- Kaip prasidėjo Jūsų, kaip laisvai samdomos darbuotojos, karjera? Turėjote konkretų planą, kaip įgyvendinti svajonę dirbti ir keliauti po pasaulį, ar viskas vystėsi spontaniškai? Kartais girdime istorijas, kaip žmonės savo pomėgį paverčia darbu ir net patys nustemba, kad gali puikiai iš to pragyventi. Ar taip buvo ir Jūsų atveju?

- Tiesą sakant, nors visada žinojau, kad noriu būti pati sau viršininke, niekada neturėjau konkretaus plano, kaip tai pasiekti. Tiesiog žengdavau vieną žingsnį po kito ir, kai juos lydėdavo sėkmė, vis labiau įsitikindavau, kad būtent tai ir yra, kuo aš noriu užsiimti gyvenime. Pradėjau dirbti kaip laisvai samdoma darbuotoja papildomai prie savo nuolatinio darbo, be to, tuo metu dar ir studijavau. Tada supratau, kad susidūriau su labai įdomiu gyvenimo būdu, kuris puikiai atitinka mano asmenybę. Kai tu į ką nors įdedi daug energijos, dažniausiai tai atsiperka. Nuo tos akimirkos, kai apsisprendžiau, kad noriu dirbti tik kaip laisvai samdoma darbuotoja, viskas išsidėliojo į savo vietas ‒ tai vyko iš lėto, bet labai nuosekliai. Man labai pasisekė, kad turėjau galimybę apjungti savo kaip laisvai samdomos darbuotojos karjerą su viena didžiausių savo aistrų – kelionėmis. Buvimas laisvai samdoma darbuotoja man leidžia būti kur kas lankstesne ir spontaniškesne.

- Jei žmogus, norintis pradėti dirbti kaip laisvai samdomas profesionalas, paprašytų Jūsų patarimo, kaip elgtis geriau: tiesiog mesti turimą darbą ir viską pradėti nuo nulio, ar ruoštis tam mažais žingsniais, pavyzdžiui, iš anksto susirasti galimų klientų, susitaupyti pinigų ir panašiai, ką patartumėte?

- Tai tikrai priklauso nuo Jūsų asmenybės. Galite dalį dienos dirbti įprastame darbe, o likusį laiką skirti papildomam darbui, arba tiesiog užsiimti papildoma veikla savo laisvalaikiu. Taip pat galite dirbti vien tik kaip laisvai samdomas profesionalas. Aš pradėjau mažais žingsneliais, kol visiškai į tai pasinėriau. Apibendrinant, žinoma, yra gera mintis susirasti kelis klientus ir pamėginti su jais dirbti prieš metant turimą darbą. Tada galima geriau suprasti, ką iš tiesų tai reiškia. Santaupos taip pat yra labai svarbus aspektas, niekam nesinorėtų pradėti nuo tuščios banko sąskaitos. Nors buvimas laisvai samdomu darbuotoju ir nereikalauja didelio pradinio kapitalo, kažkiek išlaidų neišvengiamai bus.

- Internete yra daugybė tinklaraštininkų, bet tik keli gali išgyventi iš šios savo veiklos. Sudėtingiausias klausimas visuomet yra tas, kaip užsidirbti pinigų, jei esi laisvai samdomas rašytojas. Kokia Jūsų patirtis: rašote tik savo įkurtam portalui ir parduodate reklamos pozicijas, ar parduodate straipsnius ir didesnę auditoriją turintiems portalams ar kitoms žiniasklaidos priemonėms?

- Taip, yra daugybė laisvai samdomų rašytojų ir tinklaraštininkų, bet čia veikia paprasta taisyklė: paklausą visada turės tie žmonės, kurie pasiūlo aukštos kokybės turinį. Aš rašau tiek savo portalui, tiek kitiems. Pavyzdžiui, turiu savo kasmėnesinę skiltį apie keliones viename iš Danijos žurnalų, taip pat rašau avialinijų žurnalams, dirbu su socialinės medijos optimizavimu mažesnėms kompanijoms ir tt. Pati dirbu kaip laisvai samdoma darbuotoja, bet tuo pačiu metu vadovauju augančiai kompanijai, dirbančiais su kitais laisvai samdomais darbuotojais. Man tai nėra tiesiog karjera – tai yra gyvenimo būdas.

- Koks yra socialinių tinklų vaidmuo šiandieniniame laisvai samdomų darbuotojų gyvenime? Ar būtina juose tapti vadinamuoju nuomonės formuotoju (social media influencer)? Ar Jūs turite savo kaip asmens, ne kaip portalo, strategiją socialiniuose tinkluose?

- Socialiniai tinklai šiais laikais vaidina labai svarbų vaidmenį daugelio žmonių gyvenime, bet tu tikrai neprivalai būti nuomonės formuotoju norėdamas būti sėkmingu laisvai samdomu darbuotoju. Didžioji dalis laisvai samdomų darbuotojų tokiais nėra, bet daugelis tinklaraštininkų siekia tokiais tapti. Be abejo, yra didžiulis skirtumas tarp buvimo tinklaraštininku ir buvimo laisvai samdomu darbuotoju. Nuomonės formuotojai skaitmeninėje erdvėje yra tie žmonės, kurie susirenka daug sekėjų, bet to visai nereikia žmonėms, norintiems siūlyti specifines tekstų rašymo, grafinio dizaino ar kitokias paslaugas. Kadangi aš pati esu tiek tinklaraštininkė, tiek laisvai samdoma darbuotoja, aš skiriu daug dėmesio socialiniams tinklams. Tačiau man svarbiausia ne didelis sekėjų skaičius, o jų įsitraukimas ir autentiškumas. Man prioritetas yra kokybė, o ne kiekybė.

- Jei siūlote savo straipsnius didesnėms žiniasklaidos priemonėms, kaip tai paprastai veikia? Esate susitarusi dėl ilgalaikės partnerystės, ar tiesiog parašote straipsnį ir bandote jį parduoti? Juk žiniasklaidos priemonės paprastai turi savo žurnalistus ir ne visada nori mokėti papildomai, jei tai nėra itin išskirtinė medžiaga.

- Man pavyko sukurti stiprų prekės ženklą „The Copenhagen Traveler“, dėl kurio mano kuriamas turinys yra pastebimas, įsitraukimas yra gana didelis ir tai labai padeda, kai nori bendradarbiauti su kokia nors kompanija. Man priimtinesnis ilgalaikis bendradarbiavimas, stengiuosi susitarti dėl tokių galimybių, bet pasitaiko ir vienkartinių darbų – viskas priklauso nuo konkrečios temos ir konteksto.

- Daug žmonių, svajojančių dirbti laisvai samdomais darbuotojais, turi susikūrę labai romantišką tokio gyvenimo būdo įvaizdį: įsivaizduoja, kad galės kiek telpa miegoti ryte, dalyvaus daugybėje vakarėlių, kasdien sutiks naujus žmones ir pan. Ką jie turėtų žinoti? Ar tikrai viskas taip paprasta?

- Aš būčiau pati pirma, kuri sugriaučiau tokį laisvai samdomo darbuotojo gyvenimo būdo įvaizdį. Paprasčiausiai tai yra netiesa. Reikia skirti du dalykus: yra tiesiog laisvai samdomi darbuotojai ir yra sėkmingi laisvai samdomi darbuotojai. Jei norite priklausyti pastarajai kategorijai, turite labai sunkiai dirbti, kad jums pasisektų pasaulyje, kuriame pilna konkurentų. Jei tu nesuteiki paslaugų, kurias pažadėjai, nesilaikai terminų, praleidi gerus pasiūlymus – visuomet atsiras, kas padarys tai už tave, ir tu būsi pamirštas kur kas greičiau nei nėrei į laisvai samdomo darbuotojo nuotykį. Taigi, apibendrinant, laisvai samdomo darbuotojo darbas yra labai apdovanojantis, suteikia daug laisvės ir lankstumo, bet jis taip pat turi savo kainą. Tai tikrai nėra kiekvienam tinkamas gyvenimo būdas, nes jis reikalauja labai stiprios savidisciplinos ir supratimo, kaip tai daryti.

- Ar kada nors gailėjotės tapusi laisvai samdoma darbuotoja?

- Ne. Nors tikrai buvo labai sunkių akimirkų, bet man tai – vienintelis priimtinas gyvenimo būdas.

Regitse Cecillie Rosenvinge skaitys pranešimą gegužės 25 d. 12.30 val. DNB salėje, Vilniuje vyksiančios konferencijos „Login“ metu.