Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN atstovai Sascha Schmelingas ir Charlesas-Henri Denarie, rašoma pranešime spaudai.
CMS jutiklis
© AFP/Scanpix

Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose įsikūrusioje CERN mokslininkai iš viso pasaulio bando įminti visatos susikūrimo ir vystymosi paslaptis.

„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia neseniai CERN lankęsis Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.

Mokslininko teigimu, didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.

Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių. Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.

– Kaip įvertintumėte Lietuvos ir KTU mokslinį potencialą. Ar mes esame pajėgūs konkuruoti šioje srityje tarptautinėje arenoje?, – paklausėme S. Schmelingo.

– Iš to, ką mačiau Lietuvoje ir KTU, manau, kad esate konkurencingi mokslo srityje tarptautiniu mastu. Lyginant su kitomis šalimis, galite pasiūlyti labai daug. Ypač atsižvelgiant į šalies dydį ir laiką, kurį turėjote technologijoms vystyti – tai tik 25 metai. Manau, kad pasiekėte tikrai daug. Jūsų mokslinis potencialas yra didelis.

– Apibūdinkite keliais sakiniais, kuo užsiima CERN?

– Mes darome tą patį, ką žmonės daro nuo Demokrito laikų – bandome suprasti, kaip sukurtas pasaulis, kaip sukurta mus supanti aplinka, kokia jos istorija ir net kokia mūsų visatos ateitis. Mes norime suprasti, kaip viskas vystėsi po prieš 13,8 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo.

– Ar anksčiau bendradarbiavote su KTU?

– Neseniai CERN lankėsi KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius. Buvome su juo susitikę. Jo vizitas buvo panašus į mūsų – susipažinti su moksline įranga, technologijomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Kiek žinau, vyksta moksliniai eksperimentai, kuriuos vykdo CERN ir Lietuvos mokslo institucijos, tačiau jie yra sąlyginai mažos apimties.

– Kokiose konkrečiai srityse galimas CERN ir KTU bendradarbiavimas?

– Matau bent kelias potencialaus bendradarbiavimo galimybes, pavyzdžiui, automatika ir valdymas. Taip pat kalbamės apie fizikos ir mokslo apskritai švietimą, jo tobulinimą, plėtrą. Be abejo, yra dar daugiau galimų bendradarbiavimo kabliukų, apie kuriuos papasakosiu savo kolegoms CERN.

Bendradarbiavimas yra procesas, kuriame laimi abi dalyvaujančios pusės. Sakyčiau, kad KTU ir CERN bendradarbiavimo laukia šviesi ateitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Naujienų prenumerata

Kinija paskelbė: misija į Marsą „gerokai įsibėgėjo“ (34)

Kinijos vykdoma 2020 metų savaeigio zondo misijos į Marsą programa „gerokai įsibėgėjo“,...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (130)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Didžiausią pasaulyje koralinį rifą gelbės naikindami kai kuriuos jo gyventojus (1)

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios...

Nuostabus atradimas: galima suprasti viską - nuo smegenų chirurgijos iki fizikos (7)

Nors fizikams pavyko perprasti makroskopinio pasaulio chaoso teoriją, chaoso netrūksta ir...

Atnaujintas faraonų nekropolis Sakaroje laukia pirmųjų lankytojų (6)

Sakaroje baigiama modernizuoti nekropolį, esantį už 20 km nuo Kairo. Dabar jį galės lankyti...

Top naujienos

A. Tapinas. Pagauti girti medikai – didžioji mūsų pergalė. Ar tikrai? (226)

Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesys nukrypo į alkoholiu piktnaudžiavusius medikus – darbo...

Perskaičiavo lietuvišką atlyginimą: kodėl Anglijoje jis atrodytų visiškai kitaip? (140)

Apie 1200 eurų – tiek kainuoja jūsų darbo vieta, jei „į rankas“ gaunate 700 eurų. Tačiau...

Sviesto kaina Lietuvoje muša naujus rekordus (97)

Pieno produktai pastaruoju metu itin brangsta, o sviesto kaina muša visus rekordus, rodo...

Situacija tampa nebevaldoma: Panevėžio r. upėse vandens lygis kyla katastrofiškai (51)

Dėl itin gausaus lietaus užtvindytų ūkininkų laukų Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė...

Pratybos „Zapad“ – Rusijos treniruotė prieš invaziją į Baltarusiją? (65)

Nors karines pratybas Rusija organizuoja reguliariai, todėl jokios ypatingos nuostabos dėl to...

Avite nepatogius batus? Tai gali baigtis operacija (1)

Iškrypę pėdos „kauliukai“ - problema, su kuria dažniau susiduria moterys, nors didžiojo kojos...

Alpinizmo patirties neturėjusi lietuvių komanda išgarsino Lietuvos vardą (7)

„Akmenų griūtys, ledo plyšiai, kurių apstu pakeliui į viršūnę ir labai stiprūs vėjai“,...

Iš J. V. Paleckio lūpų – nauja valstybės nepriklausomybės interpretacija (490)

Ketvirtadienį Seime vykusiame Algirdo Mykolo Brazausko 85-ųjų gimimo metinių paminėjime...

Nauja tvarka gyventojus varo į neviltį: neturi adreso – negausi nieko (322)

Gyvenamosios vietos deklaravimas kelia vis didesnį galvos skausmą – kai kurie gyventojai teigia...

Katės liūdesys sulaukė populiarumo: internautai stebisi jos išvaizda

Katėms labai pasisekė – jos gali visą dieną miegoti, būti glostomos, nemokamai valgyti ir...