Tokie technikos milžinai kaip „Google“ ir „Facebook“ padeda mums siųsti el. laiškus ar dalytis nuotraukomis, tačiau įdomu ir tai, kad „Google“ tyrėjai bendradarbiauja su AI, kad galėtų pagerinti krūties vėžio nustatymą, o „Facebook“ išleido AI palaikomą įrankį, kuris automatiškai nustato, ar vartotojo įraše yra minčių apie savižudybę požymių.

Sujungus sveikatos mokslą ir pažangiausias technologijas, atsiranda viltis pagyti, stipriai palengvinti sergančiųjų lėtinėmis ligomis gyvenimą, nustatyti patikimesnes diagnozes bei gydymo metodus, sumažinti sveikatos priežiūros kaštus.

Ar dirbtinis intelektas (AI) atstos sveikatos specialistą? Ar technologijos pakeis sveikatos specialistus, ar taps jų „kolegomis“? Kaip savarankiškai judančios transporto priemonės padės pagyvenusiems žmonėms ir toliau gyventi savarankišką gyvenimą? Kaip energijos tiekėjai gali diegti išmaniųjų namų technologijas, kad stebėtų mūsų sveikatą ir gerovę? Kaip mes galėtume naudoti išmaniuosius prietaisus, kurie dirbtinio intelekto pagalba padėtų nustatyti ligas analizuodami mūsų balsą? Tokius klausimus šiandien užduoda skaitmeninės sveikatos propaguotojai.

Pacientai gali daug labiau kontroliuoti ir valdyti savo sveikatą

Geresnė žmonių sveikata ir ilgesnis žmogaus gyvenimo laikotarpis sveikatos priežiūros industrijai iškėlė naujus iššūkius - daiktų interneto (IoT), skirto sveikatos priežiūrai, arba išmanių medicininių įrenginių pritaikymą ir palaipsninį įgyvendinimą. Daiktų interneto taikymas sveikatos priežiūros srityje atrodo begalinis: sveikatos priežiūros apsauga pradedant nuotoliniu stebėjimu ir asmenine sveikatos priežiūra, baigiant išmaniaisiais jutikliais ir medicinos prietaisų integracija, taip pat ir farmacijos pramone, sveikatos draudimu, realaus laiko sveikatos stebėjimo sistemomis (RTHS-Real-time health systems), sveikatos priežiūros pastatu sumaniais įrenginiais, robotika, o kur dar išmaniosios tabletės ar pačių ligų gydymas.
Gijos Klinikos Krūtų didinimo operacija

Dabar skaitmeninė sveikata daugiausia dėmesio skiria nuotoliniam sveikatos stebėjimui ir priežiūrai. Kertinis aspektas šioje srityje yra elektroniniai sveikatos įrašai (EHR). Jų naudojimas žada pagerinti medicininės priežiūros koordinavimą, palengvinti bendravimą su pacientais ir jų šeimomis, sumažinti sveikatos priežiūros kokybės skirtumus, gerinant jų veiksmingumą.

Pagrindinė nuotolinės sveikatos stebėsenos idėja – susijungus technologijoms ir taktikai, teikti virtualias medicinos, sveikatos ir švietimo paslaugas. Mobilioji sveikata palaikoma mobiliųjų ryšių prietaisais, tokiais kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar PDA. Programos gali būti nuo tikslinių tekstinių pranešimų iki plataus masto įspėjimų apie ligos protrūkius ar bet kurią kitą pasirinktą parinktį. Integruoti sveikatos priežiūros sistemas, sukuriant plačius personalizuotus sveikatos priežiūros sprendimus, kurie sudarytų galimybę:

• Prijungti bet kurį nešiojamąjį prietaisą prie duomenų debesies, surinkti ir išanalizuoti paciento duomenis realiu laiku;
• Stebėti nešiojamų prietaisų surinktus gyvybinius sveikatos rodiklius;
• Stebėti diagramas ir diagramų vizualizaciją, remiantis surinktais duomenimis;
• Stebėti pacientus namuose tiesioginio vaizdo ir garso transliacijos pagalba;
• Išmaniųjų prietaisų skubios pagalbos pranešimų dėka siųsti duomenis gydytojui ir (arba) paciento šeimai.

Nešiojami ir namų sveikatos stebėjimo prietaisai, padedantys pacientams, jau dabar yra įprastas dalykas. Širdies stebėjimo prietaisai, deguonies rezervuarai, insulino pompos, defibriliatoriai yra prijungti prie interneto, siekiant užtikrinti nuotolinį jų statuso stebėjimą, suteikiant pacientams ir sveikatos specialistams vertingą informaciją realiuoju laiku. Pavyzdžiui, nešiojami prietaisai gali nedelsdami išsiųsti įspėjimus dėl greitosios medicinos pagalbos. Treniruoklių grupės, net jei parduodamos kaip „sveikatingumo sprendimai“, o ne medicinos prietaisai, visą dieną iš sportuojančio žmogaus kūno gali nuskaityti gyvybiškai svarbius duomenis ir belaidžiu būdu perduoti juos kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ar planšetiniams kompiuteriams.

Daugelis medicinos prietaisų gamintojų siūlo debesies saugyklos principu pagrįstas platformas, leidžiančias belaidį klinikinių duomenų perdavimą, saugojimą ir rodymą. Ši platforma pilnai užtikrina sąveiką su įvairiais medicinos prietaisais ir programomis bei sukuria didžiulį kiekį klinikinių duomenų, kurie padeda sveikatos priežiūros industrijai atliekant daugelį tyrimų.

Ar gydytojų trūkumą išspręs dirbtinis intelektas?

Jeigu anksčiau gydytojas ateidavo į namus, tai šiandien darosi vis sunkiau patekti pas gydytoją, neretai tenka laukti mėnesius. „Daugelis mūsų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, bankininkyste, nevyksta į parduotuvę, o apsiperka nuotoliniu būdu. Kas būtų, jei tai būtų įmanoma sveikatos priežiūros srityje? Ar galime automatizuoti dalį (ar net visas) žmonių gydytojų užduočių? Galite pamanyti, kad tai kvailas klausimas, tačiau turime atsitraukti sekundę atgal ir apmąstyti faktą, kad šiandien žemėje yra 7,5 milijardo žmonių, o šio amžiaus pabaigoje numatoma 11 milijardų. Jei šiandien pasaulyje trūksta gydytojų ir padėtis blogės, tikrai teisingas dalykas yra pasitelkti tokias naujas technologijas kaip dirbtinis intelektas (AI), 4G ir išmaniuosius telefonus, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos bet kur ir bet kada“, - įsitikinęs Maneeshas Juneja, kuris 2015 m. buvo įvertintas ir buvo tarp 10 įtakingiausių skaitmeninės sveikatos propaguotojų pasaulyje pagal „Wearable Tech“ žurnalą, o 2016 metais tapo 7-tu įtakingiausiu žmogumi skaitmeninės sveikatos srityje.

Visuotinio gydytojų trūkumo statistika šokiruoja. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2013 m. ataskaitoje nurodytas 7,2 milijono sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas, kuris, prognozuojama, iki 2035 m. padidės iki 12,9 milijono. Net supervalstybei JAV tenka spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Remiantis naujausiais tyrimais iki 2032 m., JAV trūks beveik 122 000 gydytojų.

Numatomas trūkumas yra panašus į praeities prognozes ir svyruoja nuo 46 900 iki 121 900 gydytojų. Daugiau nei 60 proc. visų JAV apskričių, įskaitant 80 proc. visų kaimo apskričių, neturi nė vieno psichiatro. 1,3 milijardo gyventojų turinčioje Indijoje milijonui žmonių tenka vos 3 psichiatrai.

„Atrodo, kad sprendimas yra tik paruošti daugiau gydytojų, slaugytojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų. Tai gali būti neįperkama ir net jei jis yra, pokyčių poveikis gali užtrukti iki dešimtmečio, todėl mums šiandien tai nepadeda. Gal mes sugalvosime, kaip visus savo išteklius nukreipti į ligų prevenciją, o tai skamba puikiai, kai išgirstate šį siautulingą šauksmą konferencijose, bet vėlgi, tai nėra kažkas, ką galime padaryti per naktį. Man aišku viena, kad darydami tą patį, ką darėme iki šiol, nepaisysime savo poreikių šiame amžiuje. Turime galvoti kitaip - mums labai reikia naujų priežiūros modelių. Ar mes galime jaustis patogiai, naudodamiesi psichikos sveikatos simptomais, naudodamiesi technologijomis? Ar jos gali padėti mums tvarkyti savo sveikatą, nereikalaujant net matyti žmogaus sveikatos priežiūros darbuotojo? Ar mašinos gali padėti mums suteikti priežiūrą tokiose pasaulio vietose, kur šiandien nėra sveikatos priežiūros darbuotojų? Ar galime išsaugoti žmogiškumą sveikatos priežiūros srityje, jei šalia paciento ir gydytojo santykių taip pat turime ir paciento bei technologijų santykius?“ - klausia savo tinklaraštyje M. Juneja.

Medicinos klaidos yra trečia pagrindinė mirties priežastis JAV. Medicinos klaidų tyrimams vadovavęs profesorius Martinas Makary sakė: „Tai reiškia, kad žmonės miršta nuo slaugos, kurią gauna, o ne nuo ligos, dėl kurios jie siekia priežiūros“.

Prieš atmesdami technologijų vertę sveikatos priežiūros srityje, turime pripažinti savo kolektyvines nesėkmes. Taip pat turime visapusiškai įvertinti tokius produktus kaip „Wysa“ ir „Replika“. Ne tik klinikiniu, bet ir socialiniu, kultūriniu ir etiniu požiūriu.

Pasak M. Juneja, vystantis technologijoms, viena rizika yra ta, kad sveikatos priežiūros paslaugas užsakantys, sprendimus priimantys asmenys nusprendžia, kad užuot investavę į žmones, paslaugas, pasitelkdami technologijas, gali suteikti pigiau: „Kaip mes reguliuojame šių naujų produktų kūrimą ir naudojimą, atsižvelgiant į tai, kad daugelis iš jų yra prieinami tiesiogiai vartotojams, o ne visada kuriami, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros programas? Ar mašinų elgesys su žmonėmis panašesnis, ar didesnis sveikatos priežiūros technologijų naudojimas galėtų padėti humanizuoti sveikatos priežiūrą? Kur yra ribos? Kokios bus mūsų mintys, kai gyvenimo pabaigoje reikės kreiptis į pokalbių centrą, siekiant dvasinio ir emocinio orientavimo? Kas atsitiks, jei bus nulaužti ir paviešinti duomenys apie giliausius jausmus, kuriuos pasidaliname su pokalbių programėle? Kaip mes užtikrinsime, kad kuriame naujas technologijas, kurios ne tik sustiprina šiandien jau egzistuojančią paklaidą? Kas nutinka, kai dėl šių naujų priemonių padaroma klaida, kas dėl to kalti ir atsakingi? Negalime ignoruoti vertės, kurią gali suteikti AI, tačiau neturime patekti į spąstus, kad AI taps tiesioginiu kiekvienos problemos sprendimu“.
Asociatyvi nuotr.

Žengiame į pasaulį, kuriame bus sunkiau meluoti

Net 29 procentai žmonių jaustųsi patogiau aptardami savo sveikatos būklę su dirbtinio intelekto (AI) sistema, nei su sveikatos specialistu. Taip rodo „Ericsson Consumer Trends“ ataskaitos duomenys – dar prieš trejetą metų apklausta 15–69 metų amžiaus išmaniųjų telefonų vartotojų 13-oje pasaulio miestų. M. Juneja teorija, kad galbūt, tai susiję su seksualine ar psichine sveikata, kurios nesinori atskleisti sveikatos priežiūros darbuotojui. Technologijos – ne žmogus. Jeigu technologijos veiks, panašu, kad einame į pasaulį, kuriame bus sunkiau meluoti. Ar galėtų dirbtinis intelektas (AI) pastebėti, kai žmonės meluoja? Ar būtų naudinga žinoti, jei pacientas ar gydytojas nesako jums tiesos?

Dar 2014 m. JAV atliktoje apklausoje pacientų apgaulės ataskaitoje teigiama, kad 50 proc. respondentų teigė, kad vizito metu savo gydytojui dažniausiai meluoja apie narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimą. 2015 m. „Zocdoc“ apklausa nustatė, kad 25 proc. pacientų meluoja gydytojui. Kai kurie pacientai nesilaiko gydytojo patarimų dėl finansinės įtampos, o kai kurie mažas pajamas gaunantys pacientai nenori aptarti savo situacijos su gydytoju.

„Priežastys, kodėl pacientas gali meluoti, nėra vien tik juodos ir baltos spalvos. Ar gydytojai nepasako pacientams tiesos, ar kada nors reikia geranoriškos apgaulės? Ar melas gali būti laikomas terapiniu? Remiantis tuo, ką skaitau, melas yra kelias, kurį reikia pasirinkti rūpinantis sergančiaisiais demencija, siekiant apsaugoti pacientą“, - rašo M. Juneja.

Verslininkai kviečiami įsitraukti į sveikatos priežiūros sistemos kūrimą

„Ar tai būtų daugiau genetinių tyrimų, ar išmaniųjų namų produktų (pvz., „protingi tualetai", kurie analizuoja mūsų šlapimą realiu laiku) ar robotai su AI, kurie rūpinasi gyvenančiais namuose žmonėmis, stebėdami su demencija susijusį elgesį, didesnė pažangos dalis bus teikiama už sveikatos priežiūros sistemos ribų. Ta pati, kurią tiesiogiai perka vartotojai, ir sveikatos priežiūros iššūkis bus kaip integruotis su šiais naujais produktais ir paslaugomis“, - įsitikinęs M. Juneja.

Konferencijose, skaitydamas pranešimus, Manesh Juneja pabrėžia, kad pradedantieji verslininkai, turintys daugybę naujovių, gali pagerinti šiuolaikines sveikatos priežiūros paslaugas. Jis pastebintis, kad nors verslininkai daug dėmesio skiria padėti žmonėms, sergantiems ilgalaikėmis ligomis, mažiau dėmesio skiriama padėti žmonėms pasenti ir gyventi sveiką gyvenimo būdą. Jo manymu, taip yra iš dalies todėl, kad į globos namus įkurdiname daug senų žmonių, o daugelis jaunų verslininkų negali ar nenori suprasti pagyvenusių žmonių problemas. Būtent todėl šioms dviem visuomenės dalims reikia daugiau bendrauti tarpusavyje. Be to, žmonėms, norintiems pradėti kurti skaitmeninę sveikatos programą, jis visada siūlo atkreipti dėmesį į visas sveikatos priežiūros problemas, nes reikia sprendimų visoms problemoms, ne tik didelėms, kurios patraukia antraštes. Atskaitos taškas turėtų būti paklausti tų žmonių, ko jie nori ir ko jiems reikia. Didžiausi sveikatos priežiūros vartotojai, t.y., pacientai, gyvenantys su daugialypėmis ilgą laiką besitęsiančiomis ligomis ir (arba) su senėjimo procesu susijusiomis ligomis, atsakys geriausiai, ko trūksta technologijų srityje.

Vis dažniau pacientai (ir sveikatos priežiūros specialistai), įpratę prie skaitmeninių technologijų naudojimo savo gyvenime, sveikatos priežiūros sistemoms meta iššūkį kurti ir diegti skaitmenines technologijas, kurios teikia patogumą, kurį mes laikome savaime suprantamu dalyku kaip apsipirkdami ar naudodami bankininkystę internetu. Šių pokyčių pagrindas - sunkus sprendimas, kas mokės už visas šias naujoves, nes mes norime užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų tvari XXI amžiuje. Svarbiausias iššūkis, pasak jo, yra aukštos kokybės, ekonomiškai efektyvių ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kiekvienam žmogui.

„Aš taip pat manau, kad sveikatos priežiūros darbuotojai turi nekreipti dėmesio į žiniasklaidos antraštes apie mus visus pakeičiančius ir žmones pavergiančius AI, o vietoj to sutelkti dėmesį į vieną klausimą: kaip man išlikti aktualiam? (mano pacientams, mano bendraamžiams ir mano bendruomenei)“, - įsitikinęs M. Juneja.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (54)