Kas yra 4G?

Santrumpa 4G (angl. fourth generation) vadinamas ketvirtos kartos mobilusis ryšys. Jis bus sukurtas padidinti mobilaus interneto greitį. 4G šeimai priskiriamos dvi technologijos: LTE ir „Wi-Max“. LTE pritaikyta mobiliųjų telefonų, o „Wi-Max“ – bevieliams duomenų perdavimo tinklams.

Kai mobiliojo ryšio operatoriai šneka apie 4G ryšį, jie dažniausiai turi galvoje LTE (angl. „Long Term Evolution“). Šiame straipsnyje aprašoma būtent ši technologija.

Ar visi operatoriai tiekia 4G?

Ne. 4G arba LTE ryšio paslaugas šiai diena tiekia tik du šalies operatoriai – „Omnitel“ ir „Tele2“. „Bitė“ kol kas savo klientams siūlo lėtesnįjį 3G ryšį.

Oficialia LTE gimimo diena Lietuvoje galima laikyti 2011 metų balandžio mėnesį, kuomet mobilaus ryšio operatorius „Omnitel“ pradėjo tiekti šia technologija grįstas paslaugas savo klientams. „Tele2“ ketvirtos kartos tinklas startavo šių metų kovo mėnesį.

Bitė“ laikosi konservatyvios politikos ir neskuba diegti naujos kartos mobilaus interneto. „Paslaugą vartotojams pradėsime teikti ir 4G ryšį pristatysime tuomet, kai vartotojams bus plačiai prieinami 4G ryšį palaikantys įrenginiai: išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, mobiliojo interneto modemai. Šiandien dar ir 3G galimybės nėra pilnai išnaudojamos: tiek paslaugų skvarba, tiek suteikiamas greitis, tiek turinio įvairovė“ – sakė „Bitės“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys.

Kur veikia 4G

Kol kas tik didžiuosiuose miestuose. Kaip skelbia „Omnitel“, šios bendrovės LTE ryšys veikia penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. „Tele2“ klientai greituoju ryšiu gali mėgautis visai kituose miestuose - Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Mažeikiuose ir Utenoje. „4G technologiją plėtojame 2,6 GHz dažniu. Deja, didžiuosiuse miestuose šiuo dažniu transliuojama daugiakanalė mikrobangų TV“ – aiškino „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas. TV transliuotojų dažniai yra labai arti tų dažnių, kuriuos naudoja mobiliojo ryšio operatoriai. Dėl to vieni tinklai trukdo kitiems. Pasak A. Baranausko, televizijos bendrovės turi įgiję licencijas, kurios suteikia teisę dažniais naudotis iki šių metų pabaigos. „Dėl šios priežasties 4G tinklą didžiuosiuose miestuose plėsime tik tuomet, kai nustos galioti minėtų TV operatorių licencijos. Tai įvyks lapkritį“.

Kodėl „Omnitel“ nesusiduria su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir „Tele2“? Todėl, kad 4G ryšiui naudoja kitą dažnį – 1,8 GHz. A. Baranausko teigimu, šis dažnis naudojamas GSM ryšio (2G) paslaugoms teikti, tačiau operatorių turimos licencijos yra technologiškai neutralios ir leidžia vienu dažniu teikti įvairias paslaugas. Šiuo metu „Tele2“ ieško galimybių pritaikyti 1,8 GHz juostą greitam internetui.

Verta pažymėti, kad tiek „Omnitel“, tiek ir „Tele2“ 4G internetas veikia ne visuose paminėtų miestų rajonuose. Prieš užsisakydami spartųjį ryšį, būtinai pasidomėkite, ar jis pasiekiamas jūsų namuose ar biure.

Koks yra 4G interneto greitis?

Skirtingų kartų mobiliojo interneto greičių palyginimai ("Omnitel" iliustr.)
Teorinis LTE interneto greitis siekia 80 megabitų per sekundę. Tikrovėje jis yra du-tris kartus mažesnis ir priklauso nuo paros meto, kada vartotojas jungiasi prie interneto bei tinklo apkrovimo. Teorinis didžiausias 3G ryšio greitis siekia 21,6 megabitus per sekundę. Taigi, idealiu atveju ketvirtos kartos internetas yra keturis kartus greitesnis už savo pirmtaką. Praktikoje skirtumai tarp 4G ir 3G gali varijuoti į vieną arba kitą pusę, priklausomai nuo geografinės vietos ir tinklo apkrovimo. Vieni vartotojai, perėję prie spartesnio interneto, pajaus labai ryškų greičio padidėjimą, kiti – menką. Į tai vertėtų atsižvelgti užsisakant 4G, nes šiam internetui pritaikyta ryšio įranga (modemai) yra brangesnė nei 3G. Prieš perkant modemą, verta išbandyti, kaip veikia 4G jūsų name ar biure.

LTE greičiu jau prilygsta vielinėmis ryšio technologijomis - pigesniems šviesolaidinio interneto planams, brangiausiems kabelinio ar bevielio „Erdvių“ interneto planams.

Ko reikia, kad galėčiau naudotis 4G internetu?

4G modemas dydžiu ir išvaizda primena USB atmintinę. Įrenginys prijungiamas prie kompiuterio. Prisijungimui prie interneto taip pat reikalinga į modemą įstatoma SIM kortelė, kurią suteikia operatorius
Norint naudotis 4G internetu kompiuteryje, reikia įsigyti 4G modemą. Tai nedidelis įrenginys, kuris jungiamas prie kompiuterio USB jungties. Modemai kainuoja apie 250-300 litų (be sutarties). Jei norite jungtis prie interneto iš kelių įrenginių arba išmaniojo telefono, tuomet teks įsigyti taip vadinamą 4G maršrutizatorių. Jis yra gerokai brangesnis už modemą, jo kaina be sutarties siekia 500 Lt. Maršrutizatorius leidžia prisijungti prie interneto ne tik kompiuteriu, bet ir išmaniuoju telefonu ar netgi televizoriumi. Svarbu tik, kad prie maršrutizatoriaus besijungiantis įrenginys turėtų bevielį „Wi-Fi“ ryšį.

Žinoma, be įrangos, dar teks pasirašyti sutartį su operatoriumi. Apie operatorių siūlomus 4G ir 3G interneto planus skaitykite kitame straipsnyje.

Ar veiks internetas, jei paliksiu 4G ryšio zoną?

Veiks. 4G įranga sukonstruota taip, kad dingus LTE signalui, ji automatiškai prisijungia prie lėtesnio interneto (3G ar netgi EDGE). Papildomai mokėti už tai nereikės. Dėl šios priežasties „Omnitel“ netgi neskirsto savo interneto planų į 4G ir 3G – maksimalų greitį apsprendžia tik kliento turimas modemas ir toje vietoje, kurioje jungiamasi prie interneto, pasiekiama mobiliojo ryšio technologija.

Kam reikalingas greitas ryšys?

Jei prie 4G interneto reikia prijungti kelis įrenginius, tuomet teks pirkti taip vadinamą 4G maršrutizatorių. Jo kaina siekia 500 Lt.
O kam reikalingas greitas kompiuteris arba telefonas? Kuo spartesnis ryšys, tuo paprasčiau naršyti internete, žiūrėti filmukus ar parsisiųsti failus – viskas trunka trumpiau, taupomas laikas ir, atitinkamai, pinigai. „Ketvirtosios kartos technologija vartotojams leidžia naudotis didelės mobiliojo interneto spartos reikalaujančiomis paslaugomis, tokiomis kaip tiesioginės transliacijos, vaizdo konferencijos, aukštos kokybės vaizdo medžiagos peržiūra“ – teigia „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė. Jei tikėti bendrovės „Cisco“ prognozėmis, per trejus ateinančius metus vaizdo turinys sudarys 90 proc. viso interneto srauto. „Vaizdo turiniui ypač svarbi didelė interneto greitaveika bei mažas vėlinimo parametras, kuriais pasižymi 4G LTE technologija“ – pabrėžia D. Selickaitė. Panašiai kalba ir „Tele2“. Šio operatoriaus atstovas A. Baranauskas teigia, kad 4G internetas suteikia galimybę naršyti sparčiau ir naudotis internetu nepriklausomai nuo buvimo vietos. „Ką tai reiškia? Savo namų zonoje vartotojas gali naudotis sparčiu 4G mobiliuoju internetu. Išvykęs iš jos, jis gali naršyti 3G tinkle“ – sakė A. Baranauskas.

Ar mobilusis ryšys pasiekė greičio ribą?

Toli gražu ne. Nors LTE vadinama 4G technologija, formaliai ji neatitinka visų ketvirtos kartos mobiliajam ryšiui keliamų reikalavimų. Per mažas greitis. Bet tarptautinės ir vietinės organizacijos, kuriančios ir prižiūrinčios mobiliojo ryšio standartus, kol kas žiūri „pro pirštus“ į šiuo neatitikimus ir leidžia naudoti operatoriams santrumpą 4G komerciniams LTE reklamavimo tikslams. Beje, panaši situacija yra ir su „Wi-Max“ ryšiu.

Kas atitinka griežtus 4G reikalavimus, tai naujesnė LTE technologijos versija – „LTE-Advanced“. Teorinis jos greitis siekia 1 gigabitą per sekundę. Tai daugiau nei dešimt kartų daugiau už LTE. Milžiniška sparta, kuria pasižymi tik patys brangiausi optiniais kabeliais tiekiami planai. Kol kas sunku įsivaizduoti, kam tokio greičio reikia išmaniajame telefone, bet gal po dvejų-trejų metų, kai „LTE-Advanced“ bus pradėtas tiekti pasaulyje ir Lietuvoje, tokio klausimo jau gali nebekilti.

Lietuvoje „LTE-Advanced“ kol kas tik ruošiamasi diegti. Reikalingos licencijos dažnių juostoms, kuriose veikia ši technologija, išdalintos, bet konkrečių diegimo planų operatoriai neatskleidžia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)