Birželio 7–8 dienomis M. Lewinsky dalyvaus Vilniuje vyksiančiame inovacijų festivalyje LOGIN 2018.
– Save vadinate kibernetinių patyčių auka ir galima suprasti, kodėl. Mūsų šalyje ši problema itin aštri: Lietuva, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iš 42 tyrime dalyvavusių šalių išlieka pirmaujanti pagal patyčių paplitimą tarp paauglių. Ypač tyčiojamasi iš LGBT jaunuolių. Kokį kelią jūs matote kovojant su įvairių formų patyčiomis?
– Tai labai sudėtinga daugiasluoksnė problema, taigi ir vieno atsakymo, kaip ją spręsti, būti negali. Manau, kad pirmas veiksmingas žingsnis – pripažinti faktą, kad tokia problema iš viso egzistuoja.
Kuo daugiau žmonių išdrįs viešai kalbėti apie savo patirtis ar nuogąstavimus, tuo lengviau bus šį klausimą destigmatizuoti. Taip vis daugiau žmonių dalinsis dėl patyčių patirtais išgyvenimais, o ne tyliai kentės. Tie atvejai, kai žmonės kenčia tyloje ir vienumoje, man atrodo baisiausi, jie kelia didžiausią nerimą. Labai bijau dėl jaunų žmonių, kurių smegenys dar nesubrendusios. Patyčių aukoms arba taikiniams labai svarbu suvokti, kad tai ne jų kaltė. Tai neturi nieko bendra su jų tikruoju aš.
Aplinkinius raginu nestovėti ir ne pasyviai stebėti, o veikti. Imkitės veiksmų, praneškite. Jei jaučiatės pakankamai saugiai, įsikiškite. Parašykite teigiamą komentarą internete ar panaudokite prieš patyčias kovojantį jausmaženklį. Jei patyčių auka vienaip ar kitaip pajus jūsų palaikymą, tai jau bus žingsnis į priekį, teigiamas pokytis.
– Praėjo 20 metų po neregėto visą pasaulį apskriejusio skandalo. Kaip Jums pavyko atsitiesti po daug metų trukusios purvo ir patyčių lavinos? O gal po tokių patirčių atsitiesti neįmanoma?
– Man labai pasisekė, kad atsilaikiau, išgyvenau. Man nebūtų pavykę be šių penkių dalykų: mano šeimos, mano draugų, profesionalių specialistų (terapeutų ir energetinių gydūnų), stiprios dvasios ir humoro jausmo – juodojo humoro, tiesą sakant.
Manau, kad šiuo atveju svarbiau ne įveikti krizę, bet rasti būdų, kaip integruoti tą patirtį į savo savastį ir judėti į priekį.
– Kaip vertinate pastaraisiais metais per pasaulį skriejantį judėjimą #MeToo? Kaip manote, jei jūsų istorija vyktų dabar, 2018 m., ar visuomenės reakcija būtų kitokia?
– Šiais metais apie tai rašiau „Vanity Fair“. Ši ištrauka labai puikiai iliustruoja mano mintis:
„Aukos izoliavimas – vienas iš galingiausių skriaudiko ginklų. Kaip ten bebūtų, jei man tai būtų nutikę šiandien, manau, nesijausčiau tokia atskirta. Vienas iš labiausiai įkvepiančių šio galingo judėjimo aspektų yra ta daugybė viena kitą palaikančių moterų. Kiekybinė jų galia transformuojasi į visuomenės balsą, kuris skamba vis garsiau. Vertinant istoriniu požiūriu, sako, kad istoriją rašo nugalėtojai – jie „kuria tiesą“.
Smagu, kad šie visuomenės balso decibelai įgarsino tų moterų naratyvus. Jei internetas man tais 1998 metais buvo didžiausias žiauriausias baubas, šiandien jo palikuonė – socialinė žiniasklaida – milijonams moterų tapo tikru išsigelbėjimu. Nepaisant jos purvo: patyčių internete, neigiamų komentarų ir asmeninių duomenų rinkimo bei platinimo.
Iš esmės visi ir visos be išimties gali pasidalinti savo #MeToo istorija ir iš karto būti priimti į būrį. Maža to, interneto demokratinimo potencialas atverti galimybes patekti į uždariausius galios ratelius – postūmis, apie kurį mano laikais negalėjo būti nė kalbos. Tuo metu visa galia buvo sutelkta prezidento ir jo pakalikų – Kongreso, prokurorų ir žiniasklaidos – rankose.
– Lietuvoje keletas drąsių moterų viešai ar anonimiškai prakalbo apie patirtą seksualinį priekabiavimą ir nederamu elgesiu apkaltino keletą visuomenėje gerai žinomų asmenų – porą režisierių, tapytoją, taip pat parlamento narį. Šios moterys sulaukė visuomenės pasmerkimo. Kokia būtų jūsų žinia šioms liudytojoms?
– Mano žinutė labai paprasta – jūs labai drąsios ir nesate vienos. Nesvarbu, ar žmonės sutaria dėl detalių, kas buvo, o ko nebuvo, labai drąsu imti ir prabilti, papasakoti tiesą. Būkite su žmonėmis, kurie jus gerai pažįsta ir padės atsigręžti į jūsų tikrąjį aš, o ne į tą versiją, kurią galbūt sukūrė ir bruka kiti.
– Turite lietuviškų šaknų – teigiama, kad jūsų senelis Samuelis M. Vilensky buvo Lietuvos žydas. Ar žinote apie savo kilmę ir senelio ryšius su Lietuva? Ką iki šiol girdėjote apie mūsų šalį?
– Apie savo lietuviškas šaknis pirmą kartą sužinojau tik pakviesta dalyvauti LOGIN! Mano antras vardas – Samille – duotas būtent senelio garbei. Nekantriai laukiu pažinties su Lietuva ir jos kultūra, kultūra, kuri buvo artima jam. Deja, pačiai su seneliu susipažinti neteko – jis mirė, kai mamai ir tetai buvo atitinkamai 15 ir 8 metai. Esu tikra, kad būta jo iš kartos į kartą perduotų auklėjimo įtakų. Tiesą sakant, būtent dėl šios priežasties su manimi į Lietuvą atvyksta mano teta!
Žvilgsnis į beprecedentę istoriją: meilę B. Clintonui vadina klaida
Primename, kad prieš du dešimtmečius kilęs skandalas M. Lewinsky gyvenimą apvertė aukštyn kojomis, tačiau dabar moteris teigia, kad galiausiai visa ši patirtis jai buvo naudinga.
Visą Ameriką supurčiusiame skandale pikantiškos detalės liejosi per kraštus.
Kai telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose ji prisipažino apie santykius su šalies prezidentu, pateko į žiniasklaidą ir tapo pretekstu viešam tyrimui atlikti, M. Lewinsky teko duoti žeminančius parodymus – detaliai nupasakoti savo santykius su prezidentu (iki tokių dalykų, kokį seksą jie praktikavo, kiek kartų ir kaip tai vyko).
Televizija transliavo privačius jos pokalbius telefonu, o visuomenė skersai išilgai narstė skandalingąjį romaną.
Per trumpą laikotarpį M. Lewinsky tapo viena labiausiai aptariamų moterų pasaulyje, jos vardas tapo bendriniu žodžiu, o ji pati buvo išjuokiama humoro programose, spaudoje ir kine. Dėl patirto pažeminimo M. Lewinsky ilgą laiką nesirodė viešumoje ir kovojo su rimtais psichologiniais sunkumais.
„Kai man buvo 22 metai, įsimylėjau savo bosą. O būdama 24 metų susidūriau su košmariškais šios meilės padariniais. Galbūt kažkas panašaus buvo nutikę ir jums, tik jūsų bosas greičiausiai nebuvo šalies prezidentas. Nebūna dienos, kad neprisiminčiau šios klaidos, ir aš labai gailiuosi, kad ją padariau. 1998 metais atsidūriau neįtikėtiname politinių, juridinių ir medicininių tyrimų sūkuryje.
Per vieną vakarą iš privataus asmens tapau visuotinio dėmesio objektu. Mane sugėdijo prieš visą pasaulį. Faktiškai tapau pirma, kuri kone akimirksniu šitaip stipriai neteko reputacijos. Norėčiau pasidalinti savo patirtimi, pakalbėti apie tai, kaip ši patirtis padėjo man pamatyti pasaulį naujoje šviesoje, ir aš tikiuosi, padės kitiems susidoroti su savomis problemomis“, – praėjus 17 metų po skandalo kalbėjo M. Lewinsky.
Kolegė slapta įrašė pokalbius
44 metų moteris gimė Kalifornijos valstijos San Fransisko mieste. Jos tėvas – medicinos mokslininkas ir onkologas Bernardas Lewinsky. Baigusi vidurinę mokyklą, Monica įstojo mokytis į Santa Monicos koledžą. Ji dirbo Beverli Hilso vidurinės mokyklos dramos būrelyje ir kaklaraiščių parduotuvėje, kol galiausiai atsidūrė Baltuosiuose rūmuose.
Tuomet 49 metų B. Clintonas ir 22 metų Baltųjų rūmų stažuotoja M. Lewinsky 1995 metais užmezgė romaną. M. Lewinsky tvirtina, kad su prezidentu seksualinių santykių iki 1997 metų kovo iš viso turėjo devynis kartus, ir pabrėžė, kad ne kartą tai vyko Baltuosiuose rūmuose esant ir tuometinei pirmajai Jungtinių Valstijų poniai Hillary Clinton.
Apie romaną su prezidentu M. Lewinsky papasakojo savo kolegei iš gynybos departamento Lindai Tripp, kuri slapčia jų pokalbius telefonu įrašė. Būtent L. Tripp įtikino Monicą neskalbti garsiosios mėlynos suknelės, kuri ir buvo pagrindinis įkaltis (ant jos buvo B. Clintono spermos dėmė), skelbia „The Sun“.
Pirmą kartą apie prezidento ir Baltųjų rūmų stažuotojos romaną 1998 metais parašė „Drugge Report“, o netrukus žinia pasklido žiniasklaidoje visame pasaulyje.
B. Clintonas suskubo viską neigti ir netgi skubiai Baltuosiuose rūmuose buvo surengta spaudos konferencija kurios metu, stovėdamas šalia sutuoktinės, jis pareiškė, kad visi jam metami kaltinimai yra melas ir pramanai.
1998 metų liepą M. Lewinsky buvo suteikta absoliuti liudytojos neliečiamybė – tai padaryta mainais už tai, kad ji liudys teisme apie savo santykius su B. Clintonu.
Netrukus prokuroras Kennethas Starras paviešino precedento neturėjusią ataskaitą, kurioje buvo tiksliai surašyti ne tik visi B. Clintono ir M. Lewinsky susitikimai. Paviešintuose M. Lewinsky liudijimuose buvo itin detalūs pasakojimai apie seksualinius jos ir prezidento santykius (kaip B. Clintonas su kongreso nariais telefonu kalbėjosi oralinio sekso metu, kaip sekso žaidimams panaudotas cigaras ir pan.).
Po kelių savaičių didžiajai prisiekusiųjų žiuri B. Clintonas visgi įraše prisipažino turėjęs romaną su stažuotoja – kitaip tariant, jis turėjo „nederamų fizinių santykių“ su M. Lewinsky ir netrukus šia tema padarė pareiškimą per televiziją.
1999 metais pasirodžiusioje biografijoje, kurią parašė Andrew Mortonas, M. Lewinsky papasakojo savąją įvykių versiją. Įdomu tai, kad B. Clintono biografijoje „My Life“ viskas pateikiama visai kitaip.
M. Lewinsky įsitikinusi, kad buvęs prezidentas neprisiėmė atsakomybės už jų romaną.
Štai ką M. Lewinsky sakė „The Daily Mail“: „Jis tai galėjo padaryti toje knygoje, bet taip nenutiko. Tikėjausi, kad jis bent jau ištaisys tuos melagingus teiginius, kuriuos pasakė gindamas savo kaip prezidento mandatą. Deja, bet apie viską kalba taip, tarsi būtent aš būčiau atsakinga už visą tą skandalą. Tai buvo dviejų žmonių reikalas, dviejų žmonių santykiai, abipusiai visomis prasmėmis – nuo pat pirmosios akimirkos iki pat pabaigos“.
Prezidentą palaikė žmona
Sekso skandalo metu H. Clinton rėmė savo sutuoktinio tvirtinimus, kad jis nenusižengė santuokinei neištikimybei, ir manė, kad gandai, kaip ir kiti kaltinimai, buvo „milžiniško dešiniojo sparno sąmokslo“ rezultatas. Vis dėlto 1998 metų rugpjūtį, kai K. Starras apklausė prezidentą Baltuosiuose rūmuose, jis prisipažino melavęs dėl savo neteisėtų ryšių masto.
Vėliau H. Clinton pripažino buvusi labai įskaudinta prezidento romano atgarsių viešumoje, tačiau nuo sutuoktinio ji nenusisuko, viešai palaikė tiek jį patį, tiek prezidento administraciją. Moteris buvo įsitikinusi: asmeninius reikalas paversti politine ataka – negarbingas elgesys. Žmonos palaikymas tokiu sunkiu metu, anot specialistų, buvo viena iš priežasčių, kodėl B. Clintonas po skandalo išsilaikė poste.
Iš karto po B. Clintono apkaltos, M. Lewinsky liko visuomenės dėmesio centre. Kartu su rašytoju Andrew Mortonu rašė knygą apie save, pavadinimu „Monikos istorija“ („Monica's Story“), kuri buvo išleista 1999 m. kovą.
Remiantis IMDb, 1999 m. ji buvo „Jenny Craig“ atstovė spaudai ir dirbo britų televizijos kanalo „Channel 5“ Amerikos kultūros reportere. Paskui ji sukūrė rankinių mados liniją, o 2003 m. vedė televizijos realybės šou, kuris vadinosi „Ponas asmenybė“ („Mr. Personality“).
Per tuos metus (po jos stažuotės Baltuosiuose rūmuose) ji duodavo interviu žiniasklaidai, įskaitant žurnalui „Time“ ir Barbarai Walters. Tačiau 2005 m. jos elgesys visiškai pasikeitė. Ji persikėlė į Londoną, kur mokėsi Londono ekonomikos mokykloje („London School of Economics“) ir baigė ją, įgijusi socialinės psichologijos magistro laipsnį. Jos magistrinio darbo temos pavadinimas buvo „Beieškant nešališko prisiekusiojo: trečiojo asmens poveikio ir ikiteisminio viešumo tyrimas“.
Skelbiama, kad grįžusi į Ameriką moteris siekė įvairių postų komunikacijos ir rinkodaros srityse. Tačiau darbdaviai jos nepriimdavo ir sakydavo, kad dėl savo „istorijos“ ji nėra tinkama tiems darbams.
Dėl tokių rūpesčių ji kartais galvodavusi apie savižudybę, pripažino M. Lewinsky ir pažymėjo, jog dėl jai tekusios gėdos ir paniekos jos motina baiminosi, kad ji bus „tiesiogine prasme mirtinai pažeminta“.
Jos kančios įgavo naują prasmę 2010 metais, kai nusižudė Tyleris Clementi, Rutgerso universiteto studentas gėjus, kurio, bučiuojančio kitą vyrą, atvaizdas buvo išplatintas internete.
Kaip vienas pirmųjų garsių žmonių, patyrusių pažeminimą internete visame pasaulyje, M.Lewinsky sakė, kad nori padėti kibernetinių patyčių aukoms, tokioms kaip Tyleris.
„Galbūt pasidalijusi savo istorija ... galėčiau padėti kitiems tamsiausiomis jų pažeminimo akimirkomis“, – sakė ji.
2015 m. kovą savo garsiojoje kalboje, pasakytoje per TED konferenciją Vankuveryje, M. Lewinsky prisiminė, kokią traumą patyrė, kai per vieną naktį tapo viešai aptarinėjama figūra, rašė theguardian.com.
„Nebūna nė dienos, kad neprisiminčiau savo klaidos, ir labai dėl jos gailiuosi, – sakė M. Lewinsky. – 1998 metais įsipainiojusi į neįtikėtiną romaną, buvau įtraukta į politinį, teisinį ir žiniasklaidos sūkurį, kokio anksčiau dar nebuvome matę“.
Savo 18 minučių trukmės kalboje, pavadinimu „Gėdos kaina“, ji paaiškino, kaip jautėsi, kai pateko į pirmo didžiulio skandalo, kurį paviešino ne tradiciniai žiniasklaidos šaltiniai, bet internetas, centrą. „Buvau „nulinė pacientė“, beveik akimirksniu viso pasaulio mastu praradusi asmeninę reputaciją“, – teigė ji.
M. Lewinsky sakė, kad tuo metu negalėjo įvardyti savo išgyvenimų, bet šiandien tai būtų vadinama patyčiomis internete.
„1998 metais tokie dalykai nevykdavo reguliariai. Turiu galvoje, kad nebūdavo vagiami žmonių privatūs žodžiai, veiksmai, pokalbiai bei nuotraukos ir visa tai paviešinama, – sakė M. Lewinsky. – Paviešinama be leidimo, paviešinama be konteksto ir paviešinama be atjautos“.
Ji teigė, kad žiniasklaidą ir ją pačią užvaldė ne istorijos turinys, kuriame ji atliko vaidmenį, bet nuosprendis, kurio ji sulaukė.
„Viešos patyčios, kaip ir kruvinas sportas, turi liautis, – sakė ji. – Turime grįžti prie senų atjautos ir empatijos vertybių“.
Moteris pasakojo, kad nepažįstamųjų piešiami jos paveikslai labai staiga privertė ją prarasti „savojo aš jausmą“.
„Buvau vadinama valkata, paleistuve, kekše, šliundra, skandalinga meiluže ir, žinoma, „ta moterimi“. Mane žinojo daugelis, bet iš tikrųjų pažinojo vos keletas žmonių. Buvo lengva pamiršti, kad „ta moteris“ yra daugiamatė ir turi sielą“, – pažymėjo M. Lewinsky.
Nors kartais vis pasirodydavo televizijoje ar duodavo interviu, visuomenės gyvenime M. Lewinsky garsiai ėmė reikštis 2014 metais.
„Fanity Fair“ žurnalui ji parašė straipsnį pavadinimu „Shame and Survival“, o netrukus ėmėsi vykdyti kovos su patyčiomis internete misiją.
Nors pirmoji interneto bendruomenės reakcija į jos veiklą ir buvo pašaipi, atkaklios moters tai nesustabdė. 2015 metais TED konferencijoje šia tema ji pasakė įtaigią kalbą. Nuo tada M. Lewinsky aktyviai dalyvauja su patyčiomis internete kovojančio labdaros fondo „Bystander Revoliution“ veikloje.
