aA
Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet įsikuria po 7-8 gyvybės mokslų srities įmones ir startuolius, kuriančius aukštos pridėtinės vertės farmacijos, biotechnologijų produktus ar medicininius prietaisus. Vasarą atlikta „Verslios Lietuvos“ gyvybės mokslų srities įmonių apklausa parodė, kad perspektyvių sektoriaus įmonių raida labiausiai priklauso nuo pakankamo finansavimo kiekviename įmonės plėtros etape.
Tyrimas atskleidė, ko labiausiai trūksta jaunoms Lietuvos gyvybės mokslo įmonėms
© Corbis/Scanpix

„Gyvybės mokslų startuoliai iš esmės skiriasi nuo visų kitų technologijų startuolių. Jų produktų vystymo laikas paprastai daug didesnis, vidutiniškai 8-10 metų, didesni ir kapitalo poreikiai. Kadangi praktiškai visi gyvybės mokslų startuoliai komercializuoja mokslinių tyrimų rezultatus, produkto vystymo eigoje skirtingais etapais jiems reikalingos skirtingos kompetencijos: mokslinės, produkto vystymo, verslumo.

Tam kad paskatintume gyvybės mokslų startuolių kūrimąsi Lietuvoje, tokios rūšies startuoliams visų pirma turime užtikrinti tvarų finansavimą ir asmeninę reikiamų sričių – mokslo, verslo – profesionalų mentorystę“, – sako D. Kleponė.

„Verslios Lietuvos“ atlikta apklausa rodo, kad gyvybės mokslų sektoriaus įmonės dažniausiai finansiškai kliaujasi savo privačiu kapitalu ir yra priklausomos nuo ES finansavimo programų, todėl tvarią sektoriaus plėtrą skatintų tik brandesnė rizikos ir privataus kapitalo rinkos ekosistema.

Vienintelės Baltijos šalyse įmonės, gaminančios pažangios terapijos vaistinius preparatus (PTVP), individualiai pritaikytus kiekvienam pacientui, „Froceth“ įkūrėja ir direktorė Agnė Vaitkevičienė sako, kad šiandien Lietuvoje dažniausiai biotechnologijų verslą kuria mokslininkai, o jiems sudėtinga savo idėjas paruošti ir pristatyti verslui. „Bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo turi būti aktyvesnis. Investicijų vystant biotechnologijų įmonę reikia didelių, tad verslui svarbu suprasti, kaip tokias brangias idėjas paversti pelnu. Didelė rizika parastai siejama ir su paties produkto netinkamu įvertinimu, rinkos analize ir paprasčiausiu žinių ir kompetencijų trūkumu bendradarbiaujant mokslininkams ir verslininkams. Pradinėse įmonės vystymosi stadijose finansavimo šaltinius rasti yra itin sudėtinga“, – sako A. Vaitkevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje daug dėmesio skiriama sudaryti kuo geresnes sąlygas gyvybės mokslų sektoriui vystyti, tačiau papildomas pastangas reikia telkti taikomojo mokslo, inkubatorių, startuolių akseleravimo programų vystymui ir ankstyvų stadijų įmonių finansavimui.

Europoje apie trečdalis rizikos kapitalo yra investuojama į su gyvybės mokslais susijusias įmones, tačiau Lietuvoje sektoriaus bendrovės vangiai teikia investavimo pasiūlymus rizikos kapitalo fondams. Rizikos kapitalo įmonė „Practica Capital“ iki šio yra investavusi į skaitmeninius verslus, susijusius su medicina ir gyvybės mokslais: specializuotą medicininę programinę įrangą, gerinančią pacientų priežiūros kokybę, kuriančią įmonę „Softneta“, sveikos gyvensenos bendrovę „OME Health“, registracijos pas gydytojus sistemą „Mano daktaras“.

„Mes buvome ir esame atviri investuoti į gyvybės mokslo įmones ir norime turėti daugiau galimybių į jas investuoti, tačiau paprasčiausiai sulaukiame per mažai pasiūlymų. Per artimiausius kelerius metus Lietuvoje turėtume pajusti padidėjusią rizikos kapitalo pasiūlą tiek iš vietinių, tiek iš aplinkinių šalių fondų. Matyt, pagrindinis ribojantis faktorius rizikos kapitalo fondams dalyvauti šiame sektoriuje yra labiau susijęs su gyvybės mokslų komandų skaičiumi, ambicijomis monetizuoti savo talentą ir iš to išplaukiančiu finansavimo poreikiu", – sako Tomas Andriuškevičius, „Practica Capital“ partneris.

„Verslios Lietuvos“ organizuojamo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ metu ypatingas dėmesys skiriamas jaunoms sektoriaus įmonėms ir startuoliams. Rugsėjo 24-25 d. Vilniuje vyksta specialūs gyvybės mokslų startuolių iš Baltijos šalių, Ukrainos ir Baltarusijos mokymai, kuriuose dalyvaujantys startuoliai supažindinami su verslo modelio vystymo pagrindais, finansavimo šaltiniais ir mokomi pristatyti savo idėjas verslui bei investuotojams „Biotechnologijų, medicininės inžinerijos sritys atveria didžiules galimybes kurtis startuoliams, kurie kurtų inovatyvias technologijas ar produktus ar teiktų nišines paslaugas didesnėms bendrovėms, gyvybės mokslų startuoliai taip pat yra noriai įsigyjami ir didelių tarptautinio sektoriaus žaidėjų.

Šios programos tikslas yra ne tik padėti tobulėti, bet ir sudaryti galimybes būti pastebėtiems tarptautinių investuotojų. Tik turėdami didesnę priemonių įvairovę galime tikėtis, kad inovatyvūs startuoliai augs ir svariai prisidės prie gyvybės mokslų sektoriaus raidos Lietuvoje“, – sako D. Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Rugsėjo 27 d., antrą „Life Sciences Baltics“ forumo dieną, vyks dešimties geriausių startuolių prisistatymas investuotojams ir Lietuvos ir užsienio verslo bei mokslo atstovams. Geriausią idėją verslo idėjų konkurse „Pitch Challenge“ pristatę startuoliai bus apdovanotas specialiais prizais – pagrindinio mokymų programos rėmėjo „Johnson & Johnson Innovation“ mentoryste, vienos savaitės mokymosi ir bendradarbiavimo vizitu JAV biomedicinos klasteryje „Akron Biomedical Corridor“ ir teisinėmis „Rödl & Partner“ konsultacijomis.

Rugsėjo 26-27 d. vyksiantį „Life Sciences Baltics“ forumą sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, programa startuoliams ir verslo susitikimai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neįtikėtinas 3 metus trukęs Kanados mokslininkų tyrimas: atrado būdą, kaip išgydyti pažeistą širdį

Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje yra viena iš dažniausių mirties priežasčių. Tačiau...

Lietuvių gyvybės mokslų įmonės veržiasi į Japoniją: problemos ten tokios, kaip ir Lietuvoje

Japonijoje, vienoje didžiausių pasaulyje gyvybės mokslų konferencijoje-parodoje, ketvirtą kartą...

Kvietimas į tarptautinę kovą „Pitch Challenge“

Šiandien, 14 val., „Life Sciences Baltics“ renginyje dešimt stipriausių gyvybės mokslų...

Nobelio premijos laureatas Brianas Kobilka Vilniuje pradėjo gyvybės mokslų konferenciją

Tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją Vilniuje trečiadienio rytą pradėjo Nobelio premijos...

Tyrimas atskleidė, ko labiausiai trūksta jaunoms Lietuvos gyvybės mokslo įmonėms

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet įsikuria po 7-8 gyvybės mokslų srities įmones ir...

Top naujienos

Karo ekspertai: fiksuojami sunkiai suprantami Rusijos pajėgų veiksmai Kryme prasideda medžioklės sezonas (1)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai feisbuke antradienio...

Kreivys apie baisiausią dieną Lietuvos elektros energetikos istorijoje: įvyko paradoksali situacija (8)

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rekordinė elektros kaina „ Nord Pool “ biržos...

Įvardijo, kiek ilgai laikysis aukštos elektros kainos: liberalizaciją atidės iki rinkimų (1)

Aukštos elektros energijos kainos gali laikytis iki 2024 metų, sako energetikos viceministrė Inga...

Prabilo apie kosmines elektros kainas: Lietuvą apiplėšinėja, o Landsbergis su Kreiviu toliau miega (23)

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos...

Žiniasklaida: po Blinkeno klausimo Lavrovas tylomis paliko salę JAV perspėjimais patikėjo tik Baltijos šalys ir JK (9)

JAV politinė vadovybė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą sužinojo...

Karas Ukrainoje. „Žemė degs po okupantais“: okupuotame Melitopolyje – stiprus sprogimas rusų okupantai pranešė apie uždarytą Krymo tiltą – turi planą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti...

Rusijos teritorijoje sprogo sunkvežimis su kariškiais

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje sprogo sunkvežimis „Kamaz“ su...

Dmitrijus Gordonas paviešino vaizdo įrašą, kuriame Lolita įžeidinėja ukrainiečius: ją apsėdo velnias (1)

Ukrainos žurnalistas, TV laidų vedėjas Dmitrijus Gordonas parodė vaizdo įrašą su Mukačeve...

Vienas lankomiausių Lietuvos turizmo objektas užveria vartus Rusijos piliečiams: numatytos vos dvi išimtys Skaitytojų apklausa dėl kitų Lietuvos lankytinų objektų (2)

Europoje vis dažniau pasigirsta iniciatyvų nebeįsileisti Rusijos turistų į lankomiausius šalių...

Vairuotojai prieš akis pralėkė „skraiduolis“ – paspirtukas išniro tarsi iš niekur (1)

Daugiausiai skaitau istorijas, kurios susijusios su automobilių vairuotojais. Tačiau mano matyta...