aA
Vilniaus senamiestyje Dominikonų gatvėje esančiuose Vainų rūmuose, plačiau žinomuose kaip Pociejų, atliekami architektūriniai tyrimai padėjo nustatyti įdomių istorinių faktų, susijusių su XX a. pirmoje pusėje ten veikusiu Marijos Šlapelienės lietuvių knygynu – vienu pirmųjų ir reikšmingiausių Lietuvoje.
Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus archyvo nuotr

Pasak projekto architektės Gilmos Teodoros Gylytės, architektūros tyrimų metu nustatyta, kad M. Šlapelienės knygynas veikė vienoje seniausių pastato dalių – joje buvo aptikta XV a. buvusio namo, kuris vėliau sujungtas į Vainų rūmus, liekanų. Vainų rūmai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi 1668 metais kaip Aleksandro Jasienskio Vainos (Vitebsko vaiskio ir Vilniaus pavaivadaičio) mūrnamis.

Pastato šeimininkai – 2017 metais Vainų rūmus įsigijusi „Asgaard Property", priklausanti Danijos investicinei bendrovei „Asgaard A/S“, siekia atverti rūmų komplekso kiemą, kad į jį galėtų laisvai patekti vilniečiai ir miesto svečiai, o M. Šlapelienės knygyno erdves pritaikyti visuomenei.

„Planuojame, kad XX a. pradžioje veikusio ir Lietuvai itin reikšmingo knygyno patalpose įsikursianti jauki vieta taps kultūriniu traukos tašku ir burs bendraminčius pokalbiams bei diskusijoms“, – sako Niels Peter Pretzmann, Vainų rūmus įsigijusios „Asgaard" valdybos pirmininkas ir akcininkas.

Projekto architektų komandos teigimu, bus restauruojama ypatinga ir autentiška fasadinė sienų apdaila – tamsiai pilko tono akmens imitacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dominikonų gatvė - dabar ir po restauracijos // Projektuotojų vizualizacija
Dominikonų gatvė - dabar ir po restauracijos // Projektuotojų vizualizacija

Inteligentijos susibūrimo vieta

M. Šlapelienės knygynas atliko svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Net keturis dešimtmečius (1906–1947 m.) vienoje judriausių Vilniaus senamiesčio Dominikonų gatvių veikęs knygynas buvo ne tik spaudos mėgėjų traukos taškas, tačiau ir labai populiari inteligentijos susibūrimo vieta.

Knygyno savininkė M. Šlapelienė besąlygiškai mylėjo Vilnių ir negailėdama jėgų rūpinosi šviečiamąja veikla bei niekada nesutiko palikti savo miesto ir knygyno.

„M. Šlapelienė buvo stipri asmenybė. Ji neemigravo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, nesutiko iškeisti sudėtingo gyvenimo lenkų okupuotame Vilniuje į saugų ir ramų laikinojoje sostinėje Kaune. Marija stoiškai atlaikė šešias Vilniaus okupacijas, o apie savo pasirinkimą tęsti knygyno veiklą tvirtai sakydavo: „Okupantai ateina ir išeina, o mes darome savo darbą“, – pasakoja Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė, išsamiai tyrinėjanti Šlapelių šeimos istoriją.

M. Šlapelienė bendravo su žinomais Lietuvos patriotais

M. Šlapelienė buvo bajoraitė, užaugo lenkiškai kalbančioje šeimoje, o XX a. pr. kilęs tautinis atgimimas ją visam gyvenimui įkvėpė tapti atkaklia lietuvybės gynėja ir propaguotoja. Skleisti lietuvišką žodį pirmaisiais XX a. metais knygyno savininkę įkvėpė lemtingos pažintys su Lietuvos nepriklausomybei ypač nusipelniusiais žmonėmis.

Šlapelių šeima artimai bendravo su žinomais Lietuvos patriotais ir šviesuoliais: kunigu Juozapu Ambraziejum, Povilu Višinskiu, broliais Vileišiais, Gabriele Petkevičaite-Bite, Mikalojum Konstantinu Čiurlioniu, Jurgiu Šauliu, Jonu Jablonskiu, Miku Petrausku, Vaižgantu, Vydūnu, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana ir daugeliu kitų. Pažiūrų artumas atvedė prie nuoširdžios draugystės su Lietuvos nepriklausomybės patriarchu Jonu Basanavičiumi, kuris vėliau tapo antrosios Šlapelių dukros Gražutės krikšto tėvu.

Iš knygyno spaudiniai sklido po visą pasaulį

Pasak J. Paškevičienės, kitos tokios moters, kuri taip ilgai vadovautų knygynui, Lietuvos istorijoje nebuvo. „Dauguma to meto knygynų gyvuodavo porą ar kiek daugiau metų. Paskui – bankrutuodavo. Šlapeliai dažniausiai iš jų supirkdavo visą lietuvišką spaudą ir leidinius apie Lietuvą kitomis kalbomis“, – pasakoja muziejaus direktorė.

Marija kaupė, kolekcionavo viską, kas buvo išleista lietuvių ar kitomis kalbomis apie Lietuvą. Į knygyną suplaukdavo leidiniai iš viso pasaulio. Jų gaudavo ir iš Mažosios Lietuvos, taip pat Rygos, Peterburgo, Berlyno, JAV ar net Australijos.

Knygynas ir pats leido tuo metu gyvybiškai reikalingus žodynus ir vadovėlius, kalendorius, katalogus, grožinę literatūrą ir atvirukus. Pavyzdžiui, knygynas pirmasis Lietuvoje išleido Marijos vyro, autoritetingo kalbininko Jurgio Šlapelio parengtus ir suredaguotus Kristijono Donelaičio „Raštus“. Iš kny¬gyno spaudiniai taip pat pasklisdavo po visą pasaulį, pasiekdavo net Pietų Afriką ar Kiniją. Pastebėję, kad ne visi lankytojai sugeba įpirkti knygas, Šlapeliai įkūrė skolinamąjį knygynėlį, kuriame už užstatą buvo galima parsinešti knygą namo ir duoti perskaityti šeimos nariams ar draugams.

Dėl lietuviškos spaudos teko kalėti

Knygynas buvo visų valdžių stebimas, čia dažnai buvo atliekamos kratos. Ieškodami vieno ar kito draudžiamo leidinio žandarai net neįtardavo, kad čia pat, už sienos, yra paslėpti knygų kalnai. Knygynas turėjo ne vienas slaptas patalpas, kuriose saugojo valdžios draudžiamą literatūrą.

Už prekybą draudžiama spauda M. Šlapelienė ne kartą kentė įvairių valdžių represijas – baudos, areštai, dėl knygų teko net atsidurti kalėjime. Skaudžiausia Šlapeliams buvo sovietų okupacija, kada neišlaikęs politinių įvykių tragizmo mirė J. Šlapelis, vaikai emigravo į Vakarus, šeimos namai buvo nacionalizuoti, o knygynas likviduotas.

„Nacionalizuotame Šlapelių name buvo įkurdintas saugumietis – kad sektų, kas ir kada pas Šlapelienę ateina. Kartą, imituojant apiplėšimą, į namus buvo įsilaužta ir 90-metė senolė buvo sumušta. Tik apsimetusi negyva, ji išvengė mirties“, – pasakoja J. Paškevičienė.

Muziejaus direktorės teigimu, M. Šlapelienė knygyną laikė tarsi savo vaiku – taip ji ne kartą yra užrašiusi atsiminimuose. Visi trys Šlapelių vaikai, per karą pasitraukę į Vakarus, pasuko tėvų pėdomis – buvo tikri patriotai, visi baigė humanitarinius mokslus ir puikiai valdė žodį.

M. Šlapelienės knygynas – vienas iš Vainų rūmų objektų, kuriuos planuojama atkurti ir atverti visuomenei. „Jaučiame pareigą Vainų rūmuose veikusio knygyno erdves pritaikyti miestiečiams ir sugrąžinti šiai vietai kultūrinę atmosferą“, – sako N. P. Pretzmann.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.6667

Prekybos centro CUP plėtra: šešiaaukštis priestatas gali atsirasti po dvejų metų (3)

Šių metų kovo gale CUP informavo, kad į prekybos centro plėtrą ketina investuoti 10 mln. eurų....

Lankytojams atveriami nauji Vilniaus katedros požemių maršrutai (19)

2019 m. spalio 18 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje lankytojams atveriami nauji požemių...

Vilniaus rajone – dvi naujos daiktų dalijimosi stotelės (1)

Spalio 7 d. Vilniaus rajone duris atvėrė dvi dalijimosi daiktais stotelės „DĖK‘UI“, kurios...

Vilniuje pradėti griauti Profsąjungų rūmai papildyta 11:19  (205)

Trečiadienį pradėti griauti daugiau nei pusę amžiaus ant Tauro kalno stovėję Profsąjungų...

Vilniaus Konstitucijos prospekte kuriasi meno oazė: atsirado nauja skulptūra (77)

Sostinės Konstitucijos prospekte formuojasi nauja meno erdvė. Šalia 23 numeriu pažymėto biurų...

Top naujienos

Gyvai / Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui tiesioginė transliacija (39)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Policija sulaukė Ušacko brolio kraujo tyrimų (127)

Avariją sukėlęs Vygaudo Ušacko brolis buvo neblaivus, tai patvirtino kraujo tyrimų rezultatai.

Vilniuje buvo sulaikytas jaunas pareigūnas: kratų metu rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų (6)

Penktadienį Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė pareigūną ir atliko...

Prezidentūra jau suskaičiavo, kiek pinigų reikės išleisti didesnėms pensijoms (23)

Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas spartesnis pensijų didinimas valstybei per artimiausius...

Vladimiras Laučius. Turkų puolimas Sirijoje: kur mus visus tai veda (90)

Kai prieš daugiau nei trejus metus mane pasikvietė pokalbio tuometis Prancūzijos ambasadorius...

Įvertino Karbauskio norą užimti Seimo vadovo kėdę: jis nori tik pažaisti (43)

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) frakcijos bendražygis Bronislovas...

„Grybavimo“ ir muštynių „Glory“ kovoje išvengęs Maslobojevas: iš ringo lipau apimtas ekstazės (6)

„Iš pradžių vaiko gimimas, paskui „Glory“ turnyras, o dar laukia WAKO pasaulio kikbokso...

„Vilniaus degtinė“ tęsia provokacijas: ironiškoje reklamoje – nealkoholinis šampūnas (21)

„O ką, jeigu nealkoholinis šampūnas?“ – naujoje reklamoje teiraujasi „Vilniaus degtinė“....

Skrydis atšauktas, o oro vežėjas pasiūlė kitą skrydį arba nakvynę: ar dar priklauso kompensacija?

Rugsėjo pabaigoje plačiai nuskambėjus žiniai apie vieno didžiausių pasaulyje kelionių...

Nauji mokesčiai prekybos tinklams: kiek milijonų turėtų atriekti didieji? (34)

Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis praėjusią saviaitę pranešė...