Patyčios persikėlė į internetą
Internetas jau tapo kasdiene komunikacijos, informacijos paieškos ir dalinimosi priemone. Kone kiekvienas pasikeitimas, įvykis žmogaus asmeniniame gyvenime yra jo paviešinamas socialiniuose tinkluose. Šiandien labai paprasta surasti informacijos apie beveik kiekvieną Lietuvos gyventoją, kuris naudojasi socialiniais tinklais ir yra kažkada pasidalinęs tam tikra asmenine informacija.
Šiandien nuotraukomis ir duomenimis apie save dalinasi ir suaugusieji, ir vaikai. Pastarųjų naudojimasis internetu ir ypač socialiniais tinklais pastaruoju metu labai išaugo. Vaikai arba patys susikuria anketas socialiniuose tinkluose, arba tai už juos padaro tėvai. Tačiau dalindamiesi nuotraukomis ir informacija apie save vaikai ir paaugliai dažnai būna neatsargūs ir duomenis, kuriuos jie paviešino, pamato ne tik jų draugai, bet ir asmenys, kurie tam tikru būdu gali tais duomenimis pasinaudoti. Taip pat nuotraukų ir duomenų viešinimas gali sukelti patyčių bangą.
Kodėl vaikai tyčiojasi?
Patyčių priežastimi ir realybėje, ir elektroninėje erdvėje, anot psichologinės pagalbos tarnybos vaikams ir paaugliams „Vaikų linija“ psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės, yra ne tik neapgalvotas informacijos apie save viešinimas, bet ir tų, kurie tyčiojasi, psichologinės problemos, noras pažeminti.
„Noras pažeminti, matyt, kyla iš įvairiausių vidinių nerealizuotų dalykų arba jausmų. Be to, internetinė platforma suteikia anonimiškumą ir galimybę parašyti tokius komentarus, kokių galbūt žmogus negalėtų pasakyti tiesiai į akis. Be kita ko, internetinės patyčios susijusios su labai realiais santykiais. Labai retai internete vienas iš kito šaiposi žmonės, kurie vienas kito nepažįsta. Jauni žmonės, paaugliai visada pasakoja apie patyčias, kurias patiria iš pažįstamų žmonių. Ir tai reiškia, kad santykis, kurį jie palaiko mokykloje ar kitoje erdvėje, irgi turi istoriją, pavyzdžiui, gal kartais šaipomasi, nes yra noras atkeršyti ar pan., išreikšti neigiamus jausmus. O kartais galbūt tai daroma, nes norima pakelti savo autoritetą, jaustis stipresniu“, – kodėl vaikai tyčiojasi, aiškina psichologė.
J. S. Jasiulionė tęsia, kad patyčių internete priežastimi tampa ir suaugusiųjų saviraiškos būdas elektroninėje erdvėje. Anot jos, vaikai ir paaugliai ima pavyzdį iš visuomenės veikėjų, savo autoritetų.
„Tai, aišku, yra susiję ir su bendravimo kultūra. Lietuvoje patyčių yra daug ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir realybėje. <...> Mes bendraudami naudojame įvairias formas – sarkazmą, ironiją. Ir tai nebūtinai skirta žeminti žmogų, o tiesiog situacija apibūdinama satyriškai. Bet vaikai ir paaugliai neturi pakankamai kognityvinių gebėjimų, kad suprastų, jog tai yra satyra, o ne žmogaus žeminimas. Anksčiau suaugusieji tai darydavo būrelyje, o dabar tai tampa labai vieša ir tai mato paaugliai. Kartais iš tiesų tai yra patyčios, o kartais tiesiog suaugusiųjų kitos bendravimo normos, bet paaugliai tai gali priimti kaip patyčias“, – pasakoja „Vaikų linijos“ specialistė.
Asmeninius duomenis būtina saugoti
Pirmiausia, anot psichologės, norint išvengti patyčių internete, būtinas suaugusiųjų pavyzdys, kaip tinkamai elgtis ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime. J. S. Jasiulionė sako, kad saugaus elgesio internete taisykles vaikai žino, bet vis tiek elgiasi taip, kaip mato savo aplinkoje. Pasak jos, labai svarbu jau nuo mažų dienų užsiimti vaikų švietimu, rodyti jiems tinkamą pavyzdį, su jais bendrauti ramiai, neapkalbėti, nesityčioti iš kitų žmonių.
„Mes, suaugusieji, paaugliams iš tiesų labai mažai rodome pozityvių pavyzdžių, kaip būti stipriam, nebūnant agresyviu, nes net santykiai tarp tėvų ir vaikų, kai tėvai nori įtvirtinti savo stiprumą, jie dažnai šaukia užuot parodę pozityvų būdą, kaip įtvirtinti savo autoritetą“, – aiškina pašnekovė.
„Mes vaikų ir paauglių nemokome saugiai elgtis internete. Dažniausiai jie susiduria su patyčiomis, kai tinkamai neįvertina savo asmeninės informacijos, kurią viešina internete. Aišku, tai daro ir didelė dalis suaugusiųjų. Tėvai vaikams nepasako pagrindinių taisyklių, kad nereikia viešinti asmeninės informacijos, pagalvoti, kokias nuotraukas kelti į internetą, bet ką, ką rašai internete, turi būti gerai apsvarstyta. Jeigu tai kažkokia asmeninė informacija, ja reikia dalintis tik su artimiausiais draugais“, – pabrėžia specialistė.
Be to, internete labai svarbu riboti asmeninės informacijos kiekį ir tinkamai atrinkti, kokius duomenis pateikti. Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ Specialiųjų paslaugų vadovas Giedrius Meškauskas pažymi, kad internete galioja tos pačios saugumo taisyklės kaip ir realiame pasaulyje. Visų pirma, bendraujant su kitais svarbu neatskleisti asmeninės informacijos, pavyzdžiui, telefono, namų adreso, filmuoti ar fotografuoti namuose esančių daiktų, pasakoti, kada šeima išvyksta atostogų ir namai lieka be priežiūros. Prisijungimus prie asmeninių paskyrų socialiniuose tinkluose, el. pašto ir pan. reikia saugoti, naudotis stipriais slaptažodžiais ir juos kas pusmetį keisti, nepriimti neaiškių nuorodų ar failų.
„Taip pat reikia suprasti, kad internetas – kaip ir mokyklos koridorius ar kiemas – gali tapti vieta patyčioms. Dėl to svarbu ugdyti vaikų įprotį susidūrus su patyčiomis informuoti svetainių valdytojus, užblokuoti priešiškai nusiteikusius asmenis – tai galioja ir tuo atveju, kai tyčiojamasi iš vaiko, ir tada, kai jis stebi patyčias iš kito asmens“, – primena specialistas.
Neatsargus elgesys su asmeniniais duomenimis ir informacija, nuotraukomis, gali tapti ne tik patyčių, bet ir nusikaltimų priežastimi.
