aA
Bepiločių skraidyklių, arba vadinamųjų dronų, rinka auga itin sparčiai. Kasmet į šių technologijų vystymą ir pritaikymą investuojama vis daugiau ir prognozuojama, kad iki 2020 metų dronų rinka pasaulyje pasieks 100 mlrd. JAV dolerių.
Dronas

Šiuo metu vieni ryškiausių bepiločių skraidykių projektai pasaulyje: 2012 metais „Google“ inicijuotas siuntų pristatymo projektas „Wing“, kai pasinaudoję mobiliąja programėle žmonės Australijoje gali dronais gauti šviežio maisto ar karštos kavos, jau pavirto realybe; neseniai „Amazon“ paskelbė apie 800 mln. JAV dolerių investicijas į siuntų pristatymo dronais sistemą, kai bus siekiama siuntą pristatyti per vieną dieną, o orlaivių bendrovė „Airbus“ turi planų bepilotes skraidykles naudoti kaip oro taksi didmiesčiuose.

Lietuva šiame kontekste ne išimtis. Birželio 6–7 dienomis vyksiančiame technologijų ir inovacijų festivalyje LOGIN bepiločių skraidyklių pritaikymo temai taip pat bus skiriama dėmesio. Apie šiuo metu vyraujančias tendencijas kalbamės su „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro vadovu Vytautu Kieru, kuris yra festivalio pranešėjas ir vienas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) dronų panaudojimo pilotinio projekto iniciatorių.

– Kodėl kilo poreikis pritaikyti bepilotes skraidykles kasdienėje įmonės veikloje?

„Lietuvos energija“ iš viso valdo daugiau nei 90 tūkst. kilometrų elektros skirstymo oro linijų visoje šalyje. Įsivaizdavimui, tai yra elektros stulpai ir elektros linijos, kuriuos matome kasdien, ypač už miesto ribų, miškuose, taip pat sunkiai pravažiuojamose vietose. Šias oro linijas turime nuolat tikrinti tiek periodiškai, tiek po įvairių gamtos reiškinių. Tai vykdo ESO darbuotojai, „apeidami“ šias oro linijas. Apžiūrą vykdantiems darbuotojams ir kilo mintis, kad tam tikrais atvejais linijas patikrinti būtų galima daug greičiau ir efektyviau, jei būtų pasitelkti bepiločiai.

– Kaip bepilotės skraidyklės gali pagerinti vykdomus procesus?

– Prie bepiločių tvirtinamos aukštos raiškos termovizorinės ar lazerinės kameros sukuria didžiausią vertę ir padeda aptikti tokius defektus, gedimus, kuriuos plika akimis pastebėti gerokai sudėtingiau arba kartais tiesiog neįmanoma.

Taip pat su tinklo patikra dirbantys ESO inžinieriai ne visada gali lengvai pasiekti elektros linijas ir užfiksuoti pažeidimus, tuo tarpu su bepilotėmis skraidyklėmis jie gali patikrinti teritoriją kelių kilometrų atstumu net neatsitraukdami nuo savo automobilio. Tai ne tik sutaupo laiko, bet ir mažina riziką susižeisti.

– Kokie tolesni šio pilotinio projekto planai?

– Su šiuo metu turimais bepiločiais vykdome pilotinius bandymus, kurių metu dėl prie bepiločių pritvirtintų kamerų įvairiais formatais surenkame itin didelį kiekį informacijos. Labai svarbu automatizuoti informacijos apdorojimo procesą. Matome, kad čia dirbtinis intelektas yra viena iš didžiausią potencialą turinčių priemonių. ESO jau šiuo metu kartu su rinkos dalyviais kuria tokį dirbtiniu intelektu grįstą sprendimą. Kol kas pats projektas yra pilotinis, tad nuo jo rezultatų priklausys, ar bepilotes skraidykles pradėsime naudoti kasdien.

– Ar yra numatomi kiti projektai su bepilotėmis skraidyklėmis ir dirbtiniu intelektu? Kokie?

– Bendradarbiaujame su startuoliais, kurie kuria technologijas bepilotėms skraidyklėms. Pernai gruodį „Lietuvos energijos“ valdomas išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo į Prancūzijos ir JAV startuolį „Sterblue“. Jo kuriama programinė įranga leidžia elektros linijas ir vėjo jėgaines tikrinti be žmogaus. Taip pat fondas investavo į lietuvių startuolį „Aerodiagnostika“, kuris kuria bepiločiams orlaiviams skirtą platformą, galinčią užtikrinti ilgalaikį ir stabilų skrydį duomenų apie energetikos infrastruktūrą rinkimui.

Ilgainiui siekiame sukurti ir įdiegti sprendimą, kuris leistų visiškai automatizuoti elektros skirstymo tinklo apžiūros procesą. Pavyzdžiui, iki 2024 metų planuojame tinklo patikrą vykdyti pasitelkę ne tik bepilotes skraidykles, bet ir dirbtinį intelektą ir šiuo atžvilgiu būti pirmoji tokio tipo energetikos įmonė Europoje, o galbūt ir pasaulyje.

Registracija į „Lietuvos energijos“ organizuojamą „Išmanios energetikos“ hakatoną vyksta iki birželio 4 dienos čia.

Šiemet LOGIN birželio 6–7 dienomis sugrįžta į „Litexpo“ erdves, kur daugiau nei 6 tūkst. dalyvių klausysis beveik 130 pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Bilietai į festivalį nuo gegužės 20 d. brangs. Daugiau informacijos apie LOGIN 2019 rasite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Robotizacijos amžiuje daugiau nei pusė pasaulio žmonių turės persikvalifikuoti (3)

„Dauguma žmonių mano, kad IT sritis nedarys jokios įtakos jų profesijai, tačiau realybė...

LOGIN 2019 festivalis: „Išmanios energetikos“ hakatoną laimėjo neįprastas elektromobilių panaudojimas

Birželio 6-7 dienomis vykusio inovacijų ir technologijų festivalio LOGIN metu „Lietuvos...

LOGIN 2019: kas įvyko per dvi technologijų ir inovacijų festivalio dienas?

Birželio pirmąją savaitę „Litexpo“ parodų rūmuose buvo įsikūręs technologijų ir...

Greitu metu visi Lietuvos gyventojai turės galimybę elektrą pasigaminti patys (8)

Norint Lietuvoje pastatyti saulės jėgainę, kurios energiją išdalinus visiems šalies gyventojams,...

Ar būti kultūringam apsimoka: startuoliška mąstysena korporacijoje (1)

Organizacijos kultūra nėra tik skambūs žodžiai – tai esminis elementas, leidžiantis įmonei...

Top naujienos

Gaisro Alytuje padariniai: dėl pavojaus koreguojamas mokymo procesas, draudžiama prekyba lauke maistu

Dėl užterštumo, kurį sukėlė gaisras padangų perdirbimo gamykloje, daugumoje Alytaus...

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (34)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (32)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (88)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Alumi vos neaplietas Grigonis gėdino sirgalius, Landale'ui buvo visai smagu (5)

Trečio kėlinio pradžioje rungtynes su Vilniaus „Rytu“ trumpam sustabdžiusios sirgalių...

Nijolė Pareigytė – atvirai: apie nelaimingą skaudžiai pasibaigusią meilę Bžeskui ir pasikeitusį gyvenimą užsikodavus nuo alkoholio (32)

„Vyras mane suėstų , jeigu kalbėčiau apie kitus, kokie jie buvo ar yra“, – jau laidos „...

Mitybos specialistas Sujeta: 4 produktai, kuriuos verta turėti namie, jei norite nesirgti (4)

Dažnai atėjus rudeniui girdime klausimą, ką daryti, kaip apsisaugoti nuo ligų. Iš tiesų, šis...

Pašėlęs Maduro planas atsiimti iš Londono 1,5 mlrd. dolerių vertės auksą (9)

Kaip bežiūrėtum, tūlas Charlesas Vincentas finansų pasaulyje yra niekas. Paieškoję internete...