aA
Pirmoje Lietuvos respublikoje vietiniai gyventojai savo miestelį vadino Širvintais. Aplinkiniai tardavo „eisime į Širvintus, buvome Širvintuose“. Lietuvos savanoriai pasakojo: „kovėmės ties Širvintais“. O miestelyje buvusiame paminkle iškalti žodžiai liudijo – „Žuvusiems ties Širvintais“. Tačiau vietinė tarpukario inteligentija labiau pamėgo vardą – Širvintos.
Širvintos
© Autoriaus archyvas

1918–1940 m. buvo gana jaukus, gražus, gyvas miestelis. Gyventojai didžiavosi savo paštu, apylinkės teismu, notaro kontora, progimnazija. Miestelį puošė modernūs pradžios mokyklos rūmai. Vienintelėje gatvėje šurmulį palaikė trys restoranai ir klubas. Pagrindinėje miesto arterijoje sutilpo visa prekyba, kultūra ir švietimas. Vilniaus vardu pavadinta gatvė tęsėsi kelis kilometrus. Jos viduryje dėmesį prikaustydavo graži, mūrinė Švento arkangelo Mykolo bažnyčia. Kiek toliau nuo jos – neveikianti stačiatikių cerkvė.

Buvo juokaujama, kad širvintiškis, norėdamas sutvarkyti reikalus, motorizuodavo savo kojas ir braukdavo prakaitą nuo kaktos. Iš vienos įstaigos į kitą tekdavo lekioti po du, tris kilometrus. Tačiau savotišku tuo metu miestelio išplanavimu vietiniai didžiavosi. Paplito anekdotas, kuriame vienas brolis gyvendavo Vilniaus g. Nr. 3, o kitas – Nr. 130. Tokie adresai pabrėžė miesto dydį ir jo gatvės ilgį. Todėl pagrindinė Širvintų miestelio arterija buvo laikoma bene ilgiausia Lietuvoje.

Miestelio istorijos pradžia minima jau penkioliktame amžiuje. Dvaro savininkė Kotryna Astikaitė 1475 metais pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Po dviejų šimtmečių Širvintose iškilo antroji šventovė. Lėšas statybai parūpino jau dvarininkas Mikalojus Žakas.

Tarpukaryje Širvintų kapinėse akis traukė grafaitės Marijos Ledochovskaitės antkapis. Stebino ištaigingumu ir savo dydžiu. Ant kapo buvusiame betoniniame kalnelyje stovėjo granitinis kryžius. Žmonės kalbėjo, kad prasidėjus 1863 m. sukilimui Marija buvo paauglė. Tačiau labai mėgo istoriją ir nuolat minėjo garsiąją Emiliją Pliaterytę. Dukters prašymai dalyvauti sukilime tėvų širdžių nesuminkštino. Kelis kartu bėgo iš namų, tačiau nuolat buvo grąžinama atgal.
Tomas Sušinskas

Sklisdavo legendos, kad Žako tikroji pavardė buvo Širvintas. Nusigyvenęs, skolose paskendęs, tačiau išdidus ir labai priekabus didikas. Vienu metu buvo nuvykęs į valstybės seimą, kuriame buvo priiminėjami įstatymai. To laikmečio bajorai buvo galingos asmenybės: turėjo visišką laisvę ir „liberum veto“ teisę. Nuolat vetuodavo vienas kito idėjas ir sprendimus.

Širvintos
Širvintos
© Autoriaus archyvas

Veto teise nusprendė pasinaudoti ir bajoras Širvintas. Prisigretino prie neramaus didiko Čičinskio. O šis paskolino Širvintui tūkstantį dukatų ir pavaišino gėrimu. Įkaušęs Širvintas šlitinėjo seime ir garsiai šaukė „veto“. Niekas negalėjo nuraminti, todėl buvo gerokai apstumdytas ir išvadintas „žaba“. Atgailaudamas dokumentuose pasikeitė pavardę ir tapo Mikalojumi Žaba. Vėliau jo įpėdiniai pagal prancūzišką madą persivadino Žakais.

Tarpukaryje Širvintų kapinėse akis traukė grafaitės Marijos Ledochovskaitės antkapis. Stebino ištaigingumu ir savo dydžiu. Ant kapo buvusiame betoniniame kalnelyje stovėjo granitinis kryžius. Žmonės kalbėjo, kad prasidėjus 1863 m. sukilimui Marija buvo paauglė. Tačiau labai mėgo istoriją ir nuolat minėjo garsiąją Emiliją Pliaterytę. Dukters prašymai dalyvauti sukilime tėvų širdžių nesuminkštino. Kelis kartu bėgo iš namų, tačiau nuolat buvo grąžinama atgal.

Jautri merginos asmenybė neatlaikė tėvų pasipriešinimo. Užsidarė savo kambaryje, nieko nevalgė ir negėrė. Numalšinus sukilimą nuolat priekaištaudavo savo gimdytojams. Mirė anksti, nesulaukusi devyniolikto gimtadienio. Paskutinis jos prašymas buvo įvykdytas – palaidota erdviame rūsyje, su atviru ąžuoliniu karstu.

Širvintos
Širvintos
© Autoriaus archyvas

Pirmoje Lietuvos respublikoje Širvintai buvo šalia lenkų okupuotos administracinės linijos. Todėl nepriklausomybės kovos tęsėsi gana ilgai. Kova už būvį vyko nuolat. Lietuvių partizanų būriai didvyriškai atlaikė lenkų puolimus.

Senuose šaltiniuose dažnai buvo rašoma apie Širvintų miestelio inteligentų rietenas. Pirmoje Lietuvos respublikoje mieste buvo gausu sulenkėjusių lietuvių. Vidurinioji miestelio klasė dažnai nesutardavo tarpusavyje. Išvadindavo vienas kitą įvairiausiais epitetais ir buvo susiskirstę į grupeles.
Tomas Sušinskas

Miestelio senose kapinėse tarpukaryje buvo palaidoti Lietuvos savanorių palaikai. Ant pilkų betoninių kryželių iškalė vardus ir pavardes. Didžioji vyrų dalis kovojo Motiejūnų dvaro laukuose vykusiame mūšyje. Tuose pačiuose mūšiuose kritusius lenkus priglaudė tos pačios lietuvių kapinės. Lenkų karių kapavietes žymėjo identiški betoniniai kryžiai. Lietuvių herojams atminti miestelio aikštėje tarpukariu iškilo paminklas: „Žuvusiems ties Širvintais karžygiams dėkingi tautiečiai“.

Širvintos
Širvintos
© Autoriaus archyvas

Senuose šaltiniuose dažnai buvo rašoma apie Širvintų miestelio inteligentų rietenas. Pirmoje Lietuvos respublikoje mieste buvo gausu sulenkėjusių lietuvių. Vidurinioji miestelio klasė dažnai nesutardavo tarpusavyje. Išvadindavo vienas kitą įvairiausiais epitetais ir buvo susiskirstę į grupeles. Mokytojai, teismo ir policijos tarnautojai buvo vadinami žemesnio lygio inteligentais. O miesto valdybos atstovai save laikė Širvintų miestelio aukštuomene.

Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo iškilmėse nuolatinis svečias buvo Lietuvos šaulių sąjungos choras. Kartu su choristais iš Kauno į miestelio šventes atvykdavo gausybė žurnalistų. Kiekvienais metais rugsėjo 29 dieną Širvintuose vykdavo atlaidai. Iš tolimiausių apylinkių gatves užtvindydavo žmonių minios. Be atlaidų ir iš Kauno atvykusio šaulių choro žmones traukdavo tą pačią dieną vykstanti žemės ūkio paroda.

Šventės pradžia prasidėjo pamaldomis bažnyčioje. Po to ties paminklu žuvusiems už Lietuvos laisvę buvo giedamas himnas. Širvintų klebonas Linartas kelių šimtų žmonių miniai kalbėjo apie lenkų ir lietuvių kovas. Antroje dienos pusėje keli autobusai nuvyko už šešių kilometrų buvusioje lenkų-lietuvių pasienio administracinėje linijoje. Vakare įvyko iškilmingas choro koncertas. Didžioji dalis klausytojų buvo vietiniai inteligentai. Šaltiniuose pabrėžta, kad tokios šventės šiame nutautėjusiame krašte (Širvintuose) stiprina lietuvių patriotizmą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.6154

Garažiukų dienos Lazdynuose suskaičiuotos: vietoj jų kils naujasis „LIDL“ (1)

Lazdynuose netrukus planuojama pradėti naujojo vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“...

Kitą savaitę Pašilaičiuose atidaroma išskirtinė „Lidl Haus“ parduotuvė (7)

Plėtrą Lietuvoje tęsiantis prekybos tinklas „Lidl“ prieš didžiąsias metų šventes atidarys...

Gedimino prospekto vizija: daugiau gyvybės ir kūrybos, mažiau biurokratijos (9)

XIX a. pirmoje pusėje šioje Vilniaus vietoje driekėsi negrįstas kelias, veikė turgus. Vėliau...

Apleistas pastatas Vilniuje tapo didžiausia menine instaliacija mieste

Dešimtys išskirtinių ir netikėtose sostinės erdvėse pernai ir šiemet atsiradusių meno...

Japoniškas sodas Vilniuje gali atsirasti po dvejų metų (12)

Pirmos kalbos apie japoniško sodo įrengimą miesto centre, visai šalia Linkmenų, Žalgirio ir...

Top naujienos

Taisyklės dėl posūkių į dešinę suglumino net naują policijos vadovą: žada vairuotojams nuolaidų (70)

Naujasis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad jį patį glumina Kelių eismo...

Cololo į paskutinę kelionę išlydi artimieji, garsūs bičiuliai: urna išnešta aidint plojimams nuolat atnaujinama (181)

Pirmadienį per pietus Druskininkuose artimieji, bičiuliai, kolegos į paskutinę kelionę išlydi...

Griežčiausia bausmė: WADA dėl dopingo skyrė Rusijai ketverių metų diskvalifikaciją (286)

Juodžiausias scenarijus Rusijai išsipildė. Šveicarijoje posėdžiaujanti Pasaulinė antidopingo...

Vaikus po krizės šeimoje priglaudžianti moteris: kas nedirbo šio darbo, niekuomet manęs nesupras

Nuo praėjusių metų vasaros šeimoje ištikus krizei mažieji patenka į budinčiųjų...

Baltarusija: deramės dėl bendrų pratybų su NATO (47)

Baltarusija pasirengusi organizuoti bendras pratybas su NATO ir derasi dėl galimų formatų,...

Klaipėdos policija – apie kraupų moters poelgį: esą mažylę paliko, kai pamaitinta nebeatsigavo atnaujinta  (110)

Sekmadienį pasklidusi šiurpi žinia, kad Klaipėdoje, namuose, rastas negyvas kūdikis, o jo tėvai...

Tragiška realybė: lietuviai už nemokamą gydymą iš tiesų susimoka du kartus (55)

Fiksuotas privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokantys gyventojai už einamąjį mėnesį...

Savarankiškai dirbantys gali susidurti su pokyčiais: daliai mokesčiai padidėtų (72)

Vyriausybė pakartotinai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 43 iki 60 šalies vidutinių...

Netobulos. Istorikė Jolanta Karpavičienė: „itališka gyvatė“ Sforca, romantiškoji Barbora ir jų istorinis palikimas

Kodėl toks gajus Barboros Radvilaitės istorinis mitas? Ar tikrai Bona Sforca nunuodijo savo marčią...

Japonijos viešbutyje galima apsistoti už 1 dolerį, bet yra viena sąlyga

Kai 27 m. Tetsuya Inoue ėmė vadovauti „Asahi Ryokan“ – savo močiutei priklausančiam...