aA
Pandemija kojos nepakišo – eksportas augo ir tebeauga, o 500 daugiausia mokesčių valstybei sumokančių įmonių 2020 m. į šalies biudžetą pervedė 5,592 mlrd. eurų – 3,6 proc. daugiau nei 2019 m. (5,397 mlrd. eurų). Šiuos duomenis paskelbusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) taip pat atkreipė dėmesį, kaip ženkliai šalies biudžetą papildė Lietuvoje veikiantys bankai.
Thermo Fisher Scientific gamykla
Thermo Fisher Scientific gamykla
© Bendrovės nuotr.

Tradiciškai daugiausia mokesčių į šalies biudžetą 2020 m. sumokėjo akcizines prekes pardavinėjančios įmonės. Pirmos pozicijos neužleidžia naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Į valstybės biudžetą jis pervedė 296 mln. eurų. Tiesa, tai yra 11,7 proc. mažiau nei 2019 m. (335 mln. eurų).

Antroje pozicijoje išsilaikė didmeninės prekybos naftos produktais ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Okseta“ – 273 mln. eurų ir 5,8 proc. daugiau nei 2019 m. (258 mln. eurų).

Trečioje – tabako produktus gaminanti „Philip Morris Baltic“: 202 mln. eurų ir 2,5 proc. daugiau nei 2019 m. (197 mln. eurų).

Toliau rikiuojasi Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorė ir naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ – 198 mln. eurų (2019 m. – 179 mln. eurų), didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ – 162 mln. eurų (2019 m. – 153 mln. eurų), naftos produktų mažmeninės prekybos bendrovė „Circle K“ – 144 mln. eurų (141 mln. eurų), alkoholio importo ir prekybos bendrovė „Mineraliniai vandenys“ – 131 mln. eurų (2019 m. – 108 mln. eurų).


„Maxima“ smuktelėjo

Vienas ryškesnių pokyčių reitingų lentelėje yra tai, kad 2019 m. pagal sumokėtus mokesčius VMI septintoje vietoje buvęs mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ 2020 m. krito į aštuntą vietą – 125 mln. eurų. Taigi, praėjusiais metais įmonė sumokėjo 8,1 proc. mažiau mokesčių nei 2019 m. (136 mln. eurų).

Pasak „Maxima LT“ finansų vadovės Laurynos Šaltinės, didžiausią įtaką VMI sumokėtų mokesčių sumos 2020 m. sumažėjimui, palyginti su 2019 m., turėjo sumokėto PVM pokytis, kuris susijęs su „Maxima grupės“ struktūriniais pokyčiais ir įvykusiais sandoriais tarp grupės įmonių.

„2019 m. „Maxima LT“ atskyrė centralizuotų pirkimų grupės įmonėms funkciją ir ją perdavė įmonei „Maxima International Sourcing“. Dėl šios priežasties 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo „Maxima LT“ didmeninės prekybos pajamos, nuo kurių mokamas PVM. Be to, 2019 metų pabaigoje „Maxima LT“ įsigijo turto iš susijusios įmonės „Franmax“, ir dėl šio sandorio turėjo mokėti mažiau PVM 2020 m. pradžioje“, – sakė „Maxima LT“ finansų vadovė L. Šaltinė.

Ji patikino, kad bendrovė nepasinaudojo jokiomis Vyriausybės numatytomis paramos verslui priemonėmis ar mokestinėmis lengvatomis.

„Pirmojo karantino metu „Maxima LT“ savo darbuotojams taikė palankesnį darbo užmokesčio skaičiavimą už prastovas nei tai numato įstatymas. Valstybės subsidijomis apmokėjimui už darbuotojų prastovas irgi nesinaudota“, – komentavo „Maxima“ finansų vadovė.

„Esame viena didžiausių Lietuvos verslo organizacijų ir jaučiame pareigą padėti spręsti pandemijos sukeltą krizę. Dar nuo 2020 m. pavasarį paskelbto pirmojo karantino solidarizavomės su „Maxima“ parduotuvėse įsikūrusiomis smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, kurių veikla yra apribota ar visiškai sustabdyta ir joms savo iniciatyva iki 50 proc. sumažinome nuomos mokesčius. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. kovo mėn. nuomininkams suteikta per 2,1 mln. eurų nuolaidų.“

Maxima
Maxima
© Bendrovės nuotr.


Nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-ųjų pavasarį siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką darbuotojams ir saugų apsipirkimą klientams prekybos tinklas „Maxima“ yra investavęs apie 6 mln. eurų.

Skirtumas neženklus

Į devintą vietą pagal sumokamus mokesčius 2020 m. pakilo prekybos tinklas „Lidl“, sumokėjęs 93 mln. eurų mokesčių, tai yra 19,2 proc. daugiau nei 2019 m. (78 mln. eurų).

Dešimtuką su 86 mln. eurų sumokėtų mokesčių užbaigė gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo įmonė „Ignitis“ (2019 m. – 64 mln. eurų).

Iš viso 10 didžiausių mokesčių mokėtojų 2020 m. VMI sumokėjo 1,713 mlrd. eurų, o 2019 m. – 1,707 mlrd. eurų.

Bankai patuštino savo pinigines

Nuo 2020 m. įsigaliojęs 5 proc. didesnis pelno mokesčio tarifas patuštino keturių didžiausių šalyje veikiančių bankų kišenes.

2020 m. VMI jie sumokėjo 139,6 mln. eurų – net 45,7 proc. daugiau nei 2019 m. (95,8 mln. eurų).


Daugiausia iš Lietuvoje veikiančių bankų į VMI sąskaitą 2020 m. sumokėjo SEB bankas – 56,7 mln. eurų, t. y. 57,5 proc. daugiau nei 2019 m. (36 mln. eurų).

„Swedbank“ sumokėjo 46,9 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei 2019 m. (38,1 mln. eurų), „Luminor“ – 21,5 mln. eurų, arba net 80,6 proc. daugiau nei 2019 m. (11,9 mln. eurų), Šiaulių bankas – 14,2 mln. eurų, arba 46,3 proc. daugiau nei 2019 m. (9,7 mln. eurų).

„2020 metais SEB grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje ( SEB bankas, „SEB investicijų valdymas“, „Skandinaviska Enskilda Banken AB“ Vilniaus filialas ir kt.), į valstybės biudžetą iš viso sumokėjo 85,8 mln. eurų įvairių mokesčių.

Vien SEB banko 2020 m. sumokėti mokesčiai (be akcizo, PVM ir „Sodros“ mokesčių) buvo 42,4 mln. eurų, daugiausiai – pelno mokestis (apie 32,8 mln. eurų).

2020 m. sumokėtų mokesčių didėjimą lėmė panaudoti banko mokestiniai nuostoliai ir papildomas – tik bankams – taikomas 5 proc. dydžio pelno mokestis. Jei nesikeis mokestinė aplinka, pokyčių šioje srityje ateityje neprognozuojame“, – tokį komentarą Delfi.lt atsiuntė bankų atstovai.

Bankai – ir tarp pelno mokesčių lyderių

SEB bankas atsidūrė ir tarp pelno mokesčių lyderių. Jis sumokėjęs 32,8 mln. eurų, arba 141,1 proc. daugiau nei 2019 m. (13,6 mln. eurų) užėmė antrąją vietą.

Pirmoje atsidūrė JAV kapitalo medicinos ir mokslo įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, sumokėjusi 54,3 mln. eurų pelno mokesčio, – 76,2 proc. daugiau nei 2019 m. (30,8 mln. eurų). Trečioje vietoje atsidūrė „Swedbank“ – 25,4 mln. eurų, arba 10,4 proc. daugiau nei 2019 m. (23 mln. eurų).

Ketvirtą vietą užėmė telekomunikacijų bendrovė „Tele 2“ – 11,1 mln. eurų, arba 12,1 proc. daugiau nei 2019 m. (9,9 mln. eurų), penktąją – Šiaulių bankas – 9,9 mln. eurų, arba 106 proc. daugiau nei 2019 m. (4,8 mln. eurų).

Iš viso 500 daugiausia pelno mokesčių sumokančių įmonių 2020 m. į VMI sąskaitą pervedė 507 mln. eurų, arba 7,8 proc. daugiau nei 2019 m. (470 mln. eurų).

Geros žinios – pabaigai

Komentuodamas praėjusių metų mokesčių surinkimo situaciją Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotasis ekspertas Lukas Stravinskas sakė: „Apskritai, pernai bendros apyvartos augo, labiausiai nukentėjo tik tam tikri sektoriai, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, o kituose sektoriuose ryškaus metinio kritimo nematyti. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su 2019 m. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. mažesnė buvo tik balandį ir gegužę, per kitus mėnesius kritimas nefiksuojamas.“

Lukas Stravinskas
Lukas Stravinskas
© Asmeninins albumas


Jis atkreipė dėmesį, kad mokesčių pernai sumokėta ne tiek daug: „Realus skirtumas nesiekia 200 mln. eurų – tokią sumą mokesčių praėjusiais metais sumokėjo „Klaipėdos nafta“. Ją išdalinus visiems 500 didžiausių mokesčių mokėtojų, suma nesigauna itin didelė. 2019 m. skirtumas nuo 2018 m. 500 didžiausių mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei dabar esantis skirtumas.“

L. Stravinsko teigimu, VMI taikyti mokesčių atidėjimai padėjo išvengti blogesnės situacijos ir taip leido įmonėms išsilaikyti: „Tiems sektoriams, kurių apyvartos ir pajamos dar negrįžo į priešpandeminį lygį nebetaikant tokių atidėjimų, bus sunkiau, dalis įmonių negebės išlikti mokios, nes tam tiesiog neturi pakankamai pajamų.“

Jo teigimu, dabar svarbu, kad įmonės turėtų kuo geresnes galimybes atsigauti – tai apima ne tik atidėjimus ar naujus mokesčių palengvinimus, bet ir bendrą ekonominę politiką.

Pasak jo, reinvestuojamo pelno neapmokestinimo modelio įvedimas galėtų būti tos priemonės, kurios leistų sukaupti didesnius rezervus ar investuoti į pažangą, taip mažinant įmonių subsidijavimo poreikį.

„Reikia ieškoti daugiau tokių palengvinimų, kurie leistų pačioms įmonėms tvarkytis su pandemine situacija, nepamirštant perteklinio reguliavimo naikinimo, darbo rinkos lankstumo užtikrinimo, nes ekonomikai atsigaunant daliai žmonių tebėra sunku susirasti darbą, o ūkio subjektams pritraukti darbuotojų“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kokių pokyčių, tendencijų galima tikėtis iš šių metų, jis sakė, kad viena vertus, gyvenimas turėtų grįžti į įprastas vėžes, sumažės arba išnyks apribojimai. Tiesa, kai kurie sektoriai ir toliau susidurs su neatsistačiusia paklausa, kokios reikėtų normaliai veiklai. Pavyzdžiui, turizmo sektorius, vargu, ar šiemet galės džiaugtis tokiomis pat pajamomis kaip prieš pandemiją.

„Svarbios yra bendros pasaulio tendencijos – dėl didžiulių pokyčių yra sutrūkusių tiekimo grandinių, dėl to trūksta tam tikrų pramonei svarbių medžiagų bei paslaugų, kyla jų kainos. Tai, kartu su ekspansyvia monetarine politika, įsuka infliacijos smagratį. Dabar klausimas yra tik vienas, – kada ji įsivažiuos. Toliau trūks tam tikros kvalifikacijos darbo jėgos ir didės kokybiško perkvalifikavimo poreikis.“

LLRI ekspertas akcentuoja, kad yra ir gerų žinių.

„Ateityje galima tikėtis daugiau pagarbos mokesčių mokėtojams. Neseniai paskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas, kad trumpas mokesčių pataisų įsigaliojimo laikas prieštarauja Konstitucijai, suteikia vilčių, kad mokesčiai nebebus keičiami skubotai, verslui bus lengviau prognozuoti ir prisitaikyti prie jų laukiančių pokyčių. Džiugina ekonomikos atsigavimo tendencijos, nors Lietuvos ekonomika dėl pandemijos ir taip nukentėjo mažiausiai Europoje. Tai lėmė ne tik jos struktūra, bet labiausiai – joje dirbančių žmonių sumanumas ir darbštumas“, – komentavo LLRI ekspertas L. Stravinskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
4.3448

Kaip legaliai sukčiauti versle? (10)

Jei galvojate, kad sukčiavimas susijęs tik su įstatymų pažeidimu ir mokesčių vengimu, klystate....

Simona Nainė – apie „Nunu“ sėkmę, kuklumą ir taisykles, kurios nelaužomos (24)

Drabužių kūrėja ir „Nunu“ prekės ženklo įkūrėja Simona Nainė , net būdama garsia ir...

Tarptautiniuose „Moterims moksle“ apdovanojimuose pagerbta dr. Ieva Plikusienė: tikras mokslas neturi sienų (4)

Šiemet dr. Ievos Plikusienės vardas viešoje erdvėje skambės ne kartą. Vilniaus universiteto (VU)...

Z kartos pasirinkimas studijuoti: dažnai atgraso didelė kaina (4)

Kol universitetai varžosi dėl studentų, dalis jų svarsto, ar apskritai verta nerti į studijas. Z...

Hibridinis darbo modelis „Girteka Logistics“: daugiau lankstumo ir dėmesio emocinei savijautai (3)

Didžiausią nuosavų vilkikų parką valdanti bendrovė Europoje, „Girteka Logistics“, neseniai...

Top naujienos

Lietuvos vyskupai pirmą kartą žengė tokį žingsnį: jautėme žmonių lūkestį, kad Bažnyčia galų gale pasisakytų (139)

Šiluvoje, minint Didžiųjų Šilinių atlaidų Šeimos dieną, Kauno arkivyskupo metropolito...

Po netikėtos žinios apie naują saugumo aljansą – pyktis ir susierzinimas: Europa buvo tiesiog apžaista (175)

Žinia, kad Europos Sąjungai ( ES ) nelemta būti didžiojoje geostrateginėje lygoje, turinčioje...

Naujausia apklausa: prastos žinios Šimašiui, o Šimonytė vertinama blogiau nei 2011-ais (306)

Per tris mėnesius sumažėjo visų svarbiausių valstybės institucijų vadovų: prezidento,...

Laidotuvėms nebelieka laiko (2)

Laidotuvės , kai velionis šarvojamas vos valandai ar dviem, ką turbūt būtų buvę sunku...

Lietuvoje užfiksuotas 1351 naujas koronaviruso atvejis, 8 žmonės mirė papildyta (385)

Praėjusią parą nustatyti 1351 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo šeštadienį...

Visoje Lietuvoje baimę sėjęs 6 žmonių žudikas iš „Čigonų gaujos“ gailisi praeities ir svajoja išvykti į Baltarusiją (120)

Prieš porą dešimtmečių siaubą vienkiemių gyventojams kėlusios vienos žiauriausios šalies...

Aistė Žebrauskienė | D+

Paskaičiavo, kiek jau permokame už būstą: kaistanti NT rinka slenka link pavojingos ribos (3)

Per metus butų kainos Lietuvoje augo dviženkliu tempu ir pasiekė 18 proc. Lietuvos banko (LB)...

Žinutės iš Maskoliūno sulaukęs Maksvytis: nežinau, kaip man seksis, bet norėjosi į šitą traukinį įsėsti laida „Krepšinio zona“

Kazys Maksvytis šeštadienio vakarą bandys atimti ugnį iš Prometėjo (taip vadinasi Kamianskės...

Transliacija / Radikalus smalsumas. Kaip gerai išsimiegoti?

„Radikalus smalsumas“: neuromokslininkė Bojarskaitė – apie tai, kas vyksta miego metu ir kaip...