Pasak Donato, nors daugelis žinome „Spotify“ ir, kad šis įrankis naudoja dirbtinį intelektą turinio valdymui, turbūt retai susimąstoma, kad šiuolaikiniai santechnikai šiandien savo darbo taip pat nebegali įsivaizduoti be tų pačių įrankių. Taigi, kuo jie panašūs ir kokiais įrankiais naudojasi pastarieji?
„Pradėkime nuo „Spotify“. Grafike matote, kaip „Spotify“ naudoja dirbtinį intelektą („machine learning“) turinio valdymui. Kiekvienas taškiukas yra tam tikru būdu skaitmenizuotas kūrinys: pagal greitį, intonaciją, melodiją, kada buvo išleistas. Pasirinkus kūrinį į asmeninį grojaraštį ar klausant jo nuolat, „Spotify“ algoritmai supranta, kad tas kūrinys arba panašūs skaitmeniniai kūriniai patenka į mano mėgstamos muzikos debesį.
Atitinkamai, jeigu kūrinys nėra skaitmeniškai panašus į mėgstamus, ar kūrinio neišklausau iki galo, tai patenka į mažiau mėgstamos muzikos debesį. Ir tai vyksta nuolat. Debesys plečiasi, siaurėja, priklausomai nuo naujų kūrinių, nuo besikeičiančio skonio, vartotojo įpročių“, - pasakoja „APEX Intelligence“ vadovas.
D. Karčiauskas akcentuoja ir tai, kad „Spotify“ naudoja ir paros laiką, lokaciją. Pavyzdžiui, esant sporto klube, įrankis gali parinkti aktyvesnę muziką tonuso pakėlimui ir atvirkščiai. Tokiu būdu programa sukuria tik jam skirtą, pačią geriausią vartotojo patirtį: „Ir tai labai svarbu, kaip ir tai, jog atlieka tai finansiškai efektyviausiu būdu – įdarbindami algoritmus, kurie kitaip sakant, „valgyt neprašo““.
Nori būti panašūs į „Spotify“
Santechnikas, pasak specialisto, kaip ir „Spotify“ šiandien nori tų pačių dalykų – savo pastatų klientams sukurti geriausią vartotojo patirtį, finansiškai efektyviausiu būdu. O galimybės tam šiuo metu yra daugiau negu pakankamos.
„Įsivaizduokime didesnį pastatą, kuris kiekvieną sekundę išduoda virš 2 tūkst. įvairių skaitmeninių signalų. Pasaulinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 10 proc. tokios informacijos panaudojama efektyviai. Tačiau visi nori būti panašūs į „Spotify“, nori naudoti naujausius įrankius, todėl šiuolaikiniai santechnikai taip pat taiko dirbtinį intelektą. Ši rinka auga daugiau nei 40 proc. per metus. Mūsų segmente, tai bene didžiausias rinkos augimas“, - akcentuoja D. Karčiauskas.
Pranešėjas pateikia pavyzdžius, kaip santechnikas naudoja duomenis: „Dažniausiai biuruose galite aptikti mikroklimato valdiklius, kurių pagrindinė užduotis – palaikyti fiksuotą temperatūrą. Bet šiandien, ypač stikliniuose pastatuose, to nebeužtenka. Jeigu diena saulėta, vartotojas intuityviai nori mažinti temperatūrą, o esant apniukusiai dienai – didinti.
Kaip „Spotify“ parenka mums kūrinį tam tikru metu, kurį mes galimai pamėgsime, taip ir šiuolaikinis „santechnikas“ perduoda algoritmams visą nustatymų informaciją apie vartotojo temperatūros keitimą, lauko oro sąlygas ir tt. Tokiu būdu dirbtinis intelektas parenka geriausią nustatymą tai patalpai ar asmeniui konkrečiu metu“.
Efektyvi viešbučių priežiūra
D. Karčiauskas kaip pavyzdį pateikia ir tris komforto viešbučių kambariuose išlaikymo scenarijus. Pats neefektyviausias tas, kuomet dėl techninių galimybių viešbučių patalpose užtikrinamos nuolatinės komforto sąlygos. Nesant lankytojams tokiu būdu patiriamos finansinės sąnaudos.
Antruoju atveju, reguliavimas gali būti vykdomas žmogaus, priklausomai nuo lankytojų srauto. Tai padeda iš dalies sutaupyti energetines sąnaudas tačiau, kaip sako specialistas, esant dideliam apkrovimui ar gedimo atveju, žmogiškasis faktorius ne visuomet užtikrina paslaugas laiku.
„Natūralu, kad tokias užduotis geriausia patikėti dirbtiniam intelektui. Jis informaciją nuolat perduoda algoritmams. Įdomu tai, kad efektyviausiai viešbučiui komforto priežiūrą dirbtinis intelektas gali atlikti matydamas ir tai, kiek laiko užtrunka paruošti kambarį, priklausomai nuo to ar jis pietinėje, ar šiaurinėje pusėje, kokios oro sąlygos lauke. Tai svarbu ne tik finansiškai, bet ir gamtos išsaugojimo atveju“, - pabrėžia pranešėjas.
Reikšmingi skaičiai ir žaliajam kursui
Tęsdamas pranešimą, „APEX Intelligence“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad nereikėtų susidaryti įspūdžio, jog dirbtinio intelekto įrankius galima naudoti tik naujausiuose pastatuose. Jie buvo integruoti ir daugiabutyje, kuriame šildymo reguliavimą vienas valdiklis atlieka pagal vieną temperatūros daviklį. Esant žemesnei temperatūrai – šilumos kiekis padidinamas ar pamažinamas.
„Sustačius papildomus bevielius daviklius pastatuose, pastebėjome, kad esant tai pačiai lauko temperatūrai, bet skirtingam vėjo greičiui ar saulės intensyvumui, šilumos kiekis 40-čiai ar 60-čiai butų labai skiriasi. Reguliavimą patikėjus algoritmams, kurie nuolatos gali priimti informaciją ir ją apdoroti, atlikdami pakeitimus efektyviausiu būdu, pastebėta, kad sąnaudos sumažėjo daugiau nei 10 proc.“, - teigiamais rezultatais dalinosi pranešėjas.
Anot specialisto, kalbant Lietuvos mastu, kur tokių pastatų yra tūkstančiai, o bendros jų energijos sąnaudos per metus siekia 180 mln. Eur. Tad valdymui pasitelkus dirbtinį intelektą, galima sutaupyti iki 30 mln. Eur per metus. Tai iš tiesų reikšmingi skaičiai ne tik finansiškai, bet ir kalbant apie žaliąjį kursą, siekiant gamtos išteklių tausojimo.
Nelaukite, diekite naujoves jau dabar
„Šie keli pavyzdžiai gali įtikinti, kuo santechnikas ir „Spotify“ yra panašūs. Drįsčiau teigti, kad dirbtinio intelekto („machine learning“) naudojimas nėra futurizmas arba „nice to have“ įrankis šiandien. Įvertinus kaip viskas keičiasi, kiek skirtingų procesų vyksta, koks duomenų kiekis gaunamas, įskaitant gedimus, kitus algoritmus – geras paslaugos atlikimas ir valdymas be dirbtinio intelekto jau neįsivaizduojamas. Ir tai yra šiandiena“, - akcentuoja D. Karčiauskas.
Ir pabaigai specialistas pasidalina keliomis įžvalgomis:
„Nesvarbu, kokios srities specialistas esate, jeigu jūsų srityje yra procesai, kuriuos galite skaitmenizuoti – automatizuokite juos. Rezultatai tikrai bus geri. Ne veltui „Spotify“ tapo pirmaujančia platforma, kurios įrankiu yra dirbtinis intelektas.
Ir jeigu nutarsite tai daryti – nepradėkite visko nuo balto popieriaus lapo. Daugelis įrankių jau yra sukurti. Tad pasinaudokite didžiųjų kompanijų sukurtomis paslaugomis. Šiandien prie sudėtingų algoritmų jau galite lengvai prieiti už priimtiną kainą.
Tad jeigu jau nusprendėte – darykite tai dabar, nes vėliau gali būti per vėlu“, - pranešimą baigė „APEX Intelligence“ vadovas D. Karčiauskas.
D. Karčiausko pranešimą galite žiūrėti ČIA, o visi LOGIN 2021 pranešėjų įrašai yra ČIA.
