aA
Tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją Vilniuje trečiadienio rytą pradėjo Nobelio premijos laureatas Brianas Kobilka.
2012 m. Nobelio chemijos premijos laureatas Brianas Kobilka
2012 m. Nobelio chemijos premijos laureatas Brianas Kobilka
© AFP/Scanpix


2012 metų Stanfordo universiteto profesorius buvo pagerbtas Nobelio premija chemijos srityje už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus ir apie tai kalbėjo savo pranešime.

Nobelio premijos laureato darbo dėka buvo atrasta viena didžiausių baltymų grupių žmogaus organizme, o atkurta receptorių, sujungtų su G baltymu, erdvinė struktūra atveria farmacijos kompanijos galimybes kurti efektyvesnius vaistus.

Konferenciją sveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Kaip pabrėžė premjeras, prieš 6 metus pradėta iniciatyva Lietuvoje organizuoti tarptautinį gyvybės mokslų renginį, atskleidžiantį Lietuvos, Latvijos, Estijos potencialą, įgauna pagreitį, kaip ir gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje.

„Gyvybės mokslų sektorius - viena greičiausiai augančių pramonės šakų. Didžioji dalis mūsų biotechnologijos, farmacijos, medicinos prietaisų įmonės yra nedidelės ir tai joms suteikia pranašumo: jos yra lanksčios ir gali siūlyti nišinius produktus, kurti naujas rinkas”, - sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, mokslininkų idėjos apverčia mūsų pasaulio suvokimą, o atradimai atveria kelią į sudėtingiausių genetinių ligų gydymą. Tai reiškia daugybę išgelbėtų gyvybių.

Kaip Eltai sakė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas prof. Eugenijus Butkus, tarptautinė gyvybės mokslų konferencija mokslo pasaulyje žinoma ne kaip eilinė konferencija, o su labai aiškiu tikslu, konkrečia tematika, dėl to ir dalyvių tiek daug - mokslininkų, medikų, studentų, pramonės atstovų iš įvairių pasaulio šalių.

„Kai buvo ieškoma aukščiausio lygio pranešėjų, pasiūliau Nobelio premijos laureatą B. Kobilką, kuris pradėjo konferenciją savo pranešimu. Savo laiku mes jį kvietėme skaityti pranešimą, kai Lietuva pirmininkavo Europos Tarybai. Tuomet jis negalėjo, o dabar mūsų diplomatinėms tarnyboms padedant, sutiko. Tokio lygio pranešėjai rodo konferencijos lygį. Žinoma, ne vien šio mokslininko pranešima įdomus, per dvi dienas išgirsime labai daug naujo ir įdomaus“, - sakė prof. E. Butkus,

Šių metų „Life Sciences Baltics“ mokslinėje konferencijoje dėmesys kryps į aktualiausias inovacijas ir technologijas tyrimuose, skirtuose gerinti žmogaus sveikatą, palengvinti būklę, efektyviau diagnozuoti ir gydyti.

Per 60 įvairių sričių pranešėjų kalbės apie genetinių ligų gydymo naujoves, imunoonkologiją, 3D spausdinimo technologijos ir lazerių pritaikymą medicinoje, kamienines ląsteles, personalizuotą mediciną ir skaitmeninę sveikatą.

Tarp pranešėjų - pasaulinė ortopedijos žvaigždė, Japonijos Hirošimos universiteto prezidentas Mitsuo Ochi, sugalvojęs ypatingą techniką, kaip atkurti pažeistą kelio kremzlę. Norėdamas atlikti kuo mažiau invazinę procedūrą pacientui, profesorius nusprendė naudoti magnetą ir taip kontroliuoti procedūros eigą. Nuo 2013 metų Japonijoje ši kelio sąnario chirurginė operacija atliekama valstybinio sveiktos draudimo lėšomis.

Airijos patirtimi plėtojant pasaulinio lygio mokslinių tyrimų centrus ir universitetus dalysis Airijos vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais profesorius Markas Fergusonas.

Vienos didžiausių pasaulyje programinės įrangos kompanijų SAP atstovas, daktaras Clemensas Suteras-Crazzolara pasakos apie tai, kaip naudodamos skaitmenines technologijas organizacijos gali pagerinti pacientų būklę.

Tarp pagrindinių konferencijos pranešėjų - ir Vilniaus universiteto Biotechnologijų instituto vadovas Saulius Klimašauskas, kurio tyrimų lauke - žmogaus ląstelėse vykstantys epigenetiniai reiškiniai.

Rezultatus tiriant genetinius veiksnius, kurie lemia sunkias vaikų ir suaugusiųjų ligas, pristatys ir daktaras Hakonas Hakonarsonas iš Filadelfijos vaikų ligoninės tyrimų instituto. Jis vadovauja tyrimui, kurio tikslas - surinkti 100 tūkst. vaikų DNR tam, kad būtų galima ištirti priežastis ir užkirsti kelią plačiai paplitusioms sveikatos problemoms, tarp kurių - apsigimimai, širdies ligos, nutukimai.

Vilniuje išvysime ir garsų kamieninių ląstelių tyrėją Irwingą Weissmaną. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos profesorius yra pirmasis pasaulyje mokslininkas, sugebėjęs izoliuoti bet kurios rūšies kamieninę ląstelę bet kuriame gyvame organizme. Jis gilinasi į galimybes persodinti žmogaus imuninę sistemą taip, kaip dabar vyksta širdies ar kepenų transplantacijos.

Didžiausias Baltijos šalyse ir sparčiausiai Šiaurės Europoje augantis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ savo srities ekspertus kvies ne tik susipažinti su naujausiomis mokslo tendencijomis ir atradimais, bet ir užmegzti ryšius su atvykstančių tarptautinių įmonių ir organizacijų atstovais.

Kaip sakė forumą organizuojančios „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė, per kelerius metus Lietuva padarė milžinišką pažangą gyvybės mokslų srityje.

„Investicijos į mokslinę infrastruktūrą, mūsų mokslininkų tarptautiniu mastu pripažįstami atradimai ir sėkminga verslo įmonių plėtra rodo, kad esame teisingame pažangos kelyje. Tikimės, kad ketvirtą kartą organizuojamas forumas „Life Sciences Baltics“ dar labiau garsins Lietuvos kaip gyvybės mokslų šalies vardą ir prisidės prie Lietuvos gyvybės mokslo įmonių ir mokslo sėkmės”, - neabejoja D. Kleponė.

Forume „Life Sciences Baltics“ vyks tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija.

Į parodą, kurioje savo produktus ir paslaugas pristatys beveik 70 įmonių ir organizacijų, lankytojai kviečiami nemokamai.

Lietuvos gyvybės mokslų įmonės, mokslų centrai ir universitetai turės galimybę susitikti su tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybes. Į Vilnių planavo atvykti Japonijos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Latvijos, Estijos mokslo, verslo ir vyriausybinės delegacijos.

Tarp „Life Sciences Baltics“ dalyvausiančių įmonių - tarptautinė klinikinių tyrimų bendrovė „Clintec“, „Intertek Pharmaceutical Services“, padedanti verslui vystyti biofarmacinius vaistus, viena didžiausių Baltijos ir Šiaurės šalyse klinikinius tyrimus organizuojančių bendrovių „Medfiles“, pramoninės biotechnologijos milžinė iš Japonijos „Asahi Kasei Bioprocess“, farmacinių ir biofarmacinių produktų tiekėja „Citoxlab“, Japonijos maisto ir cheminių produktų korporacija „Ajinomoto“, pasaulinės farmacijos kompanijai „Amerisource Bergen“ priklausanti logistikos grupė „World Courier“ ir kitos.

Specialus dėmesys bus skiriamas gyvybės mokslų startuoliams iš Baltijos ir aplinkinių šalių. „Versli Lietuva“ kartu su „Johnson & Johnson Innovation“, kartu su „Versli Lietuva“ organizuoja dviejų dienų specializuotus mokymus gyvybės mokslų startuoliams, po kurių 10 geriausių startuolių savo produktus arba jų prototipus pristatys užsienio investuotojams.

Forume lankysis garsių JAV, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Izraelio, Estijos, Jungtinės Karalystės universitetų mokslininkai. Iš viso „Life Sciences Baltics“ forume viešės apie 1,5 tūkst. biotechnologijų, farmacijos ir medicininių prietaisų ir kitų sričių ekspertų.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neįtikėtinas 3 metus trukęs Kanados mokslininkų tyrimas: atrado būdą, kaip išgydyti pažeistą širdį (13)

Širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje yra viena iš dažniausių mirties priežasčių. Tačiau...

Lietuvių gyvybės mokslų įmonės veržiasi į Japoniją: problemos ten tokios, kaip ir Lietuvoje (1)

Japonijoje, vienoje didžiausių pasaulyje gyvybės mokslų konferencijoje-parodoje, ketvirtą kartą...

Kvietimas į tarptautinę kovą „Pitch Challenge“

Šiandien, 14 val., „Life Sciences Baltics“ renginyje dešimt stipriausių gyvybės mokslų...

Nobelio premijos laureatas Brianas Kobilka Vilniuje pradėjo gyvybės mokslų konferenciją (2)

Tarptautinę gyvybės mokslų konferenciją Vilniuje trečiadienio rytą pradėjo Nobelio premijos...

Tyrimas atskleidė, ko labiausiai trūksta jaunoms Lietuvos gyvybės mokslo įmonėms

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet įsikuria po 7-8 gyvybės mokslų srities įmones ir...

Top naujienos

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (60)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (64)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Viena šeima įsisuko į nelaimių karuselę: po senelių laidotuvių neteko ir namų (27)

Antradienio naktį Šalčininkų r. Gerviškių seniūnijai priklausančiame Gudelių kaime nutiko...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (75)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (131)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Kaip pasiruošti stovyklavimui, kad laikas gamtoje būtų malonus ir komfortiškas: nepamirškite šių daiktų

Šios savaitės pradžioje visa šeima išsiruošėme stovyklauti prie ežero. Augant vaikams norisi...

Nustebusio Rapšio apmaudas: sunku pasakyti, kodėl taip nutiko specialiai „Delfi“ iš Tokijo (148)

Pirmasis iš Lietuvos plaukikų į Tokijo baseiną šokęs Danas Rapšys 400 m plaukimo laisvu...

Šešis šimtukus už egzaminus gavęs panevėžietis rinksis studijas prestižiniame universitete (85)

Nors Nacionalinė švietimo agentūra paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų – istorijos,...

Niūrias nuotaikas pataisęs Šidlauskas prognozavo rekordus: vėsus, geras baseinas vėliavnešys krimtosi dėl klaidų ir perdegimo (23)

Pirmieji Lietuvos plaukikų startai Tokijo olimpinėse žaidynėse nepradžiugino. 400 m laisvu...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Milijonais skaičiuojamas vienos sėkmingiausių Lietuvos manekenių turtas ir Povilaičio namas Palangoje

Julijos Steponavičiūtės gyvenimo istorija – vaikystė be mamos, neregėta sėkmė modelių...