Pastaraisiais metais gamybos efektyvinimu besirūpinančios inžinerinės įmonės vis drąsiau investuoja į automatizavimą. Jis aktualiausias tose srityse, kurios pasižymi augimo sparta: elektronika, logistika, maisto pramonė ir plataus vartojimo prekės. Pandemija paskatino robotizacijos poreikį net ir sveikatos priežiūros segmente.

Tobulėjant technologijoms, įmonėse „įdarbinami“ robotai ir asistuojantys robotai – kobotai sprendžia ne tik efektyvumo, bet ir darbo jėgos trūkumo problemą. „Kobotai yra ne tik produktyvumą didinanti technologija, bet ir darbinių žinių bei įgūdžių perdavimo algoritmas. Esant aukštesnei darbuotojų rotacijai, ji sumažina žinių ir įgūdžių nutekėjimo keliamas rizikas ir padeda užtikrinti darbinių operacijų sklandumą“, – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Smart Inotech pramonei“ ekspertė Erika Tauraitė-Kavai.

Galvodama apie šiuos iššūkius, MITA veiklose aktyviai dalyvaujančio startuolio „Cumulatis“ komanda sukūrė ir gegužės pabaigoje vykusioje parodoje „Technorama 2021“ pristatė koboto prototipą.

„Išoriškai mūsų kobotas nuo roboto nesiskiria – abu primena mechaninę žmogaus ranką. Esminis skirtumas yra tai, kaip jie reaguoja į išorinę kliūtį, trikdį arba rankinį vedimą. Tradicinis robotas yra ruošiamas konfigūravimo arba programavimo specialistui prisijungus prie jo sistemos kiekvieną kartą, kai keičiama roboto veiklos užduotis. Toks programavimas užtrunka, be to – ne visada yra patogus. Koboto pranašumas yra tai, kad jį galima vesti savo rankomis kaip šokių partnerę: darbuotojas intuityviai ir patogiai gali mokyti jį naujų judesių, kliūčių vengimo bei švelnumo operatoriui. Dėl tokios elgsenos kobotas yra saugesnis, o žmogus jam labiau padeda ir pataria nei tiesiog „konfigūruoja“, – pasakoja startuolio įkūrėjas prof. Renaldas Urniežius.

Anot jo, šiuo metu keliose rinkoje esančiuose kobotuose bendradarbiavimo savybės įdiegtos tik kaip saugumo priemonės: „Praeis nemažai laiko, kol atsiras kobotai, kurie įsiklausys į operatorių patarimus ir nestabdydamos gamybinių linijų saugiai mokysis naujų veiksmų keliant proceso kokybę ir našumą“.

R. Urniežiaus teigimu, daugelis pramoninių įmonių Lietuvoje į modernizuojamas gamybos linijas jau integruoja pramoninius paletizavimo robotus, tačiau įmonės, kurios vysto mokymo protokolus ir procedūras, t.y. pasitelkia kobotus, sutinkamos kur kas rečiau.

Jo komanda siekia, kad rinką pasieksiantis kobotas būtų lengvas, „švelnus“ ir rūpintųsi gyvo „kolegos“ saugumu. Efektyvumą tikimasi padidinti neaukojant nei greitaveikos, nei įrengimo kainos. Pradiniame etape mokslininkas svarsto apie tokias taikymo sritis kaip įvairių medžiagų detalių dažymas, plovimas, poliravimas. R. Urniežius neatmeta galimybės pritaikyti prototipą sunkių objektų manipuliavimui erdvėje, kai keli kobotai bendradarbiaus siekdami bendro tikslo.

Mokslininkas įsitikinęs, kad ateityje lietuviškas kobotas sulauks didelio susidomėjimo ir paspartins technologijų vystymąsi, todėl masinės gamybos iššūkiams startuolis ruošis iš anksto – gamybinių pajėgumų klausimas bus keliamas pasiekus pakankamą technologinės parengties lygį.

Komandos pastangas jau įvertino maisto pramonės įrenginių projektavimo ir gamybos įmonė „Lavango Engineering LT“. „Nors šiandien dauguma maisto pramonės įmonių dar sprendžia gamybos linijų efektyvinimo klausimus, tačiau sektoriaus lyderiai jau ieško sprendimų ne tik kaip mažinti darbuotojų skaičių gamyboje, bet ir kaip užtikrinti didesnį darbo saugumą ar palengvinti fiziškai sunkų bei monotonišką darbą tuose etapuose, kuriuose žmogaus įsitraukimas būtinas. Būtent šias problemas ir sprendžia kobotai, todėl neabejotinai jie yra dar vienas žingsnis link gamybos modernizavimo“, – sako maisto pramonei visame pasaulyje įrenginius kuriančios lietuvių kapitalo bendrovės vadovas Jevgenij Sakovskij.

Lavango Engineering LT vadovas J. Sakovskij

Jis įsitikinęs, kad „Lavango Engineering LT“ visai netolimoje ateityje ieškos partnerių kobotų gamybos srityje tam, kad savo klientams galėtų užtikrinti dar didesnį gamybos sistemų efektyvumą ir kompleksiškumą: „Šiandien mūsų kuriami gamybos linijų sprendimai padaro milžinišką kokybinį pokytį maisto pramonės gamyboje. Visgi – tai ne pabaiga. Todėl tokie inovatyvius kobotus kuriantys startuoliai kaip „Cumulatis“ turi potencialo tapti mūsų verslo partneriais. Jų sprendimai padėtų užpildyti tas gamybos proceso saugumo ar efektyvumo spragas, kurių dėl savo veikimo principo negali išspręsti netgi pačios moderniausios ir kompleksiškiausios gamybos linijos“.

Inovatyvus, pastaraisiais metais robotikos industrijoje išpopuliarėjęs įrenginys sukurtas startuolio lėšomis. Reikalingas sąlygas inovatoriams sudarė Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedra. Dėl kitų projekto vystymui reikalingų finansavimo šaltinių R. Urniežius ir toliau ketina konsultuotis su MITA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)