E. Každailytė jau nuo 16-os metų savaitgalius leido Vilniuje, kur mokėsi Vilniaus Gedimino technikos universitete, Jaunojo architekto mokykloje. Pasirinktas mokslas nekėlė abejonių, o noras gauti daugiau žinių merginą nuvedė į Amsterdamo menų akademiją. Dar studijų metais E. Každailytė ėmė dirbti biuruose, tačiau noras dirbti nenuobodų darbą ir artimo žmogaus netektis privertė ieškoti nestandartinių sprendimų.
„Mano istorija nėra tokia romantiška, kaip galėtų pasirodyti. Kai Amsterdame studijavau architektūrą, mirė mano tėvelis. Negalėjau savęs išlaikyti ir nusprendžiau pasukti ten, kur savo įgūdžius galėčiau panaudoti jau dabar. Tai ir buvo naujosios technologijos, mobiliųjų telefonų programėlės ir socialiniai tinklai", – atvirauja E. Každailytė.
Jauna moteris sako, kad teko nemažai padirbėti, aktyviai dalyvauti visuomenėje, kol savo vardą įtvirtino tarp iliustratorių.
„Nenuvertinčiau pažinčių svarbos. Daug žinomų iliustratorių ir dizainerių (Stefanas Sagmeisteris, Christophas Niemannas, Olimpia Zagnoli) turėjo pagyventi Niujorke ar Londone, kad taptų garsūs, susipažintų su svarbiais žmonėmis, dalyvautų esminiuose, įdomiausiuose projektuose. Kai nusprendžiau tapti iliustratore, persikrausčiau į Londoną. Čia ketverius metus gyvenau didmiesčio tempu. Labai daug išmokau, susipažinau su įdomiomis asmenybėmis. Geriausias galimybes ir įdomiausius projektus žmonės tau patiki, kai tave pažįsta ir pasitiki. Yra daug nuostabių piešėjų, kurie dirba užsidarę namie ir tikisi, kad bus pastebėti vien dėl savo talento. Man įdomiausi projektai ir kūriniai žmonių, kurie stebi ir aktyviai dalyvauja visuomenėje. Tokie dažniausia kuria tai, ko reikia kitiems, o ne tai, ką norėtų patys“, – dalijasi moteris.
.
Kaip įgauti drąsos eiti nežinoma, tačiau viliojama kryptimi?
„Drąsa nėra mano vienos nuopelnas. Aš sulaukiu daug palaikymo iš artimiausių žmonių. Vyras visada skatino piešti, dukra yra mano darbų didžiausia gerbėja, o mama niekada nereikalavo, kad kuo nors tapčiau. Vienintelis jos palinkėjimas – kad būčiau laiminga. Už tai jai esu labai dėkinga. Kai viskas gerai šeimoje, tada ir darbas sekasi lengviau. Gali žaisti, eksperimentuoti, priimti keistus ar nepopuliarius sprendimus ir džiaugtis, kad už savo sėkmes ir nesėkmes esi atsakingas tik tu pats, – atvirauja moteris. – Aš manau, kad dizainas, grafika yra vienintelis dalykas, ką galiu dirbti. Talentas irgi nėra labai svarbu. Labai mėgstu paveiksliukus, paveikslus, iliustracijas. Man dar įdomiau į juos žiūrėti, nei piešti. Yra žmonių, kurie braukia ašarą išgirdę gerą dainą. Aš braukiau ašarą, pamačiusi Davido Hockney‘au (David Hockney) paveikslą „Grand Canyon“ Danijos Luizianos muziejuje. Matyt, svarbiausia – turėti aistrą, o tada ir sėkmė ateis.“
Netradicinių ir įdomių sprendimų paieškos, kur dar galima panaudoti studijų ir darbo patirtį, E. Každailytę susiejo su keliais projektais. Dabar merginos darbai ir pavardė – tokioje spaudoje, kaip „The Guardian“ ir „The Economist“.
„Mano mėgstamiausi projektai buvo laikraščio „The Guardian“ tinklalaidžių (podcast) viršelių kūrimas, „The Economist“ instagramo istorijų piešimas ir animacija. Labai mėgstu paimti sudėtingą straipsnį ir paversti jį lengviau prieinama istorija. Projektas, mieliausias širdžiai, yra su vyru kartu kurtas radijo teatras „Truth as a Whole“. Tai – nuostabus modernus detektyvas, kurį labai linksma iliustruoti“, – dalijasi pašnekovė.
Beje, moteris nenustoja semtis patirties ir, kaip pati juokauja, nuo kylančių idėjų kartais net norisi atsivėsinti šaldytuve. Dar vienas projektas, kuris įtraukė, – tai sapnai.
„Dreame“ yra vienos mergaites projektas, atsiradęs Tel Avive. Įsimintiniausias sapnas, kurį teko piešti, buvo merginos iš Japonijos susapnuota istorija apie tai, kaip ją vejasi sveiko maisto piramidė. Tiek visko norėčiau nupiešti, padaryti, kad galva perkaista. Norisi ją kartais nusiimti ir padėti į šaldytuvą. Pats gyvenimas įkvepia – eini, matai, grožiesi, pieši“, – pasakoja moteris, prisistatanti „Yplan App“ dizainere, architekte, iliustratore ir tiesiog piešėja.
Karjeros galimybes atvėrusį aktyvų gyvenimą didmiesčiuose E. Každailytė iškeitė į nedidelį Ispanijos miestelį. Anot moters, permainos puikiai tinka karantino laikotarpiu, o namais tapusią vietą parinko pats likimas.
„Su šeima buriavome Portugalijos pakrante ir, prasidėjus audrai, pasukome į upę, skiriančią Portugaliją ir Ispaniją. Paplaukę kelias valandas, pamatėme miestelį Sanlucar de Guadiana – antrą gražiausią vietą pasaulyje po gimtosios Kelmės. Mūsų dukrai čia labai patinka. Jos klasėje yra tik 6 vaikai ir jie visi – kaip viena maža šeima. Čia gyvenimo kokybė nepalyginamai geresnė nei Niujorke ar Londone. Karjerai tai nepadarė jokios įtakos, nes oro uostas yra už valandos kelio, o prasidėjus pandemijai visi dirba iš namų“, – atvirauja moteris.
E. Každailytė savo įžvalgomis dalinsis ir su LOGIN konferencijos dalyviais. LOGIN vyks gegužės 24-28 dienomis – tik nuotoliniu būdu, tiesiogiai, nemokamai bus transliuojama „Delfi“ bei „15min” portaluose. Su visais pranešėjais galite susipažinti www.login.lt ir savo darbo kalendoriuose pasižymėti tuos pranešimus, kurių laukiate labiausiai.
