aA
Lietuviai dr. Joną Basanavičių vadina vienu iš tautos tėvų ir atpažindavo jo atvaizdą penkiasdešimties litų banknote. Daugelis Basanavičių įvardintų, mokslininku, gydytoju, visuomenės veikėju, o kai kurie fantastikos gerbėjai ir Alchemijos katedros vedėju. Tačiau nedaugelis žino, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakultete saugoma dvidešimt daktaro Jono Basanavičiaus surinktų žmonių kaukolių.
dr. Jono Basanavičiaus surinktos ir aprašinėtos kaukolės
© D.Liekio nuotr.

Šiandien žmogaus palaikus tiriantys mokslai gerokai pažengė nuo XIX-XX amžiaus pradžioje vyravusių tendencijų. Anuomet antropologai tirdavo tik kasinėjimų metu randamas kaukoles. Atlikdavo kraniometrinius matavimus ir pagal gautus duomenis mėgindavo nusakyti individo ar individų grupės giminystės ryšius su senesniais palaikais. Taip stengtasi atsakyti į tautų kilmės klausimus. Dr. Jonas Basanavičius taikė tokius pačius metodus mėgindamas daugiau sužinoti apie lietuvių istoriją.

J. Basanavičius buvo atsakingas ne tik už „Aušrą“ (laikraštį), bet ir už antropologijos mokslo aušrą Lietuvoje. Vilniaus universiteto profesorius, vienas įtakingiausių šių laikų lietuvių antropologų Rimantas Jankauskas sako, kad dr. J. Basanavičiaus antropologiniai tyrimai įvertinti ne tik Lietuvoje bet ir Bulgarijoje: „Iki dr. Jono Basanavičiaus jokie palaikų tyrimai Lietuvoje nebuvo plėtojami. Beje, jis laikomas ne tik Lietuvos bet ir Bulgarijos antropologijos tėvu. Dirbdamas ten Basanavičius parašė antropologinę studiją, todėl yra iki šiol gerbiamas bulgarų, jo vardu pavadinta viena gatvė. Kai atsirado sąlygos grįžti į Lietuvą, jis čia užsiėmė labai įvairialype veikla. Vykdė tautosakos ir archeologijos tyrinėjimus. Basanavičius būdamas plačių mokslinių interesų ir išsilavinimo elgėsi labai panašiai. Be istorinių, etnografinių, tautosakos tyrimų jis organizavo ir archeologinius tyrimus keliose Lietuvos vietose. Juose surinko kaukoles, kurios pateko į tuometinę Lietuvių mokslo draugiją, o iš jos atsidūrė ir mūsų katedros rinkiniuose.“ – pasakojo prof. Rimantas Jankauskas.

Profesoriaus teigimu, šiandien VU Medicinos fakultete esančios J. Basanavičiaus surinktos kaukolės – tai tik maža jo rinkinių dalis: „Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, saugome dvidešimt Basanavičiaus surinktų kaukolių. Ant kai kurių vis dar išlikę jo ranka daryti užrašai. Tačiau tai nereiškia, kad Basanavičiaus rinkinius sudarė tik dvi dešimtys kaukolių – tiesiog, toks nedidelis kiekis pasiekė mūsų fakultetą. Tai yra vėlyvųjų viduramžių kaukolės, iš Padovinio apylinkių Vidurio Lietuvoje. Basanavičius jų išsamiau netyrinėjo ir tyrimų išvadų nepublikavo. Apie 70-jų metų vidurį jas trumpai aprašė prof. G. Česnys.“

Antropologo prof. R. Jankausko nuomone, vertinant to meto mokslininkų turėtas žinias antropologijos srityje, dr. Jono Basanavičius mėginimai nustatyti lietuvių kilmę pagal kraniometrinius matavimus buvo novatoriški. Tačiau šių laikų antropologai jau nebesikliauja tokia metodika: „Basanavičius kaukoles rinko pagal dar XIX amžiuje nusistovėjusią antropologijos tradiciją. Tyrinėjant kaukolių matmenis, proporcijas ir formas, buvo siekiama nustatyti žmonių grupių biologinę istoriją. Basanavičius domėjosi lietuvių tautos kilme, tad galimybė nustatyti lietuvių biologinę istoriją jam buvo aktuali, todėl jis ir vykdė Lietuvos senkapiuose randamų kaukolių matavimus. Tuo metu buvo manoma, kad kaukolės požymiai yra paveldimi, aplinkos įtaka jiems reikšmės neturi ir pagal panašumus ar skirtumus galima spręsti apie žmonių grupių, kurias dabar vadiname populiacijomis, giminingumą. Tuo pačiu atkurti biologinę istoriją – iš kur žmonės atėjo ir su kuo asimiliavosi. Per pastaruosius 100 metų smarkiai pasikeitė antropologijos mokslo koncepcija. Dr. Jono Basanavičiaus laikais buvo ieškoma konkrečios tautos, pagal to meto biologinių ypatumų ir skirtumų supratimą. Šiandien žinoma, kad aplinkos veiksniai turi tam tikros įtakos kaukolei, pavyzdžiui, žandikaulių sumažėjimas populiacijai perėjus prie minkštesnio maisto. Smegeninės suapvalėjimas, vykęs per pastaruosius 2000 metų. Kartais ir vienos kartos bėgyje pasikeitus gyvenimo sąlygoms, gali būti stebimas ryškus smegeninės suapvalėjimas. Šiandien kraniometriniai kaukolės požymiai laikomi labai netiksliais, nes tų požymių daug ir jais lengva manipuliuoti. Taip pat taikomi kraniometriniai tyrimai, tačiau pripažįstami tikslesni metodai – pavyzdžiui, genetiniai.“

Prof. Rimantas Jankauskas priduria, kad nepaisant pasikeitusio požiūrio ir naujų tendencijų žmogaus palaikų tyrimuose, dr. Jono Basanavičiaus darbas Lietuvos mokslos istorijai labai svarbus: „Nepaisant to, Basanavičiaus darbas buvo labai svarbus, nes ji atitiko to metu mokslo žinių lygį ir dėl to galima sakyti, kad šis žmogus tapo vienu iš paleoantropologijos pradininkų Lietuvoje.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Policijai – skaudus smūgis: Strasbūras apgynė sumuštą studentą, kurį Vilniaus policininkas palaikė nusikaltėliu (157)

Lietuvos teismuose teisybės neradęs studentas, kurį tiesiog gatvėje užpuolė ir sumušė jį su...

Adamkus apie Grybauskaitės ir Nausėdos skirtumus: ji išsišoko su naujomis idėjomis, kurios mus sukrėtė (87)

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad šimtas dienų yra per mažai, jog būtų...

Alytuje degančios įmonės vadovas: gauti 30 tūkst. eurų ir uždegti savo gamyklą – nesąmonė (51)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad dėl trečiadienį kilusio gaisro Alytaus...

Prezidentas atleido VPT vadovę Dianą Vilytę (6)

Prezidentas Gitanas Nausėda iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės pareigų atleido...

Karbauskis apie tolesnį Pranckiečio likimą: o mes niekur neskubame (110)

„Etikos ir procedūrų komisijoje mes turime daugumą ir šiandien galėjome tą sprendimą priimti,...

Imbrasas paliko „tvarkiečių“ partiją

Frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklausantis Seimo narys Juozas Imbrasas paliko Tvarkos ir...

Medikai, mokytojai, soc. darbuotojai pasigedo didėjančių atlyginimų: pinigai plaukia kažkur kitur (68)

Artėjant diskusijoms dėl biudžeto Seime, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų...

Gydytoja urologė apie prostatos vėžį: kuriems vyrams susirūpinti reikėtų jau dabar?

Remiantis statistikos duomenimis, prostatos vėžys – dažniausia vyrų piktybinė liga Lietuvoje,...

Papietavo mažame Lietuvos miestelyje: čia džiugino viskas, ką valgėme (15)

Šiandien noriu su jumis pasidalinti ne tik maitinimo, bet ir kitos unikalios vietos atradimu vos...

Propagandinė Kim Jong Uno fotosesija kursto gandus (50)

Paviešinta naujų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno nuotraukų, kurioms jis pozuoja...