aA
Sutelktinis finansavimas ir „Blockchain“ technologija, pritaikyta viešajame sektoriuje, padėtų Lietuvai pritraukti naujų investicijų ir tapti aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi. Tuo įsitikinęs ekonomistas, „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininkas Paulius Kunčinas, skaitęs pranešimą technologijų ir inovacijų konferencijoje „Login 2018“.
Paulius Kunčinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mes gyvename informacijos revoliucijos metu, kai informacija tampa naująja valiuta, sako P. Kunčinas ir pastebi, kad vyksta tokia pati koncentracija, kaip anksčiau buvo siekiama telkti naftos gavybą – informacija, žinios ir jų dėka uždirbti pinigai telkiasi vos kelių korporacijų rankose.

„Aš nemanau, kad Markas Zuckerbergas, kai kūrė feisbuką, planavo turėti monopolį, bet faktas toks, kad jis tapo pagrindiniu žaidėju socialinių tinklų rinkoje. Taip pat ir „Google“. Nemanau, kad toks buvo jų tikslas, bet dabar jie praktiškai monopolizavo paieškų sistemą“, – sako P. Kunčinas.

Stabdo elitas ir biurokratai?

Ekonomisto teigimu, informacijos ir turto koncentracija lėmė didžiausią XXI a. problemą – atskirtį ir susiskaldymą: „Mes ir Lietuvoje kiekvieną dieną kalbame apie didžiulius skirtumus tarp miestų ir regionų, tarp turtingųjų ir vargšų. Tai sukuria dideles socialines problemas visame pasaulyje – rinkimus laimi populistai, kyla sukilimai.

Visa tai vyksta todėl, kad didžiausia vertė ir gerovė kuriama viršūnėse. Turtingieji tampa dar turtingesniais, vyksta turto ir galios koncentracija. Lygiai taip pat atsiranda vos keli laimingieji, kurie turi informacijos ir tik jie žino, kaip ja pasinaudoti – įdarbinti ir monetizuoti. Viskas gerai, kol jie dalinasi ta gerove su visuomene, bet mes artėjame prie kritinio taško, kai jie taps naujais monopolistais“.

Kad taip neįvyktų, ekonomistas siūlo informaciją kuo labiau decentralizuoti. Šiam tikslui galėtų pasitarnauti „Blockchain“ technologija. Ypač, jei būtų naudojama viešajame sektoriuje.

P. Kunčino teigimu, ši technologija padėtų Lietuvai pritraukti naujų investicijų ir tapti aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi, tačiau mus stabdo įvairūs apribojimai, „juodi“ pinigai ir šešėlis. Taip pat atsilikusi viešojo administravimo sistema.

„Sutikite, kad aparatas, kuris veikia, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kitur pasaulyje, jie dirba su sistemomis, kurios buvo sukurtos senovėje – pramonės revoliucijos laikais, finansinės revoliucijos. Jie dirba su praeities problemomis ir iššūkiais, nors visuomenė yra seniai pasikeitusi.

Kodėl? Nes taip yra naudinga elitui. Taip pat jiems trūksta vaizduotės – kaip dar kitaip galima tvarkyti pasaulį, kaip kitaip tvarkyti atsiskaitymus, mokesčius. Egzistuoja ir natūrali baimė rizikuoti, imtis naujų dalykų“, – dėsto P. Kunčinas ir ragina spausti valdžios institucijas.

Alytaus pavyzdys

Ekonomistas pateikia pavyzdį – projektą, kurį šiuo metu vysto kartu su Alytaus miesto savivaldybe: „Alytuje vaikams leido pasirinkti vieną būrelį, kurį jie norėtų lankyti po pamokų nemokamai. Tačiau atsitiko taip, kad tėvai užrašė vaikus į kelis būrelius iš karto. Tada savivaldybė jiems sako: jūs negalite lankyti ir šokių, ir dainavimo, ir piešimo nemokamai. Tai jau būtų miesto resursų švaistymas.

Kaip mes galime panaudoti „Blockchain“ technologiją šiam atvejui? Kaip užtikrinti, kad žmonės bus sąžiningi? Sprendimas labai paprastas – decentralizuoti informaciją ir atverti duomenis apie tai, kokį nemokamą būrelį pasirinko Jonas, Paulius ir Tomas. Smagiausia tai, kad nei vienas iš jų negalės paprašyti savo dėdės, kad tas paslėptų informaciją ir niekas nesužinotų. Viskas bus skaidru ir nepriklausys nuo vieno specialisto. Tokiu būdu savivaldybė sutaupys pinigų, o bendruomenė džiaugsis, kad valdžia tinkamai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus“.

P. Kunčino teigimu, Alytaus pavyzdys gali būti pritaikomas ir daugelyje kitų situacijų: mokesčių mokėtojai galėtų matyti, kur panaudojami pinigai, kiek jų surenkama, grandis galėtų sujungti užsienyje gyvenančius lietuvius ir pan.

„Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininkas įsitikinęs, kad kartu su „Blockchain“ technologija į viešąjį sektorių ateis ir sutelktinio finansavimo modelis bei kriptovaliutos.

„Esu dėkingas bitkoinui, kuris išreklamavo „Blockchain“ technologiją, tačiau tikiuosi, kad viskas tuo nesibaigs. Nepaisant visų rizikų, apie kurias kalba bankininkai ir kriminalistai, sutelktinis finansavimas yra akivaizdus pavyzdys, kokie pokyčiai vyksta ekonomikoje. Tai yra rizikos kapitalas ir jis gąsdina visuomenę, nes tik nedaug žmonių gali sau tai leisti. – aiškina P. Kunčinas. – Tačiau rizikos kapitalas yra kone vienintelė priemonė siekiant inovacijų. Aš tikiu, kad vieši projektai, PPP projektai reikalauja rizikos kapitalo. Todėl ateityje miestų savivaldybės taikys sutelktinio finansavimo modelį“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Blockchain“ reikia ir viešajame sektoriuje (1)

Sutelktinis finansavimas ir „Blockchain“ technologija, pritaikyta viešajame sektoriuje, padėtų...

Apie mus norima žinoti viską: ateityje už privatumą dar ir susimokėsime (19)

Šiuolaikinėje visuomenėje mūsų privatumas – jau nebe mūsų rankose. Esame nuolat stebimi...

Kuo važiuoja jūsų internetas: „vabalu“, „Priusu“ ar „Hyperloop“ tuneliu?

Ar žinote, kad jūsų rankoje laikomas išmanusis telefonas naudoja labai skirtingų kartų ryšio...

Suskirstė socialinių tinklų vartotojus: ar atpažįstate save? (18)

Inovacijų festivalyje LOGIN pranešimą skaitęs agentūros „ The Chocolate “ partneris Tomas...

7 šalys, 20 miestų, 4 kameros ir vienas laimingas kvailys (11)

„Pažadu, kad šios kalbos pabaigoje, jūs viską suprasite. Bet pirmiausia, aš jums turiu...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (109)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (30)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (45)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (4)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (11)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (54)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (60)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (22)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (210)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...

Į pašto dėžutę gavo keistą lankstinuką: ar jo tikslas kiršinti visuomenę? (36)

Pirmadienį į pašto dėžutę gavau keistą lankstinuką nuo keisto instituto. Lankstinuko...