Lietuvoje auga kosmoso bendruomenė
Nors Lietuvoje kosmoso tema skamba ganėtinai egzotiškai, E. E. Šataitės teigimu, Lietuvoje šios srities bendruomenė – sparčiai auga, didėja, atsiranda įdomių startuolių ir pumpirinių įmonių, išaugusių iš Lietuvos universitetų.
„Be to, įmonės, kurios ilgą laiką veikė kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių įmonės arba gynybos srityje veikusios įvairios kompanijos, pradeda veikti ir kosmoso pramonėje. Todėl susidomėjimas tuo, ką Lietuvos verslas gali pasiūlyti ir tarptautinį arenai, tik didėja, o tai – labai džiugu. Iš kitos pusės, apibrėžti, kas yra kosmoso įmonė, yra šiek tiek sudėtinga – kompanijos gali veikti labai įvairiose srityse, tai – IT, lazeriai, robotika. Visi šie sprendimai gali būti pritaikomi ir kosmoso srityje. Bet, aišku, mes skaičiuojame tikrai ne vieną dešimtį įmonių, dalyvaujančių kosmoso inovacinėje veikloje, nacionaliniuose ir tarptautiniuose inovacijų projektuose“, – aiškino ji.
Investicinę grąžą skaičiuoja kartais
Vis tik, kosmoso sritis, išties, ne vienam lietuviui gali pasirodyti ne tik egzotiška, bet ir mažai suprantama. Žinoma, kad ji reikalauja didelių, kartais – milžiniškų – investicijų, tačiau ar ji – atsiperkanti?
„Iš tiesų, reikia suprasti, kad kosmoso verslo sprendimai gali būti pritaikomi labai plačiai. Mes juos tiesiog naudojame kiekvieną dieną, kai, pavyzdžiui, norime pasinaudoti vietos nustatymo sprendimu savo telefone. Įvairias kosmoso technologijas kasdien naudoja ūkininkai, miškininkai ir taip toliau. Tai tik keletas pavyzdžių, kur kosmoso technologijos gali būti panaudotos.
Žinoma, įtikinti, kad į kosmoso technologijų sprendimus investuoti yra verta - sudėtinga net šiandien. Ypatingai, kai valstybės susiduria su įvairiomis socialinėmis arba ekonominės krizės sukeltomis problemomis. Tad, įtikinti visuomenę, kad kosmoso verslas irgi yra ta sritis, į kurią reikėtų investuoti, ir, išties, investuoti tikrai nemažai, yra iššūkis. Aišku, pirmiausia, visa tai lemia ta aplinkybė, kad tiek visuomenė, tiek politikai labai mažai žino apie tai, kaip galima šias technologijas panaudoti ir kokią ekonominę naudą tokio tipo investicijos atneša“, – kalbėjo Eglė Elena Šataitė.
Vis tik, pasiryžus investuoti į kosmoso technologijas, galima tikėtis didelės grąžos. Į šį sektorių investuojant vis daugiau žmonių, skaičiuojama, kad per ateinančius 20 metų investicijos gali trigubėti ir siekti daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių. Europos kosmoso agentūros skaičiavimais, 1 investuotas euras atneša 6 eurus grąžos. Tuo tarpu, pasauliniu mastu yra ir kitokių skaičiavimų – kalbama, kad investicinė grąža gali siekti ir 8 eurus.
Lietuvoje – gausu potencialo turinčių įmonių
Kalbant apie Lietuvos kosmoso technologijas, šalis tikrai turi ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, „Nanoavionika“ jau šešerius metus gamina nedidelius nano palydovus – jie jau dabar gali pakeisi didelius palydovus, o kainuoja daug kartų mažiau. Tuo tarpu „Elsis PRO“ siūlo sprendimus, skirtus nano palydovų spiečiams.
„Jis reikalingas, norint užtikrinti efektyvų, patikimą ryšį tarp palydovų spiečių. Patys palydovai – ženkliai mažesni, nei mums įprastiniai. Vietoj vieno didelio palydovo galima iškelti, tarkime, 50 nano palydovų. Tokiu būdu suformuojamas spiečius. Jų panaudojimas – įvairiapusis, be nano palydovų spiečių tokie sprendimai kaip „Space X“ vystoma verslo idėja – bet kuriame žemės kampelyje pasiekiamas plačiajuostis interneto ryšys – tikrai būtų neįmanomas. Mūsų sprendimas orientuotas į tai, kad tradiciškai palydovai bendrauja tiesiai su žeme ir tame dalyvauja tik vienas palydovas. Tačiau kai yra nano palydovų spiečius, duomenų perdavimo maršrutas gali būti skirtingas – keliauti iš palydovo į palydovą – galbūt kitas palydovas suras optimalesnį, geresnį, artimesnį kelią į žemę, kad būtų perduoti duomenis.
Be abejo, yra daug apribojimų – mažesni palydovai turi ir mažesnius technologinius resursus, mažesnius galios, elektros išteklius, todėl tie tradiciniai sprendimai, kurie pasiteisina ir yra tinkami didesniems palydovams, nėra tinkami šiuo atveju. Reikia įvertinti apribojimus ir atsižvelgti į juos – tad, šiuo metu mūsų darbas būtent su tuo ir yra susijęs. Tolimesnė sprendimo plėtra yra pritaikoma ne tik kosmoso srityje, bet ir gynyboje ar aviacijoje“, – pasakojo „Elsis PRO“ vykdantysis direktorius Rimvydas Jančiauskas.
Be paramos – sunku
Vis dėlto, norint vystyti kosmoso technologijas, reikia daug piniginių resursų – kalbama ne apie šimtus tūkstančių, o apie milijonus ar net milijardus eurų. Tad, iš kur gauti paramą, o gal – kosmoso technologijų sektoriuje dirbančios įmonės gali išsiversti ir pačios?
„Parama – tikrai reikalinga, nes pradėti verslą kosmoso srityje – tikrai brangu. Mūsų atveju, pradinės investicijos, gautos ar pritrauktos tiek iš valstybinių fondų, tiek iš tarptautinių programų, tikrai labai padėjo. Norint startuoti šioje srityje, reikia milžiniškų pradinių investicijų“, – sakė „Nanoavionika“ verslo vystymo vadovas valstybinėms programoms Arūnas Beržinskas.
Vis tik inovatoriams, norintiems veikti kosmoso technologijų srityje, šiandien finansavimą galima gauti ir iš valstybės, ir iš Europos Sąjungos bei Europos kosmoso agentūros.
Bandys įsitvirtinti tarptautinėje arenoje
Be to, Lietuva ir toliau žada vystyti kosmoso technologijas, galbūt – net tapti rimta tarptautinės arenos žaidėja, mat šalis ruošiasi tapti Europos kosmoso agentūros nare.
„Tikėtina, kad tai įvyks jau kitais metais. Pirminį bendradarbiavimo susitarimą mes pasirašėme 2010 metais, o 2014 metais jau skelbėme konkursus, kuriuose galėjo dalyvauti Lietuvos įmonės. Tai buvo konkursai, skirti Lietuvos įmonėms ir universitetams. Tačiau bendradarbiavimo susitarimas jau artėja į pabaigą ir mes galvojame apie kitą etapą – logišką kitą etapą – narystę šioje agentūroje.
Narystės pliusų yra tikrai ne vienas – pirmiausia, ji paskatins tarptautinį bendradarbiavimą. Visiems dideliems projektams ir visoms ES kosmoso ambicijoms įgyvendinti tikrai reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas tarp Europos valstybių narių. Aš manau, kad narystė galėtų padėti Lietuvos verslui ir mokslui įsitraukti į tarptautinius konsurciumus, susirasti tarptautinius partnerius, bendradarbiauti su dideliais koncernais Europos kosmoso pramonėje“, – kalbėjo Eglė Elena Šataitė.
Ji vylėsi, kad ši narystė turėtų paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą – Lietuvos kosmoso biuro koordinatorės nuomone, visi pasiekimai, vykdomi šalies moksle, galiausiai turi virsti konkrečiomis prekėmis ar paslaugomis. O verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra sritis, kurioje Lietuvai reikėtų pasitempti.
„Mes tikimės, kad su Europos kosmoso agentūros pagalba galėsime stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Tikimės, kad narystė paskatins ir startuolių, ir pumpurinių įmonių atsiradimą Lietuvoje. Vis tik, svarbiausia, ką mums duos narystė šioje agentūroje – mes galėsime tapti pilnaverte Europos kosmoso bendruomenes nare ir įsitraukti į tarptautinės vertės kūrimo grandines šiame sektoriuje, kuris, be abejo, duoda ir didelę ekonominę grąžą, ir politinę naudą“, – sakė pašnekovė.
Neeilinės galimybės studentams
Galbūt nedaug kam žinoma, bet Lietuvos studentams siūloma išskirtinė galimybė į NASA pažvelgti savo akimis – šis bendradarbiavimas dėl tarptautinių studentų stažuočių pasirašytas dar 2014 metais.
„Jau 26 studentai iš Lietuvos stažavosi NASA. Mes tikimės, kad ir šiemet, nepaisant sudėtingos situacijos, pavyks išsiųsti studentus. Kalbamės su grįžusiais studentais, nuolat organizuojame susitikimus ir klausiame, ką jie veikia, – jie su pačiomis geriausiomis nuotaikomis prisimena tarptautinę stažuotę NASA, kalba apie tarptautinę patirtį, galimybę įgyvendinti beprotiškiausias idėjas, kuriomis garsėja ši organizacija, ir, iš tiesų, visi tęsia studijas, studijuoja magistrantūroje, kai kurie jau doktorantūroje. Viena studentė pratęsė bendradarbiavimą su NASA ir buvo išvykusi papildomai stažuotei. Taigi po stažuotės studentai dirba privačiame versle, tęsiamokslus Lietuvos universitetuose. Tačiau visi, pasisėmę tarptautinės patirties, nori ją pritaikyti Lietuvoje ir gyventi būtent čia“, – džiaugėsi Eglė Elena Šataitė.
Vis dėlto, kiti pašnekovai neslėpė, kad Lietuvoje trūksta studentų, su tinkamu paruošimų – tų, kurie baigę mokslų galėtų dirbti kosmoso technologijų sektoriuje. Be to, stinga ir finansavimo.
„Studentų norėtųsi daugiau. Dažnai universitetuose net nėra tokių inžinerinių programų, kokių reikia. Todėl mes turime ieškoti žmonių, kad ir lietuvių, tačiau pabaigusių studijas užsienyje – mes juos labai kviečiame pas save, kviečiame ir užsieniečius. Lietuva kaip šalis, turbūt, yra per maža, kad turėtų pakankamai inžinierių, kurie gali dirbti kosmoso srityje. Finansavimas irgi nepamaišo, todėl valstybė turėtų kuo daugiau paramos skirti inovacijoms ar kosmoso srityje, ar srityse, kurios yra susijusios su kosmosu. Tas tikrai padeda – yra daug idėjų, kurias būtų galima plėtoti, tačiau įmonė juk negali visko plėtoti vienodai. Turime atsižvelgi, kas yra pelningiau. Tad, kad kai kurios idėjos būtų vystomos, taptų atskirais produktais ar net įmonėmis, tikrai praverstų pradinė investicija iš valstybės ar iš kitų fondų“, – aiškino Arūnas Beržinskas.
