aA
Rugsėjo 26-27 d. Vilnius taps tarptautiniu gyvybės mokslų centru. Didžiausias Baltijos šalyse ir sparčiausiai Šiaurės Europoje augantis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ savo srities ekspertus kvies ne tik susipažinti su naujausiomis mokslinėmis tendencijomis ir atradimais, bet ir užmegzti ryšius su atvykstančių tarptautinių įmonių ir organizacijų atstovais.
Akimirka iš Life Sciences Baltics 2016
Akimirka iš Life Sciences Baltics 2016
© Organizatorių nuotr.

„Per kelerius metus Lietuva padarė milžinišką pažangą gyvybės mokslų srityje. Investicijos į mokslinę infrastruktūrą, mūsų mokslininkų tarptautiniu mastu pripažįstami atradimai ir sėkminga verslo įmonių plėtra rodo, kad esame teisingame pažangos kelyje.

Tikimės, kad ketvirtą kartą organizuojamas forumas „Life Sciences Baltics“ dar labiau garsins Lietuvos kaip gyvybės mokslų šalies vardą ir prisidės prie Lietuvos gyvybės mokslo įmonių ir mokslo sėkmės. Laukiame forumo dalyvių net iš 30 šalių“, – sako Daina Kleponė, forumą organizuojančios „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė.

Pagrindinis dėmesys – tarptautinėms verslo ir mokslo partnerystėms

Forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija. Į parodą, kurioje savo produktus ir paslaugas pristatys beveik 70 įmonių ir organizacijų, lankytojai kviečiami nemokamai.

Planuojama, kad šiemet į Vilnių atvyks Japonijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Latvijos, Estijos mokslo, verslo ir vyriausybinės delegacijos. Lietuvos gyvybės mokslų įmonės, mokslų centrai ir universitetai turės galimybę susitikti su tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybes.

„Lietuvos gyvybės mokslų įmonių eksportas per septynerius metus išaugo beveik tris kartus. Sukviesdami į Lietuvą daugybę potencialių verslo partnerių, siekiame sudaryti verslui galimybes dar sparčiau atverti kelius į užsienio rinkas. Jau dabar sektoriaus produkcija vertinama tokiose aukštųjų technologijų šalyse kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vokietija, tad turime išnaudoti šį potencialą“, – sakė D. Kleponė.

Tarp „Life Sciences Baltics“ dalyvausiančių įmonių yra tarptautinė klinikinių tyrimų bendrovė „Clintec“, „Intertek Pharmaceutical Services“, padedanti verslui vystyti biofarmacinius vaistus, viena didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalyse klinikinius tyrimus organizuojančių bendrovių „Medfiles“, pramoninės biotechnologijos milžinė iš Japonijos „Asahi Kasei Bioprocess“, farmacinių ir biofaramcinių produktų tiekėja „Citoxlab“, Japonijos maisto ir cheminių produktų korporacija „Ajinomoto“, pasaulinės farmacijos kompanijai „Amerisource Bergen“ priklausanti logistikos grupė „World Courier“ ir kitos.

Specialus dėmesys bus skiriamas gyvybės mokslų startuoliams iš Baltijos ir aplinkinių šalių. „Versli Lietuva“ kartu su „Johnson & Johnson Innovation“, kartu su „Versli Lietuva“ organizuoja dviejų dienų specializuotus mokymus gyvybės mokslų startuoliams, po kurių 10 geriausių startuolių savo produktus arba jų prototipus pristatys užsienio investuotojams.

Forume lankysis garsių JAV, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Izraelio, Estijos, Jungtinės Karalystės universitetų mokslininkai. Iš viso „Life Sciences Baltics“ forume viešės apie 1,5 tūkst. biotechnologijų, farmacijos ir medicininių prietaisų ir kitų sričių ekspertų.

Pranešimuose – nuo genetinių ligų iki personalizuotos medicinos

Šių metų „Life Sciences Baltics“ mokslinėje konferencijoje dėmesys kryps į aktualiausias inovacijas ir technologijas tyrimuose, kurie skirti gerinti žmogaus sveikatą, palengvinti būklę, efektyviau diagnozuoti ir gydyti.

Forumą rugsėjo 26 d. atidarys Nobelio premijos laureato Briano Kobilkos pranešimas. 2012 m. Stanfordo universiteto profesorius buvo pagerbtas Nobelio premija chemijos srityje už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus. Jo darbo dėka buvo atrasta viena didžiausių baltymų grupių žmogaus organizme, o atkurta receptorių, sujungtų su G baltymu, erdvinė struktūra atveria farmacijos kompanijos galimybes kurti efektyvesnius vaistus.

Daugiau nei 60 įvairių sričių pranešėjai kalbės genetinių ligų, imunonkologijos, 3D spausdinimo technologijos ir lazerių pritaikymo medicinoje, kamieninių ląstelių, personalizuotos medicinos ir skaitmeninės sveikatos temomis.

Tarp jų – pasaulinė ortopedijos žvaigždė, Japonijos Hirošimos universiteto prezidentas Mitsuo Ochi, sugalvojęs ypatingą techniką, kaip atkurti pažeistą kelio kremzlę. Norėdamas atlikti kuo mažiau invazinę procedūrą pacientui, profesorius nusprendė naudoti magnetą ir taip kontroliuoti procedūros eigą. Nuo 2013 m. Japonijoje ši kelio sąnario chirurginė operacija atliekama valstybinio sveiktos draudimo lėšomis.

Airijos patirtimi plėtojant pasaulinio lygio mokslinių tyrimų centrus ir universitetus dalysis Airijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais profesorius Markas Fergusonas. Vienos didžiausių pasaulyje programinės įrangos kompanijų SAP atstovas, daktaras Clemensas Suteras-Crazzolara pasakos apie tai, kaip naudodamos skaitmenines technologijas organizacijos gali pagerinti pacientų būklę. Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų yra ir Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto vadovas Saulius Klimašauskas, kurio tyrimų lauke – žmogaus ląstelėse vykstantys epigenetiniai reiškiniai.

Savo tyrimų rezultatais tiriant genetinius veiksnius, kurie lemia sunkias vaikų ir suaugusiųjų ligas, pristatys ir daktaras Hakonas Hakonarsonas iš Filadelfijos vaikų ligoninės tyrimų instituto. Jis vadovauja tyrimui, kurio tikslas – surinkti 100 tūkst. vaikų DNR tam, kad būtų galima ištirti priežastis ir užkirsti kelią plačiai paplitusioms sveikatos problemoms, įskaitant apsigimimus, širdies ligas, nutukimus.

Į Vilnių atvyks ir garsus kamieninių ląstelių tyrėjas Irwingas Weissmanas. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos profesorius yra pirmasis pasaulyje mokslininkas, sugebėjęs izoliuoti bet kurios rūšies kamieninę ląstelę bet kuriame gyvame organizme. Jis gilinasi į galimybes persodinti žmogaus imuninę sistemą taip, kaip dabar vyksta širdies ar kepenų transplantacijos.

Daugiau informacijos apie forumą „Life Sciences Baltics:: www.lsb2018.com

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neįtikėtinas 3 metus trukęs Kanados mokslininkų tyrimas: atrado būdą, kaip išgydyti pažeistą širdį (13)

Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje yra viena iš dažniausių mirties priežasčių. Tačiau...

Lietuvių gyvybės mokslų įmonės veržiasi į Japoniją: problemos ten tokios, kaip ir Lietuvoje (1)

Japonijoje, vienoje didžiausių pasaulyje gyvybės mokslų konferencijoje-parodoje, ketvirtą kartą...

Kvietimas į tarptautinę kovą „Pitch Challenge“

Šiandien, 14 val., „Life Sciences Baltics“ renginyje dešimt stipriausių gyvybės mokslų...

Nobelio premijos laureatas Brianas Kobilka Vilniuje pradėjo gyvybės mokslų konferenciją (2)

Tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją Vilniuje trečiadienio rytą pradėjo Nobelio premijos...

Tyrimas atskleidė, ko labiausiai trūksta jaunoms Lietuvos gyvybės mokslo įmonėms

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet įsikuria po 7-8 gyvybės mokslų srities įmones ir...

Top naujienos

Ekspertas apie jau ir Europoje plintančią COVID-19 atmainą: turime naują priešą, simptomai glumina (95)

Koronaviruso atmaina, sukėlusi katastrofišką antrąją COVID-19 bangą Indijoje, yra iki šiol...

Ilgai netikrintas elektros skaitiklis atsirūgo dvigubai – pasirenkant tiekėją verta pasitikrinti kiekvienam (25)

Tūkstančiai nedeklaruotų kilovatvalandžių elektros energijos vilniečių šeimai pavirto...

FIFA reitingo lyderiai Europos čempionato starte suvarpė Rusijos gynybą (265)

Paskutiniame šeštadienio Europos futbolo čempionato mače špagas sukryžiavo Belgija ir Rusija. B...

Geri orai baigėsi: sekmadienį laukia nemalonios staigmenos (7)

Sekmadienio dieną užsitęsusius labai šiltus orus trumpam nutrauks iš vakarų prasiskverbusi...

Bėda po vieną nevaikšto: komandos draugo nelaimės sukrėsti danai nusileido debiutantams (146)

Atslūgus milžiniškam siaubui – apmaudas dėl netikėtos nesėkmės. Šeštadienį Danijos...

Partnerystės įstatymo fone – pamokanti skyrybų istorija: per penkiolika minučių prarado kelių milijonų vertės turtą (134)

Turto dalybos niekuomet nebuvo paprastos, o siūlomo partnerystės teisinio reguliavimo atveju jos dar...

Siaubas ir maldos Kopenhagoje: per rungtynes sukniubusi danų žvaigždė atgavo sąmonę būklė stabilizuota, žaidėjai grįžo į aikštę (529)

Kopenhaga ir visa Danija išgyveno košmarą, laimei, iš jo pavyko pabusti. Šeštadienį Europos...

Apsauginiai saulės kremai nuo vėžio gali ir neišgelbėti: profesorė atkreipė dėmesį į kelis svarbius niuansus (39)

Atėjus vasarai ir kaitinant saulei medikai įspėja, kad per daug saulės gali būti visai ne į naudą.

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Surūdijusi Rusijos galia ir „kepurėm užmėtyta“ Lietuva: kodėl nuvertinti priešą yra labai pavojinga II dalis (4)

Pirmąją dalį pradėjau kalbėdamas apie krepšinį – leisiu sau analogiją pratęsti. Taigi,...

Koronavirusu užsikrėtęs girtas vilnietis siautėjo sostinės gatvėse: negalėjau savęs kontroliuoti (148)

„Žinau, kad girtam vairuoti pavojinga, tačiau dėl neblaivumo savęs negalėjau kontroliuoti“,...