Priklausomybės nuo interneto sąvoka buvo pradėta vartoti dar nuo 1996 m., o šiandien žiūrėdami į ekranus praleidžiame daugiau laiko nei bet kada. Toks staigus ir drastiškas pokytis lėmė įvairias diskusijas ir teorijas, kokios žalos su technologijų tobulėjimu susiję įpročiai gali turėti žmogaus bendravimui ar net psichikai. Tam, kad šios žalos netektų patirti, svarbu žinoti, kokių klaidų geriau nedaryti.
Technologijos keičia bendravimą, bet nebūtinai į blogąją pusę
Ar išties sparti technologijų raida daro neigiamą įtaką žmogaus socialiniams gebėjimams ar netgi psichikai? Psichologas dr. Antanas Kairys teigia, kad atsakymas į šį klausimą būtų panašus kaip ir paklausus, ar tikrai automobiliai kenkia žmogui. Iš vienos pusės, jie gerokai palengvina mūsų gyvenimą, iš kitos – kenkia ir išmetamosios dujos, o susidūrimų pasekmės būna skausmingos.
Taip pat yra ir su technologijų poveikiu – kai kas yra teigiama, kai kas kelia nerimą.
Anot jo, kai kalbame apie žmogaus psichiką, turime nepamiršti, kad ji labai sudėtinga, ją sudaro tiek įgimti, evoliucijos eigoje susiformavę dalykai, tiek nuo mokymosi, patirties priklausančios psichikos dalys.
„Informacinės technologijos negali pakeisti įgimtų dalykų, taigi, labiausiai baziniai dalykai žmoguje nekinta. Tačiau technologijos keičia tai, kaip dirbame, kaip ilsimės, kaip bendraujame ir daugybę kitų dalykų, o tai savo ruožtu, gali keisti ir išmoktus dalykus psichikoje, pavyzdžiui, bendravimo įgūdžius arba darbo motyvaciją. Bet ne visada į blogąją pusę.
Tiesiog žmonės labiausiai linkę pastebėti būtent neigiamus pokyčius – tai mums atrodo daug svarbiau“, – pastebi A. Kairys ir prideda, kad visuomenė apskritai skeptiškai ir baimingai žiūri į pokyčius.
Bėgant laikui keičiasi priklausomybės nuo interneto sąvoka
Vis dėlto, tuometinės priklausomybės su dabartine lyginti negalime.
Anot psichologo, dabar, kai internetas visada yra beveik kiekvieno žmogaus kišenėje, kai veiklų galimybės išsiplėtė, o praleidžiamas laikas prailgėjo, tie patys kriterijai nebelabai tinka.
„Be to, kai kalbame apie bendrą priklausomybę nuo interneto, pasidaro dar neaiškiau – tuomet tą patį terminą taikome tiek žmogui, kuris tris valandas per dieną žiūri pornografiją, tiek tam, kuris tiek pat laiko neatsitraukdamas skaito apie kvantinę fiziką. Jie abu gali ir laiko praleisti daugiau nei planavo, ir negalėti atsiplėšti nuo veiklos, ir slėpti tai nuo artimųjų“, – lygina jis.
A. Kairys įsitikinęs, kad internete neretai ieškoma pabėgimo nuo problemų, tačiau ne kiekvienas ilgiau sėdintis prie kompiuterio žmogus turėtų būti vadinamas priklausomu.
„Manyčiau, kad pagrįsčiausias šiuo metu būtų toks požiūris, kad kai kurie žmonės, susidurdami su įvairiomis problemoms gyvenime, gali rasti internete pabėgimą nuo problemų. Ir šis pabėgimas problemų neišsprendžia, dažnai jas pagilina, o jei tai įsitraukimas į tokias veiklas kaip lošimas ar pornografija – gali sukurti ir naujas problemas. Santykinai juos galime vadinti priklausomais nuo interneto, bet tikrai nemanau, kad kiekvieną, kuris leidžia daugiau laiko internete, turėtume vadinti priklausomu“, – svarsto jis.
Du technologijų naudojimo įpročiai, kurie kenkia žmogui
Psichologas teigia matantis ne vieną sritį, kur reiktų susirūpinti tuo, kaip naudojame technologijas ir ką jos daro su mumis, tačiau ypač norėtų atkreipti dėmesį į dvi:
– Išmaniuosius telefonus ir kitas informacines technologijas mes linkę naudoti tose socialinėse situacijose, kuriose jaučiamės nejaukiai. Todėl vietoje bendravimo su kitais, įsitraukiame į naršymą telefone. Tokiu būdu nevystome santykių su kitais žmonėmis. Tad norėčiau patarti – jei kokioje situacijoje pajuntate norą be būtino reikalo išsitraukti telefoną, geriau stabtelėkite ir susimąstykite – o kodėl aš noriu telefono? Kas sukėlė nejaukumo ar įtampos jausmą? O gal visgi geriau tiesiog tęsti bendravimą su kitais arba apskritai, laikas keisti veiklą?
Būtina atskirti, kada technologijomis naudojamasi sąmoningai
Vis dėlto – o kaip sėkmingai prisijaukinti technologijas? „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas pabrėžia, kad žmogaus smegenys vystėsi tūkstančiu metų, tačiau tokio gyvenimo tempo, milžiniško kasdien gaunamos stimuliacijos kiekio dar niekada nebuvo.
„Didžiausia naujiena yra tai, kad šiandien yra lėčiausia mūsų gyvenimo diena – rytdiena bus tikrai greitesnė. Dėl to šiandien vis dažniau linksniuojamas prastesnis žmogaus gebėjimas susikoncentruoti, išbūti tyloje, kantriai, be pertrūkių atlikti didelio susikaupimo reikalaujančias užduotis“, – akcentuoja jis.
Anot R. Bagdono, iš vienos pusės aišku, kad praradus šiuos gebėjimus žmogus nebegalės sukurti nieko prasmingo. Iš kitos pusės akivaizdu, kad gyvenimo tempas nelėtės ir mums reikia ne tik atrasti būdą, kaip susigyventi su technologijomis, bet ir išnaudoti milžinišką jų teikiamą potencialą.
„Vienas iš būdų, kaip tai padaryti – stengtis jomis naudotis sąmoningai ir aiškiai atskirti, kada imu į rankas išmanųjį telefoną ar jungiuosi kompiuterį tikslingai, o kada jais tik nesąmoningai užpildau atsiradusius laiko tarpus. Skirdami laiko pertraukai, kada vietoj žiūrėjimo į ekraną tiesiog būnate su savimi, šalia esančia aplinka, vėliau paėmę į rankas išmanųjį telefoną ar prisėdę prie kompiuterio gauta informacija gebėsite naudotis prasmingiau, nes savo smegenims būsite suteikę pertrauką, davę pailsėti nuo intensyvios stimuliacijos“, – aiškina R. Bagdonas.
