aA
Anksčiau sveikata būdavo stiprinama laukų ir pievų gėrybėmis, kurios laikytos naudingomis be jokio mokslinio pagrindimo.
Paradoksalu: netrukus naudosime tai, ką anksčiau negailestingai išmesdavome
© R.Guigos nuotr.

Tobulinant ūkininkavimo ir maisto perdirbimo metodus, siekiama ne tik pagerinti maisto produktų kokybę bei padidinti jo naudą sveikatai, bet ir sumažinti gamybinių atliekų kiekį, jas panaudojant kitiems tikslams.

Iš uogų ar vaisių išspaudų gaunami gamtinės kilmės antioksidantai ir kitos vertingos medžiagos galėtų bent iš dalies pakeisti maiste naudojamus sintetinius priedus, apsaugoti maistą nuo oksidacijos bei mikrobiologinio sugedimo, prisidėti prie sveikatos gerinimo.

Tikimasi, kad artimoje ateityje šios medžiagos padės stipriai sumažinti įvairių susirgimų – vėžinių, širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto – riziką.

Europos komisijos Sumanios specializacijos strategijoje agroinovacijų ir maisto technologijų srityje išskirti trys prioritetai, iš kurių vienas skirtas biorafinavimo technologijoms tobulinti bei kurti.

Trumpai apibūdinant, biorafinavimas – tai inovatyvus biožaliavų perdirbimas, siekiant maksimaliai sumažinti atliekų kiekį: šis procesas padeda iš įvairių agro-biožaliavų gauti kuo daugiau ir kuo vertingesnių produktų. Kauno technologijos universitetas įgyvendina pastarąja metodika paremtą, Lietuvos mokslo tarybos administruojamos nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektą „Uogų išspaudų biorafinavimas į funkcionaliuosius komponentus aukšto slėgio ir fermentiniais metodais (UOGBIORAF)“.

„Išspaudus įvairių uogų sultis paprastai lieka labai daug atliekų – vertingų medžiagų turinčių išspaudų, kurios neretai išmetamos arba, geriausiu atveju, naudojamos trąšoms. Pvz., Lietuvoje populiarių juodųjų serbentų išspaudose pasilieka apie 40 proc. šiose uogose esančių sausųjų medžiagų. Iš šio šalutinio produkto biorafinavimo būdu siekiame išskirti komponentus, kurių vertė būtų kur kas didesnė“, – sakė projekto vadovas prof. Petras Rimantas Venskutonis.

Pasak profesoriaus, vaisių ir uogų ekstraktuose labiausiai ieškoma mikrokomponentų, vadinamų polifenoliniais junginiais, turinčių teigiamą poveikį sveikatai: šiuo metu yra daug mokslinių įrodymų, kad tokie junginiai slopina vėžines ląsteles, sumažina širdies ir kraujagyslių bei kai kurių kitų ligų riziką. Taigi, šie tyrimai yra sunkus mokslinis darbas, skirtas įvairių procesų optimizavimui bei gautų medžiagų analizei ir savybių įvertinimui. Kadangi išspaudose tokių medžiagų koncentracija labai maža, laboratorinėmis sąlygomis paprastai išgaunamas vos vienas kitas gramas produkto, tuo tarpu gamybiniams bandymams dažnai reikia pagaminti bent kilogramą (ar daugiau) prototipo, ir tik tuomet pastarąjį galima siūlyti maisto pramonės bei kitoms įmonėms – komercializavimui ar pramoniniam panaudojimui.

Įgyvendinant mokslo slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ programas, KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros laboratorijos yra įsigijusios laboratorinės ir bandomosios virškrizinės ekstrakcijos įrangos sistemas, kurios leidžia panaudojus aplinkai draugišką tirpiklį – anglies dvideginį – ir keičiant slėgį bei temperatūrą iš uogų išspaudų išskirti vienas ar kitas medžiagas. Kadangi šiuo būdu galima išskirti tik dalį uogų išspaudose esančių vertingų medžiagų (3–20 proc.), liekana toliau biorafinuojama taikant įvairias schemas – frakcionavimo aukšto slėgio tirpikliais, fermentinio apdorojimo. Taip pavyksta išgauti iki 80 proc. išspaudose esančių medžiagų.

„Iš aviečių, aronijų, juodųjų serbentų ir putinų išspaudų išgauname po kelis savitos sudėties ir savybių produktus, kurių pritaikymą galėtų rasti tiek maisto pramonės, tiek ir kokybiškos kosmetikos gamintojai; juk vartotojai pastaruoju metu pirmenybę teikia kuo natūralesniems gaminiams. Biorafinavimo virškriziniais skysčiais procesas nėra pigus, todėl šiuo metu kai kurie nauji produktai yra per brangūs naudoti masinėje maisto gamyboje. Tuo tarpu kosmetikai ir maisto papildams – kaip tik“, – pasakojo projekto UOGBIORAF vadovas.

Projektas baigtas 2015 m., o tyrėjai, įkvėpti sėkmės, jau dirba prie naujo taikomųjų mokslinių tyrimų projekto. „Baigiant šį nacionalinės programos projektą ir remiantis jo metu gautais rezultatais, kartu su partneriais iš Rumunijos jau parengėme projektą „Eureka“, kurio metu bus kuriami konkretūs produktai. Projekto partneriai – dvi mažos Lietuvos įmonės, viena iš jų – tokio tipo produktų gamybos startuolis, kuris, tikimasi, galės įsisavinti naujų ir konkurencingų produktų pramoninę gamybą“, – pasakojo UOGBIORAF vadovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sukūrė tobulą sprendimą ieškantiems būsto, bet nemėgstantiems vaikščioti (2)

Lietuvių IT projektuotojai „Data Dog“ yra įsikūrę Kaune , bet sukūrė Australijos...

Patikėję lietuviško plaktuvo sėkme žmonės sumokėjo 92 tūkst. eurų (51)

Išmanų maisto ir gėrimų plaktuvą „Millo“ sukūrę ir užpatentavę lietuviai prieš mėnesį...

Į kosmosą turėtų kilti dar vienas lietuviškas palydovas (4)

Birželio pabaigoje iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto ( VU )...

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“,...

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse,...

Top naujienos

Kalėdos šiemet bus kitokios: Veryga jau braižo scenarijų, kaip viskas gali atrodyti (106)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje Delfi diena sako, kad šiais metais...

Meksiką paskelbus saugia šalimi, Mantas įsigijo bilietą į vieną pusę ir išvyko: daug labiau bijau įstrigti Lietuvoje (15)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis aplankė 20 šalių, o...

Andriukaitis: aš nieko nekaltinu, bet siunčiu žinutę rinkėjams (388)

„Norėtųsi siųsti žinutę – ateikite, priešingu atveju nenustebkite, jog konservatorių bus...

Ant kauniečių stalo – penktas valgis: „Žalgiris“ – „Valencia“ (110)

„Žalgirio“ krepšininkai šiemet prie Eurolygos stalo demonstruoja neįtikėtiną apetitą: jie...

Dailius Dargis | D+ nariams

Bušido kovotojo Morkevičiaus nužudymo byloje – naujos detalės: estų samdomų žudikų darbas?

Kas bendro tarp dviejų garsiausių pastarojo metų užsakytų žmogžudysčių - šaltakraujiškai...

Gydytoja dermatovenerologė: kodėl kai kurie mūsų sensta greičiau ir kaip „užkonservuoti“ jaunystę (19)

Moterys dažnai sako, jog norėtų sustabdyti laiko tėkmę, o kartais – net atsukti laiką atgal....

Seimas tobulina statybas, ekspertai įspėja: miestai gali apaugti „būdelėmis“ (86)

Turi keletą arų mieste – statai namą iki 80 kvadratinių metrų be jokio leidimo. Arba du. Tokią...

Kodėl žmonės moka šimtus dolerių, kad galėtų pavalgyti stovinčiame lėktuve

Kai „Singapore Airlines Ltd.“ paskelbė, kad jo „Superjumbo“ lėktuve, pertvarkytame į...

Nuo kitos savaitės ugdymo įstaigos dirbs kitaip: svarbiausi pokyčiai (32)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ( ŠMM ) primena, kad nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d....

Putinas apie konfliktą Kalnų Karabache: tai prasidėjo nuo nusikaltimų armėnų tautai pateikė gerokai didesnį aukų skaičių  (29)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad beveik 5 000 žmonių žuvo per...

|Maža didelių žinių kaina