Šios bendrovės atstovas Heikki Färkkilä, atsakingas už cheminį perdirbimą, LOGIN 2021 konferencijoje dalijosi plastiko perdirbimo tendencijomis rinkoje. Jis atskleidė savo įgyvendinamą viziją „Neste“ bendrovėje – kaip paversti plastiką kuo tvaresniu, siekiant įgyvendinti žiedinę plastikų bioekonomiką.
„Mūsų tikslas – nuo 2030 m. perdirbti daugiau kaip 1 mln. tonų plastiko atliekų kasmet. Todėl kartu su partneriais diegiame cheminio perdirbimo technologijas ir plečiame pajėgumus, kad galėtume perdirbti didesnį kiekį plastiko atliekų, kurios dabar laikomos netinkamomis mechaniškai perdirbti. Todėl yra deginamos arba paliekamos sąvartynuose“, – kalbėjo H. Färkkilä.
Jo teigimu, atsinaujinančios žaliavos, bendrovės jau naudojamos mažesnį anglies pėdsaką paliekantiems aukštos kokybės polimerams bei cheminėms medžiagoms išgauti, kartu su papildomu kiekiu naujų cheminių medžiagų iš perdirbtų plastiko atliekų reikšmingai padės sparčiau pereiti prie žiedinės plastikų bioekonomikos.
Reikalinga žiedinė plastikų bioekonomika
Ekspertas pabrėžė, kad plastiko gamybos ekosistemoje reikalingi pokyčiai, t. y. kaip mes visi naudojame plastiką. Skaičiuojama, kad plastiko paklausa iki 2050 m. padidės keturis kartus, jei viskas vyks tokiais tempais kaip iki šiol.
„Yra ir kiti du svarbūs probleminiai klausimai. Pirma, plastiko atliekų problema – visi jau žinome apie netinkamai tvarkomas plastiko atliekas, kurios patenka į vandenynus, kelia grėsmę gyvūnams, taip pat žmonėms labiausiai šios problemos paveiktuose regionuose. Antra, plastikas nėra nereikšmingas indėlis ir į visuotinį atšilimą“, – sakė jis.
„Todėl mes savo bendrovėje pristatėme naują produktą, kurio tikslas – uždaryti plastiko ekosistemoje atsiradusią kilpą, – toliau dėstė H. Färkkilä. – Vertės grandinę, apie kurią anksčiau galvodavome kaip apie linijinę, pradedant fosilijų žaliavine nafta, konversija, baigiant plastiku ir vėliau – plastiko atliekų atsiradimu sąvartynuose ar deginimu. Mes kuriame perdirbimo sprendimą, kad, viena vertus, paimtume tuos senus plastikus, kuriuos sunku perdirbti, ir kartu papildytume atsinaujinančiomis medžiagomis, siekdami padengti bet kokius proceso nuostolius. Tai leidžia pereiti nuo tradicinių būdų ir medžiagų prie žiedinės ekonomikos ir atsinaujinančių energijos šaltinių derinio.“
Cheminis plastikų perdirbimas
Į cheminį plastikų perdirbimą pranešėjas rekomenduoja žvelgti kaip į skėtinį terminą, apimantį įvairias technologijas. „Tai, apie ką aš kalbu, yra depolimerizacijos, solvolizės tipo technologijos, kurios tinkamos atskiroms monomerinėms medžiagoms išgauti, kaip konkrečios rūšys. Pavyzdžiui, EET simbolis ant plastikinių butelių naudojamas daugelyje pasaulio vietų. Dujofikavimas, suskystinimas – tai technologijos, labiau pritaikytos mišrioms plastikinėms medžiagoms perdirbti ir joms vėl paversti žaliavomis naujam plastikui gaminti, – sakė H. Färkkilä. – „Neste“ mes dėmesį skiriame būtent suskystinimo technologijai – imamės sunkiai perdirbamų plastikinių medžiagų ir jas paverčiame tarpinėmis medžiagomis alyvos pagrindu.“
Vėliau šios medžiagos apdirbamos bendrovės naftos perdirbimo įmonėse, kad jas būtų galima pasiūlyti naftos chemijos pramonei kaip sprendimą, t. y. žaliavą, kurią galima naudoti pakaitomis su iškastinės naftos pagrindu pagamintomis medžiagomis. Tačiau, pasak pranešėjo, dar svarbiau tai, kad ši žaliava pagaminta naudojant perdirbtas žaliavas, kurios buvo jau naudojamos anksčiau.
Taigi chemiškai perdirbtas plastikas gali būti vėl naudojamas: iš maisto pramonės – vėl maisto pramonėje, iš medicinos – vėl medicinos pramonėje ir pan., nes iš esmės išsaugo savo pirmines savybes. Atsiradus poreikiui ir nuosekliai perdirbimo sistemai, plastiką kaupti ir perdirbti gali tapti ne tik ekologine, bet ir ekonomine paskata – plastiko atliekos taptų vertinga žaliava. Kol kas cheminio perdirbimo technologijos yra ankstyvosios fazės, tačiau jų potencialas – milžiniškas, ir, H. Färkkilä teigimu, „Neste“ pasiruošusi jį išnaudoti.
Būtina bendradarbiauti
H. Färkkilä taip pat pabrėžė, kad siekiant plastiko gamyboje įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus itin svarbu bendradarbiauti įvairioms organizacijoms ir pramonės sektoriams. „Siekiant sukurti naujus šios problemos sprendimus, jokia viena pati pramonės sritis negali pasiūlyti sprendimo, kai kalbame apie visą vertės grandinę, – įsitikinęs pranešėjas. – Mes norime apibrėžti sprendimą, kuris yra svarbus visų pirma kaip perdirbimo sprendimas. Žvelgiant iš pasiūlos pusės ir užtikrinant, kad žaliavas sprendimui būtų galima gauti atitinkamu mastu be didelių investicijų į inžinerines surinkimo sistemas.“
Pasak jo, svarbu suprasti, kad žiedinės ekonomikos nebus tik paėmus perdirbtus produktus ar medžiagas – reikia pažvelgti į visą vertės grandinę nuo pat to momento, kai pirmosios medžiagos pristatomos į rinką, ir apgalvoti, kaip jau nuo pat pradžių galima jas sukurti, kad jos būtų žiedinės.
Jo nuomone, situacija šiuo metu jau yra įtempta, todėl privaloma dirbti, kad žiedinė ekonomika kuo greičiau tobulėtų. „Turime pradėti siekti, kad tęstinė žiedinė plastikų bioekonomika darniai vystytųsi jau šiandien. Žvelgdami į galimus klimato problemų sprendimus turėtume sutelkti dėmesį ne tik į energiją, bet ir į medžiagas. Mes galime sukurti plastikams ir cheminėms medžiagoms tokią ateitį, kurioje galėtume išsilaisvinti nuo priklausomybės žaliai naftai“, – sakė H. Färkkilä.
