Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) šių metų inovacijų ir technologijų festivalyje LOGIN pristatė Švedijos Chalmerso universiteto Bionikos tyrimų skyriaus vadovą ir Elektrotechnikos katedros docentą, kuris vadovauja naujos koncepcijos protezų kūrimui.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje ši technologija pirmą kartą medicinos istorijoje jo vadovaujamai mokslininkų grupei leido tiesiogiai prijungti robotinę ranką prie pacientų nervų, raumenų ir kaulų. Tuomet, nervinius signalus iš kūno perduodančius išorinius elektrodus, pakeitus tiesiogiai į paciento raumenis įterptais elektrodais, protezų funkcionalumas pasikeitė kardinaliai. Dabar dėl raumenyse implantuotų elektrodų bioniniai protezai gali vykdyti žmogaus norus ir atlikti tokius tikslius veiksmus, kurie anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojami.
„Problemų su senosios kartos protezais buvo išties nemažai. Vienas dalykas, žmonės negalėjo savo galūnių jausti. Buvo galima tiesiog žiūrėti į savo pirštus ir matyti, kaip jie paima vieną ar kitą daiktą. Visgi, pajusti, koks daikto paviršius, kaip stipriai jį laikai suspaudęs ir pan., įmanoma nebuvo. Kitas dalykas – protezas prie galūnės buvo tvirtinamas mechaniškai. Tai įprastai daroma naudojant specialią movą, kuri spaudžia aplink esančius minkštuosius odos audinius. Tai itin apsunkina galūnės mobilumą.
Kai pirmą kartą prijungėme naujos kartos robotinę ranką pacientui, jis sakė, kad jausmas lyg būtų atgavęs tikrąją. Tiesa, tų pojūčių, kuriuos jaučiame savo rankomis liesdami kito žmogaus odą, atkurti dar nepavyko. Vis dėlto, ir esama technologija itin pagerino pacientų psichologinę savijautą ir tuo pačiu socialinį gyvenimą. Pastebėjome, kad pacientai ėmė labiau savimi pasitikėti, jiems pradėjo geriau sektis darbe, atsirado noras bendrauti, domėtis pasauliu, sportuoti. Yra rengiamos netgi tokios žaidynės kaip „Cybathlon“ arba Kiborgų olimpinės žaidynės. Čia įvairiose sporto rungtyse dalyvauja žmonės, kuriems nugalėti padeda jų kūną pratęsiančios dirbtinės galūnės“, – pasakoja mokslininkas.
Nėra, bet skauda
Žmonės, kurie nėra susidūrę su amputacija, bene labiausiai baiminasi to, kaip tam nutikus, reikėtų paimti daiktus, valgyti, vaikščioti ir pan. Vis dėlto, šalia šios didelės problemos, pacientai dar susiduria su intensyviu skausmu. Po galūnių amputacijos, dauguma tebejaučia vadinamuosius fantominius skausmus. Pasirodo, žmogaus smegenys nesugeba suprasti, jog neteko galūnės – jose ir toliau aktyviai veikia už šias galūnes atsakingos neuronų grupės. Šie sekinantys skausmai tęsiasi diena iš dienos, kliudo žmogui atlikti paprasčiausius veiksmus. Tikriausiai net nereikia kalbėti apie tai, kaip lėtinis skausmas veikia gyvenimo kokybę.
„Su komanda stengiamės šią problemą spręsti. Mažiname skausmus fantominės galūnės mankštinimui naudodami papildytąją realybę ir vaizdo žaidimus. Išmėginome šiuos būdus su žmonėmis, kuriuos skausmas kankina apie dešimt metų ir kurie yra išbandę ne vieną gydymo metodą. Rezultatai parodė, kad po dvylikos sesijų skausmas sumažėjo apie 50 proc. Pritaikėme šį būdą ir netekusiems kojos. Labai svarbu tai, kad gydytis pacientai gali namuose, savarankiškai“, – kalba Dr. Max Jair Ortiz Catalan.
Po dvejų metų – taps įprasta
Mokslininkas pasakoja, kad naujos kartos protezai prienami ir šiandien. Su jais nėra tik eksperimentuojama laboratorijoje, jie – naudojami kasdien, paprastų žmonių. Žinoma, daugelį pacientų stabdo kaina. „Yra šalių, kur protezais pilnai pasirūpina valstybė. Pavyzdžiui, Švedijoje. Visgi, yra šalių, kuriose situacija kitokia. Tarkime – Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia, kad įsigtumei protezus, arba turi turėti šias išlaidas dengiantį draudimą, arba būti turtingas. Žinoma, kai šios bioninės galūnės taps populiaresnės, mažės ir kaina. Kaip ir daugumos prekių, ji priklausys daugiausia nuo gamintojo: kokios medžiagos, technologijos ir pan. bus naudojamos gamybai“, – sako mokslininkas. Jis mano, kad masiškiau gaminamos ir naudojamos šios galūnės taps maždaug po dvejų metų.
„CBPR.se“ Bionikos ir skausmo tyrimų centro direktoriaus Dr. Max Jair Ortiz Catalan pranešimą konferencijoje LOGIN galite žiūrėti ČIA, o visi LOGIN 2021 pranešėjų įrašai yra ČIA.
