aA
Daugiau kaip dešimt metų Ada Jonušė gyveno ir dirbo užsienyje: Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, net Nepale, Kvala Lumpūre ir Meksikoje. Dirbo Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos parlamente. Svajonės tapti politike ją parginė į Lietuvą. Ada planavo dalyvauti rinkimuose į Seimą, tačiau politikos užkulisiai pasirodė per klaidūs.
Ada Jonušė
© Asmeninis archyvas

Išgirdusi pasiūlymą kurti startuolį, iššūkių nebijanti moteris nėrė į naujos veiklos sūkurį. Netrukus „Google“ ir „Financial Times“ ją išrinko į Centrinės ir Rytų Europos kylančių technologijų žvaigždžių 100-uką.

DELFI A. Jonušė papasakojo, ko išmokė gyvenimas užsienyje, kaip neturėdama jokios patirties kūrė startuolį ir kokius sunkumus teko įveikti.

– Daug kalbama apie protų nutekėjimą, kai jauni žmonės išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Panašu, kad Jūs esate tas atgal į Lietuvą grįžęs protas. Kodėl visų pirma nusprendėte išvykti iš Lietuvos?

– Gimiau ir užaugau Vilniuje, tačiau man atrodė, kad būtų labai nuobodu likti tame pačiame mieste, kuriame ir taip jau praleidau daug laiko. Norėjau gyventi didesniame mieste, todėl baigusi mokyklą išvažiavau į Berlyną studijuoti politikos mokslų. Studijuodama labai susidomėjau tarptautine politika, Jungtinių Tautų Organizacijos veikla.

Visos mano kelionės po studijų, kad ir į Katmandu, Romą ar Meksiką, buvo susijusios arba su Jungtinių Tautų stažuotėmis arba praktika. Kvala Lumpūre kartu su Jungtinėmis Tautomis organizavome didelę konferenciją, kur suvažiavo studentai iš viso pasaulio.

Toks buvo mano kelias į kitas šalis. Mačiau savo ateitį vystomojo bendradarbiavimo srityje, tuo metu labai domėjausi saugumo klausimais, dirbau ties nusiginklavimo, amunicijos sandėliavimo, ginklų prekybos reguliavimo klausimais.

– Ko išmokė gyvenimas užsienyje? Sakoma, kad keliaujant ir gyvenant užsienyje geriau galima pažinti savo šalį.

– Visų pirma gerai supranti savo vietą pasaulyje, pamatai, kokia maža yra Lietuva. Pamatai, kaip tavo patirtis ir tavo šalis atrodo pasaulio kontekste. Tai labai svarbu, nes sėdint vienoje vietoje gali pradėti atrodyti, kad esame pasaulio bamba, kad viskas sukasi aplink mus.

Kitas dalykas, ko išmoksti kelionių metu, tai prisitaikyti. Supranti, kad kiekviename pasaulio krašte tuos pačius klausimus žmonės sprendžia skirtingai, viskas vyksta kitaip, nei tau įprasta. Atvažiavus į naują šalį supranti, kiek daug nežinai, reikia labai daug domėtis, daug prie ko prisitaikyti, perprasti, kaip ta šalis veikia, kaip atlikti paprasčiausiu darbus.

Pavyzdžiui, apsiprasti Nepale man buvo didžiulis iššūkis. Vakarietiško maisto beveik nėra arba jis labai brangus, o vietinio maisto taip pat iš pradžių nepažįsti, nežinai, ką reikia pirkti turguje, o nuolat valgyti aštriai, kaip daro vietiniai, irgi nesinori. Bet teko prisitaikyti, net pakeisti savo skonį ir priprasti valgyti aštriai.

Manau, kad kelionės, įvairių kultūrų pažinimas skatina kūrybingumą. Pastebėjau, kad dabar iškilus kokiai nors problemai ar nenumatytai situacijai, galiu surasti penkis skirtingus sprendimus, nes vaizduotė tiesiog tampa lakesnė.

Man patinka vienas posakis, išgirdau jį turbūt kurioje nors reklamoje: kaip gali pakeisti pasaulį, jeigu jo dar nematei? Tai yra mano kelionių moto.

– Ar dabar daug tenka keliauti ar jau gyvenate sėsliau?

– Dabar jau nebenoriu tiek keliauti, stengiuosi tai daryti kuo rečiau. Man labiausiai patinka būti Lietuvoje, atostogauti Pervalkoje arba kaime Zarasų rajone. Bet kai vykstu į kitas šalis, kitą savaitę kaip tik vykstu darbo reikalais į Pietų Korėją, visada stengiuosi pasinaudoti galimybe pabendrauti su kitos kultūros žmonėmis, pakalbėti su jais apie verslą, suprasti, kaip veikia procesai toje šalyje. Tai suteikia pažinimo, stengiuosi pasisemti naujų minčių, pabendrauti, o ne tik paturistauti.

– Kodėl po daugiau kaip dešimt metų trukusių kelionių ir darbų užsienyje nutarėte grįžti į Lietuvą?

– Norėjau būti politike, grįžau į Lietuvą, kad galėčiau dalyvauti Seimo rinkimuose. Tačiau dar nesulaukusi rinkimų, savo kampaniją nutraukiau dėl skandalo partijoje, kurios narė tuo metu buvau. Nusprendžiau, kad nesu tikra, ar noriu atiduoti tiek energijos, lėšų ir laiko tai kampanijai, jei turiu daug neatsakytų klausimų apie pačią partiją.

Nutraukusi savo rinkimų kampaniją, galvojau, ką čia daryti toliau. Kaip tik tuo metu gavau netikėtą pasiūlymą kurti startuolį. Nieko nežinojau apie tai tuo metu, bet pagalvojau, kad daug žmonių kuria startuolius, tad sugebėsiu ir aš. Apsisprendžiau gana lengvabūdiškai.

– Ar turėjote kokios nors patirties technologijų ar verslo srityje?

– Būdama europarlamentaro Antano Guogos komandos nare Lietuvoje suorganizavau vieną didžiausių technologijų ir verslumo renginių „Switch“, kuriame moksleiviai galėjo susitikti ir pabendrauti su technologijų srities profesionalais. Konferenciją rėmė tokie milžinai kaip „Google“, „Amazon“ ir pan.

Bet neturėjau jokios verslo kūrimo patirties, viskas man buvo nauja.

– Kaip sekėsi kurti verslą Lietuvoje? Su kokiais sunkumais susidūrėte?

– Pradžia iš tiesų buvo labai sunki: ir dėl to, kad nieko nesupratau, ir dėl to, kad trūko pinigų. Mums labai pasisekė, kad gavome pradinę investiciją verslui kurti, tačiau pinigų vis tiek trūko. Daug diskutavome, ką mes norime sukurti, kaip tas produktas turi atrodyti, vis ką nors keisdavome ir perdarydavome.

Kurti verslą, kurti technologinę inovaciją visada yra iššūkis, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje šalyje. Man tik gaila, kad Lietuvoje dauguma startuolių pirmais metais neturi jokių mokestinių lengvatų. Jau net mūsų kaimynai latviai šioje srityje yra mus aplenkę.

Buvome tokioje situacijoje, kad neturėjome iš ko samdyti IT profesionalų, tada viskas buksavo, verslas vystėsi lėtai. Mažai sutikau žmonių, kurie norėtų rizikuoti, palikti gerai apmokamą darbą technologijų srityje ir eiti į kažkokį startuolį. Manau, kad pradedantiems verslams valstybė galėtų suteikti daugiau pagalbos, nuolaidų ir lengvatų.

– Papasakokite, kas gi yra tas Jūsų startuolis „Lympo.lt“? Kaip veikia ši platforma?

– Dirbame keliomis kryptimis. Jau startavo mūsų interneto svetainė Lympo.lt, kurioje kiekvienas gali surasti sau patį geriausią sporto trenerį. Prie mūsų platformos yra prisijungę daugiau kaip 600 įvariausių sričių trenerių. Daugiausia jų yra iš Vilniaus, bet taip ir iš kitų miestų. Pagal įvairius paieškos kriterijus galima susirasti labiausiai tinkantį trenerį, galima pamatyti jo profilį, profesinius pasiekimus, nuotraukas.

Pavyzdžiui, ieškote plaukimo trenerio savo vaikui. Susirandate kelis plaukimo trenerius, išsirenkate jums labiausia patinkantį, parašote žinutę ir susitariate kada norite su juo susitikti. Po susitikimo galite palikti atsiliepimą apie jį.

Bendradarbiaujame su vienu didžiausių sporto klubų tinklu Lietuvoje, jungiasi ir kiti sporto klubai.

– Ar išsirinktas treneris kvies mane atvykti į sporto klubą, kuriame jis dirba, ar galiu jo paprašyti, pavyzdžiui, sudaryti man programą, kad galėčiau sportuoti namuose?

– Viskas yra susitarimo reikalas. Su pasirinktu treneriu jūs pats susitariate, kaip jam mokėsite, kur susitiksite ir kaip sportuosite. Taip veikia lympo.lt.

Dabar kuriame kitą produktą, kuris susijęs ir su blockchain technologija. Jau netrukus pasirodys „Lympo“ programėlė, kuri ateityje bus sujungta su trenerių platforma. Programėlė bus sujungta su aplikacija arba išmaniu laikrodžiu, kurį žmogus naudoja sportuodamas. Ji skatins dalyvauti įvairiuose sporto iššūkiuose.

Pirmasis toks iššūkis bus Vilniaus maratonas. Atlikę iššūkį, kaip apdovanojimą gausite „Lympo“ tam tikrų virtualių žetonų – tokenų. Tie tokenai jau yra pardavinėjami rinkoje, bet kol kas jų nelabai kur galima panaudoti, tačiau nuo rugsėjo tokenus galima naudoti, kaip virtualią atsiskaitymo priemonę, už kurią galima bus pirkti įvairias sveikatingumo paslaugas. Pavyzdžiui, dalyvausite iššūkyje, nubėgsite labai daug kilometrų per mėnesį, gausite tokenų ir už juos galėsite nusipirkti naujus bėgimo batus. Treneriai galės prisijungti per tą programėlę ir pasidalinti patarimais.

– Kokie Jūsų ateities planai?

– Planuojame plėstis, įdarbinti specialistų visame pasaulyje. Išsibandę programėlę Lietuvoje, planuojame su ja startuoti JAV Kalifornijoje. Sekame geriausių kompanijų pavyzdžiais. Ieškojome savo produktui didelės anglakalbės rinkos, kur žmonės būtų susipažinę su technologijomis ir norėtų būti sveiki ir gražūs, todėl mums Kalifornija pasirodė puiki vieta.

Trenerių platforma Lietuvoje veikia sėkmingai, todėl ją planuojame pasiūlyti ir kitoms Baltijos šalims. Be to, kuriame naują „Lympo“ biurą Berlyne, tad gyvenu viena koja Lietuvoje, kita – Berlyne.

***

Daugiau apie startuolių kūrimą išgirsite inovacijų festivalyje LOGIN 2018, kuris vyks Vilniuje birželio 7-8 dienomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Blockchain“ reikia ir viešajame sektoriuje (1)

Sutelktinis finansavimas ir „Blockchain“ technologija, pritaikyta viešajame sektoriuje, padėtų...

Apie mus norima žinoti viską: ateityje už privatumą dar ir susimokėsime (19)

Šiuolaikinėje visuomenėje mūsų privatumas – jau nebe mūsų rankose. Esame nuolat stebimi...

Kuo važiuoja jūsų internetas: „vabalu“, „Priusu“ ar „Hyperloop“ tuneliu?

Ar žinote, kad jūsų rankoje laikomas išmanusis telefonas naudoja labai skirtingų kartų ryšio...

Suskirstė socialinių tinklų vartotojus: ar atpažįstate save? (18)

Inovacijų festivalyje LOGIN pranešimą skaitęs agentūros „ The Chocolate “ partneris Tomas...

7 šalys, 20 miestų, 4 kameros ir vienas laimingas kvailys (11)

„Pažadu, kad šios kalbos pabaigoje, jūs viską suprasite. Bet pirmiausia, aš jums turiu...

Top naujienos

Įvertino Vyriausybės darbą skirtingose srityse: turi sunerimti dėl keturių (282)

Lapkričio 4 – gruodžio 3 dienomis Rinkos tyrimų centras Tėvynės Sąjungos – Lietuvos...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (77)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Skvernelis kirto Grybauskaitei: prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“ valdančiuosius bandoma „sumonstrinti“ (313)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentės Dalios...

Eligijus Masiulis kaltina prof. Landsbergį užleidus Lietuvą „valstiečiams“ (82)

Į politiką grįžtantis ir į Klaipėdos merus kandidatuojantis teisiamas buvęs Liberalų...

„Revolut“ Lietuvoje tampa banku (79)

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „ Revolut “ Lietuvoje gavo specializuoto...

Tragedija laivų statykloje: lūžo krano kabina, žuvo du žmonės (59)

Ketvirtadienį, 7.48 val., pranešta, kad Klaipėdoje, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, lūžo...

Po kritikos lavinos neatsitraukia: kreipimasis į VSD yra pagrįstas

Premjeras Saulius Skvernelis griežtai atmeta prezidentės kritiką dėl to, kad jis įtraukia...

„Raptors“ sutriuškino čempionus, tačiau neteko Greeno sutraumuoto Valančiūno (6)

Nuostabią pergalę NBA pirmenybėse iškovojo lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23-7). Kanados...

Žurnalistų dėmesio centre – keistai besielgiantys Putino apsauginiai (69)

Rusijos Federacijos prezidento apsaugos tarnybos pareigūnai dirba apsimetę operatoriais, praneša...

Jokių „Danske“ skeletų spintoje, sako Lietuva, kol jos kaimynės nepatogiai muistosi (25)

Kol kitas Baltijos šalis drebina finansiniai skandalai, Lietuva turi žinią visiems,...