Ši balandžio 6-oji turėtų būti ypatinga vienuose senelių globos namuose Vokietijoje. Ten gyvenantis pasaulinio garso matematikas Barysas Kitas švenčia 105-ąjį gimtadienį. Jo gyvenimo kelio vingis suko ir pro Lietuvą – Vilniaus universitete šis baltarusis pasirinko šlovę jam atnešusią profesiją, šiame mieste patyrė ir sunkius karo išbandymus.
Barysas Kitas
© Autoriaus nuotr.

Žydų bendruomenės senolių slaugos centras rytinėje Frankfurto dalyje esančioje Bornheimer Landwehr gatvėje yra gabalėlis Vidurio Europos.

Po pietų varšuvietė Zofija Skrzeszewska lenkiškai kalbasi su savo kaimyne Eliza Wysocka iš Liublino, o štai jos vyras Romekas, 1920 metais pasaulį išvydęs Ukrainoje, kartkartėmis snūduriuoja. Tuo pat metu dešimt metų vyresnis Barysas Kitas prisimena, kaip 1928 metais tapo studentu Lenkijos okupuotame Vilniuje.

„Po Naugarduko licėjaus baigimo buvo aišku, kad eisiu į Vilniaus universitetą. Tačiau eilė prie Istorijos fakulteto buvo tokia ilga, kad spontaniškai užsirašiau į matematiką ir fiziką“, – juokiasi plikagalvis B. Kitas  ir merkdamas akį priduria. –Taip aš tapau visų laikų žymiausiu baltarusiu.“

Šių studijų pasirinkimas leido B. Kitui pasibaigus karui padaryti matematiko karjerą JAV. Savo skaičiavimais jis prisidėjo prie NASA kosminių skrydžių plėtros. „Tai mūsų žmogus iš mėnulio, – juokauja seselė ir priduria, – čia Barysas yra mūsų žvaigždė.“

Kaip baltarusis iš Lietuvos, daug pasiekęs JAV, pateko į žydų slaugos namus Frankfurte prie Maino?

B. Kitas savo istoriją mielai papasakoja. Ir tai jis daro jau ne pirmą kartą. Kai 1910 metais Sankt Peterburge gimęs vyras kokio epizodo neprisimena, jam pagelbėja jo šešiasdešimt metų jaunesnė slaugytoja. Pati ji kilusi iš Rygos ir specialiai dėl savo numylėtinio Borisočkos išmoko baltarusių kalbą. Ji vėl ir vėl skaito jam iš tų knygų, kuriose dešimtame dešimtmetyje buvo parašyta apie B. Kitą. Baltarusijos intelektualai, tokie kaip rašytojas Vasilis Bykau, žlugus Sovietų Sąjungai matematiko gyvenimą suprato kaip gyvą įrodymą, kad egzistuoja kosmopolitiški baltarusiai. Baltarusijos respublika tapo nepriklausoma tik 1991 metais, apie tai B. Kitas pusę šimtmečio tik svajojo.

Nors Bornheimer Landwehr gatvėje kalbama jidiš, hebrajų, rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis, Barysui dar ir šiandien mieliausia šnekėti baltarusiškai.

Dar studijuodamas jis pradėjo mokytojauti Vilniuje veikusioje baltarusių mokykloje. Yra keletas epizodų, kurie B. Kito atmintyje išliko ypač ryškūs: „Pohuliankos teatre Julijaus Slovackio gimnazija minėjo mokslo metų pradžią. Tai buvo 1935 metų Rugsėjo pirmoji. Baltarusių licėjus tiesiogiai priklausė šiai gimnazijai, nes Lenkijoje neturėjo būti daugiau jokių mažumų mokyklų. Taip aš, dvidešimt penkerių baltarusis, atsidūriau oficialioje lenkų mokyklos ceremonijoje. Viršuje mokiniai, apačioje – mokytojai. Direktorius, kuris manęs dar nepažinojo, priėjo prie manęs ir pasiuntė į viršų. Tada aš su pasididžiavimu jam pasakiau: „Aš esu naujas jūsų mokyklos matematikos mokytojas“.

Sulig šiais žodžiais 104 metų vyras sujuda neįgaliųjų vežimėlyje ir leidžiasi pavežamas atgal. Grįžęs prie stalo B. Kitas aiškiai pasakoja kaip jis, kaip vyresnysis mokytojas, atėjus sovietams, nuo 1939 metų rudens iki 1941 metų birželio, vieną po kitos atidarė baltarusių mokyklas, kad vaikai  galėtų mokytis gimtąja kalba.

Vokiečių okupacijos metais jis dirbo kaip mokytojas. Dar viena scena, kuri baltarusiui atrodo svarbi net praėjus septyniems dešimtmečiams, įvyko 1942 metų pabaigoje nedideliame mieste tarp Vilniaus ir Vitebsko. „Gatvės buvo nuklotos nužudytų žydų palaikais. Prie manęs priėjo vokietis ir pareikalavo, kad aš kartu su savo mokiniais iš gatvės išneštume nužudytuosius. Aš atsisakiau, tad vokietis išsitraukė pistoletą ir nusitaikė į mane, – B. Kitas pasakoja visa tai ne kaip didvyrišką istoriją – jo balsas visiškai ramus, o žvilgsnis aiškus. – Šalia stovėjo mano tuometinis mokinys Adamas Dobrzynskis, kurį vokiečių okupantai paskyrė burmistru. Mane paleido paskutinę sekundę. Mano mokinys garantavo, kad pats su žmonėmis iš rotušės surinks lavonus“.

Vėliau SS jam pateikė įtarimus bendradarbiavimu su sovietų partizanais.Įkalinimą jis prisimena nenoriai: „Kasdien mirdavau iš naujo. Taip trisdešimt dienų. Rūsio langas buvo po gestapo štabu štetle (štetlas – Rytų Europos miestelis, kuriame žydai sudarydavo didžiąją gyventojų dalį, red.). Dauguma žydų jau seniai buvo išžudyti. Čia buvo vedami tie, kuriuos aptikdavo besislapstančius, po kelių dienų jie buvo nužudomi. Kaimynystėje gyvenantys žmonės per rūsio langą įmesdavo burokėlių ir bulvių, nes gaudavome tik vandenį primenančio sultinio. Ir kiekvieną dieną buvo sušaudoma daugiau kaip tuzinas įkaitų“. Miestas buvo netoli didelį plotą užimančių pelkių ir miškų, kuriuose slėpėsi partizanai. Maisto jie reikalavo iš aplinkinių kaimų gyventojų. Vokiečiai taikė kolektyvines bausmes, degino ištisus kaimus, o įkaitams viešai vykdė egzekucijas. Barysas suprato, kad ir jis bus nužudytas. Tačiau, kaip ir prieš tai, jį paskutinę akimirką išgelbėjo jo buvęs mokinys. Nepaisant įkalinimo bausmės, vėliau jam pavyko vėl įsidarbinti mokytoju ir įsteigti profesinę mokyklą Maladečinoje.

Artėjant sovietų kariams, jauna šeima nusprendė pasitraukti į Vakarus. B. Kitas žinojo, kad grįžtantys sovietai jam irgi nebus palankūs, Sovietų Sąjungoje greičiausiai būtų nuteistas kaip koloboravęs su kita puse. 1944 metais jis pirmiausia atvyko į Lindau. Kadangi baltarusių ir ukrainiečių kalbos labai artimos, netrukus jis jau dėstė matematiką ukrainiečių licėjuje Miunchene. Iš čia 1948 metais kartu su žmona ir vaiku iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įsitvirtino kaip matematikas. Kaina, kurią sumokėjo už savo karjerą amerikiečių kosmoso pramonėje – daugiau jokių kontaktų su  Baltarusija.

1972 metais jis nusprendė dar kartą viską pradėti iš naujo. Su moksliniu tyrimu atvyko į Frankfurtą prie Maino ir pasiliko – dėstė čia įsikūrusioje amerikiečių aukštojoje mokykloje. Čia jis susipažino su moterimi, kilusia iš Ukrainos, kuri jam ištikima iki šiol. „Niekada nenorėjau kartu apsigyventi, todėl mes vis dar pora“, – švyti Barysas net praėjus keturiems dešimtmečiams.

Kai sulaukus šimto metų jam vis labiau ėmė reikėti pagalbos, žydų bendruomenės slaugos centras pasirodė tam ypač tinkamas, nes viena čia vartojamų kalbų yra rusų. Nors B. Kitas išaugo krikščioniškoje šeimoje, čia jo laukė išskėstomis rankomis. Prieš pietus jį aplanko slaugytoja iš Rygos, kuri savo Borisočkai iš knygų paskaito baltarusiškai apie jo praeitį, o po pietų pas jį ateina jo žmona iš Ukrainos, kartu jie praleidžia kelias valandas.

Svečius B. Kitas pasveikina vis dar stipriu rankos paspaudimu. Ir toliau pasakoja istorijas apie savo, baltarusio pedagogo, dirbusio Europoje tarp Hitlerio ir Stalino, gyvenimą, apie savo amerikietišką svajonę. Tačiau yra ir tokių istorijų, kurių jis nepasakoja: kaip 1941 metais gimė jo sūnus; kaip 1944 metais jis, to tuo metu nesuvokdamas, visiems laikams atsisveikino su savo tėvais. Pokalbio metu jis nutyli, kaip tiksliai atvyko į Miuncheną, kad ten galėtų dėstyti ukrainiečių licėjuje. Klausytojai nesužino, kaip jis susipažino su savo pirmąja žmona ir kodėl jis ją paliko. Šios istorijos nedera prie didingų baltarusio, kuris leido raketas į kosmosą, istorijų.

Gegužės 27 d. Colloquium Vilnense renginio metu VU Istorijos fakultete bus rodomas EHU Vokietijos akademinių mainų tarnybos DAAD docento Felixo Ackermanno 2014 metais su B. Kitu įrašytas interviu. Tokiu būdu EHU paminės 105-ąsias šio garbaus Vilniaus universiteto absolvento metines. Sekite EHU naujienas „Facebook“.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Archeologai Meksikoje skelbia aptikę ilgiausią pasaulyje užlietą urvą

Meksikos Jukatano pusiasalyje dirbantys archeologai ir narai trečiadienį paskelbė aptikę siaurą...

Meksikoje narai aptiko didžiausią pasaulyje povandeninę olą

Rytinėje Meksikos dalyje grupė narų aptiko po vandeniu susijungiančias dvi didžiules olas....

Mokslininkai išsiaiškino, kokia paslaptinga liga pražudė actekus (92)

1545 m. Meksikoje gyvenančius actekus užpuolė nežinoma liga – žmonėms užkildavo aukšta...

Pasaulio pabaiga, ateivių invazija ar žaibas? (20)

Antradienį, sausio 16 dieną, vakarinį dalies JAV Vidurio Vakarų ir Kanados teritorijų dangų...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (25)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...

Top naujienos

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų (662)

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl...

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba (230)

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia...

Prezidentės patarėjas: lenkų mažumos klausimas neturi užgožti strateginių tikslų su Lenkija (56)

Lenkų tautinės mažumos klausimas nebus esminis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime ir jis...

Buvusio Janukovyčiaus apsauginio pasakojimas: Ukrainos teritorijoje – Rusijos sraigtasparniai (149)

Buvęs buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus apsaugos darbuotojas, Valstybės apsaugos...

Chaosas Europoje: galinga audra vartė medžius, sunkvežimius, plėšė namų stogus žuvo 9 žmonės (2)

Šiaurės Europoje ketvirtadienį siaučiant uraganiniams vėjams žuvo mažiausiai devyni žmonės,...

„Ikea“ valdo 15 tūkst. ha – 0,7 proc. Lietuvos miškų (73)

Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“ per pastaruosius 12 mėnesių valdomus...

Netikra naujiena apie Karoblį: išplatinti ir laiškai su kenkėjiška programa (20)

Ketvirtadienio vakarą įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ir paskelbus išgalvotą žinią apie...

Ar kada susimąstėte, kuo pavirsta kebabų kioske atlikęs aliejus (1)

Aliejaus perdirbimas – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys. Iš surinkto panaudoto aliejaus...

Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausią išbandymą atlaikė visi Lietuvos ekipažai Juknevičius artėja rekordo link, atnaujinta 06.59 (299)

Išbandymų dieną atlaikė visos Lietuvos komandos. Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis...

Po Panevėžio „Regitros“ skandalo: noriu, kad ir LRT atsakytų į klausimus (19)

Pastaruoju metu plačiai nuskambėję skandalai dviejose valstybės valdomose įstaigose „ Regitra...