„Mano optimistinė pusė tiki, kad ateityje technologijos padės mums būti labiau žmonėmis, mažiau laiko dirbti ir daugiau laiko skirti šeimai ir saviraiškai: rašymui, tapymui, sportui ar kitai kūrybinei veiklai“, – sako P. Harvey.
Technologijų žinovas interviu DELFI atskleidė, kaip dirbtinis intelektas padės mums daugiau sužinoti apie save ir kodėl jis įsitikinęs, kad jo sūnaus laukia puiki ateitis.
– Kokie keliai Jus atvedė į technologijų pasaulį? Kokių dar turite pomėgių ir hobių?
– Užaugau viename Didžiosios Britanijos kaime ir pirmą kartą su kompiuteriais, nekalbant apie vaizdo žaidimus, mane supažindino australas mokytojas vardu Peteris, kai man buvo vienuolika metų. Mano karjera buvo labai įvairi ir prasidėjo nuo menų bakalauro laipsnio. Vėliau keliavau po įvairias sritis – architektūrą, reklamą ir startuolius, kol atsidūriau bendrovėje „Microsoft“.
Taip pat esu rašytojas, pagrindinių pranešimų skaitytojas tarptautiniuose renginiuose, vyras ir tėvas.
Be technologijų, man patinka filosofija, menas ir muzika. Itin domiuosi empatija ir epistemologija.
– Minėjote, kad Jūsų aistra yra duomenys ir žmonės. Kodėl būtent šie du dalykai?
– Esu įsitikinęs, kad duomenys iš esmės keičia žmonių pažinimą: ką mes žinome ir kaip tai žinome. Visi kalba apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir tai yra svarbu, nes technologijos, kuriomis naudojasi žmonės, stiprina mus ir suteikia mums naujų pajėgumų. Tačiau epistemologijos pažanga – nuo pasakytų žodžių iki spausdintinės spaudos ir interneto, turi tokį patį ir taip pat svarbų poveikį. Tai ir pažanga dirbtinio intelekto srityje sukuria labai įdomias sąlygas dirbti technologijų srityje.
O žmonės, na, žmonės yra be galo įdomūs. Ypač jeigu pasižiūrėtume į tai, kaip skirtingi pomėgiai ir kilmė sukuria įvairią ir įkvėpiančią darbo aplinką. Štai kur svarbų vaidmenį ima vaidinti empatija. Empatija ir įvairovė eina koja kojon, nes įvairovė skatina empatiją, o empatija padeda priimti įvairovę.
Kai mes padėsime mašinoms suprasti mūsų emocinį intelektą, turėsime kompanionų, kurie lydės mus mūsų kelionėje, tuomet robotai nebebus tik protingi įrankiai.
– Daugelis žmonių bijo dirbtinio intelekto, robotų, nes juos laiko grėsme. Žmonės mano, jie atims jų darbus arba vieną dieną pranoks žmones ir mėgins jų atsikratyti, kaip vaizduojama mokslinės fantastikos filmuose. Ką apie tai manote?
– Manau, kad tai priklauso nuo to, kokius mokslinės fantastikos filmus žiūrėdami užaugote. Esu didžiulis Isaaco Asimovo, „Star Trek“ („Žvaigždžių kelias“) ir Iaino M. Bankso gerbėjas ir užaugau klausydamas istorijų apie geranorišką dirbtinį intelektą, kurios padėjo atsverti labiau destruktyvias istorijas.
Jeigu paimtume, pavyzdžiui, „Star Trek“, laivų kompiuterių galimybes atkartojo šiuolaikinės technologijos. Mes galime tai padaryti. „Duomenys“ (robotas iš „Star Trek: The Next Generation“) sustiprina įgulą ir suteikia naują perspektyvą. Tai yra ateitis, kuria tikiu. Turiu šešiametį sūnų ir esu labai optimistiškai nusiteikęs dėl jo ateities. Taikant dirbtinio intelekto galimybes darbe, jis turės galimybių naudotis visomis savo žmogiškomis galimybėmis, o jas sustiprins mašinos, kad jis darytų teikiamą įtaką pasauliui. Jis galės be vargo rinktis būti menininku, muzikantu, rašytoju ar poetu, grafikos dizaineriu, programuotoju, ūkininku, mokytoju ar dar kažkuo.
– Kur, jūsų nuomone, galima geriausiai panaudoti dirbtinį intelektą? Kokioje srityje jis gali duoti didžiausios naudos?
– Manau, kad dirbtinis intelektas naudingas beveik visose srityse. Kaip minėjau anksčiau, kartu su naujais žinių šaltiniais, kurių suteikia duomenys, mes išgyvename didžiulę ir jaudinančią transformaciją.
Pastaruoju metu mane įkvepia pasiekta pažanga įgalinant technologijas. Viskas nuo kalbančios kameros programėlės „Seeing AI“ („Microsoft“ sukurta programėlė, kuri pasakoja, kas yra aplink jus) iki „Emma Watch“ prietaiso („Microsoft“ sukurtas nešiojamas įrenginys, kuris pirmiausia buvo skirtas Parkinsono liga sergančiai Emmai Lawton, kad sušvelnintų rankų tremorą).
Mašinos padės mums rūpintis savimi ir vieniems kitais. Tai įkvepia. Be to, asmeniškai man įdomu, kaip dirbtinis intelektas padės mums daugiau sužinoti apie save, kaip protingas būtybes. Turime didžiules duomenų bibliotekas, kurių tik nedidelę dalį esame išanalizavę. Šiuo metu analizuoju Šekspyro ir Dikenso kūrinius naudodamas natūralios kalbos apdorojimo įrankius, kad pažiūrėčiau, ką galiu rasti. Tai yra be galo įdomu.
– Kaip dirbtinis intelektas pakeis mūsų gyvenimą po 10, 20 ar 50 metų? Kaip, jūsų nuomone, tuomet pasikeis kasdienybė?
– Mane labiausiai jaudina tai, kad iš tiesų neįmanoma atsakyti į šį klausimą. Mūsų kelionė tik prasidėjo. Mano optimistiškoji pusė mano, kad iš tiesų tai bus pasaulis, kuriame turėsime daugiau galimybių rinktis, kaip praleisti laiką. Man labai patinka Bertrando Russello straipsnis „In praise of idleness“ („Panegirika tinginystei“), kuriame jis teigia, kad visi turėtume dirbti tik keturias valandas per dieną, o visą likusį laiką turėtume skirti rašymui, tapymui, sportui ar kitai kūrybinei veiklai. Visa tokia veikla turėtų didinti viską, kas susiję su buvimu žmogumi.
Manau, kad mano sūnus, sulaukęs mano amžiaus, galės dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio, fizinė jo buvimo vieta neturės jokios reikšmės. Manau, kad jis dirbs prasmingą darbą, kuris darys teigiamą poveikį, bet tuo pačiu jis taip pat galės daug laiko praleisti su šeima ir užsiimti kūrybine veikla. Dabar jis nori būti policininku. Kodėl gi ne. Įsivaizduoju, kad ateityje policininko darbas bus labai įdomus.
Jeigu tik keliausime į ateitį su empatija ir supratimu, priimdami įvairovę, manau, kad reikalai tik gerės.
***
Phil Harvei skaitys pranešimą inovacijų festivalyje LOGIN 2018, kuris vyks Vilniuje birželio 7-8 dienomis.
