ir prieš tai, jį paskutinę akimirką išgelbėjo jo buvęs mokinys. Nepaisant įkalinimo bausmės, vėliau jam pavyko vėl įsidarbinti mokytoju ir įsteigti profesinę mokyklą Maladečinoje.

Artėjant sovietų kariams, jauna šeima nusprendė pasitraukti į Vakarus. B. Kitas žinojo, kad grįžtantys sovietai jam irgi nebus palankūs, Sovietų Sąjungoje greičiausiai būtų nuteistas kaip koloboravęs su kita puse. 1944 metais jis pirmiausia atvyko į Lindau. Kadangi baltarusių ir ukrainiečių kalbos labai artimos, netrukus jis jau dėstė matematiką ukrainiečių licėjuje Miunchene. Iš čia 1948 metais kartu su žmona ir vaiku iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įsitvirtino kaip matematikas. Kaina, kurią sumokėjo už savo karjerą amerikiečių kosmoso pramonėje – daugiau jokių kontaktų su  Baltarusija.

1972 metais jis nusprendė dar kartą viską pradėti iš naujo. Su moksliniu tyrimu atvyko į Frankfurtą prie Maino ir pasiliko – dėstė čia įsikūrusioje amerikiečių aukštojoje mokykloje. Čia jis susipažino su moterimi, kilusia iš Ukrainos, kuri jam ištikima iki šiol. „Niekada nenorėjau kartu apsigyventi, todėl mes vis dar pora“, – švyti Barysas net praėjus keturiems dešimtmečiams.

Kai sulaukus šimto metų jam vis labiau ėmė reikėti pagalbos, žydų bendruomenės slaugos centras pasirodė tam ypač tinkamas, nes viena čia vartojamų kalbų yra rusų. Nors B. Kitas išaugo krikščioniškoje šeimoje, čia jo laukė išskėstomis rankomis. Prieš pietus jį aplanko slaugytoja iš Rygos, kuri savo Borisočkai iš knygų paskaito baltarusiškai apie jo praeitį, o po pietų pas jį ateina jo žmona iš Ukrainos, kartu jie praleidžia kelias valandas.

Svečius B. Kitas pasveikina vis dar stipriu rankos paspaudimu. Ir toliau pasakoja istorijas apie savo, baltarusio pedagogo, dirbusio Europoje tarp Hitlerio ir Stalino, gyvenimą, apie savo amerikietišką svajonę. Tačiau yra ir tokių istorijų, kurių jis nepasakoja: kaip 1941 metais gimė jo sūnus; kaip 1944 metais jis, to tuo metu nesuvokdamas, visiems laikams atsisveikino su savo tėvais. Pokalbio metu jis nutyli, kaip tiksliai atvyko į Miuncheną, kad ten galėtų dėstyti ukrainiečių licėjuje. Klausytojai nesužino, kaip jis susipažino su savo pirmąja žmona ir kodėl jis ją paliko. Šios istorijos nedera prie didingų baltarusio, kuris leido raketas į kosmosą, istorijų.

Gegužės 27 d. Colloquium Vilnense renginio metu VU Istorijos fakultete bus rodomas EHU Vokietijos akademinių mainų tarnybos DAAD docento Felixo Ackermanno 2014 metais su B. Kitu įrašytas interviu. Tokiu būdu EHU paminės 105-ąsias šio garbaus Vilniaus universiteto absolvento metines. Sekite EHU naujienas „Facebook“.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kitoks požiūris į nežemiškos gyvybės paiešką: gal ją tiesiog pražiopsojome? (21)

Tyrėjai įvardino vieną iš pagrindinių priežasčių, jų manymu, trukdančią mums išvysti...

Japonijoje nufilmuotas ugnikalnio išsiveržimas

Pietinėje Japonijos dalyje ketvirtadienį išsiveržė ugnikalnis , spjaudęs dūmus ir pelenų...

Ant Gedimino kalno rastų sukilėlių palaikų tyrėjai: tai yra vienas prasmingiausių darbų (2)

Mokslininkai imasi naujų metodų, siekdami išaiškinti Gedimino pilies kalne rastų 1863 m. sukilimo...

Prie Australijos krantų fiksuotas masinis koralų nykimas (1)

2016 metais Didžiajame barjeriniame rife prie Australijos krantų fiksuotas masinis koralų nykimas....

Naujas tyrimas atskleidė liūdną tiesą: kelionė į Marsą labai pakeistų žmogaus kūną (119)

„SpaceX“ ir kai kurios kitos privačios kosmoso agentūros ketina jau visai greitai į Marsą...

Top naujienos

Ieško buhalterės be mažų vaikų: pasipiktinusių laukė keistas paaiškinimas (61)

Ieškoma buhalterė-apskaitininkė-kasininkė be mažamečių vaikų. Tokį Klaipėdos bendrovės...

Plyname lauke pastatė šiltnamius ir per metus atsistojo ant kojų (42)

Jeigu jums kada teko gėrėtis Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parko gėlynais, tai...

Sandra Vilimaitė. Apie tuos, kurie ryte eina į bažnyčią, o vakare rodo bobai jos vietą

Kartą įkėliau į feisbuką nuotrauką iš McDonaldo , valgiau ten.

Emocingos veteranų kalbos įkvėpti graikai Kaune dovanų nesitiki žiniasklaida stebisi Jasikevičiaus talentu, supranta jo priekaištus teisėjams (6)

Eurolygos ketvirtfinalio serijos pirmajame mače Kauno „Žalgiriui“ pralaimėjęs Pirėjo „...

Policija skelbia įvardijusi įtariamuosius Skripalių apnuodijimu (565)

Policija ir žvalgybos agentūros tvirtina įvardijusios pagrindinius įtariamuosius buvusio dvigubo...

Šonai aplamdyti, bet žalgiriečiai žada atsakymą su dviguba agresija ir energija specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (54)

Po Eurolygos antrųjų ketvirtfinalio rungtynių Pirėjuje, kuriose „Žalgiris“ šeimininkams...

„Atėjo Mindaugas“. Gydytojas išklojo darbo užkulisius: apie nepatogias situacijas, gydytojus velnius ir chalatą, kuris veikia kaip afrodiziakas (135)

Galiu persižegnoti – nesu girdėjęs, kad kažkas iš kolegų netinkamai atliko darbą, nes negavo...

Įtraukiantys animaciniai filmai, kurie patiks ir suaugusiems

Savaitgalį vienas smagiausių užsiėmimų sukristi visai šeimai ant sofos ir pažiūrėti gerą...

Atlikėjos Mios vyrą vėl pričiupo pareigūnai: išskirtinis automobilio numeris pakišo koją (44)

Penktadienio rytą Klaipėdos policijos pareigūnams pro akis nepraslydo septynetais besipuikuojantis...