Legendinės Vilniaus aludės lankytojas Ugnius – apie ypatingą aludės aurą, skaniausius patiekalus ir lankytojus, tarp kurių nebuvo padugnių

„Mano kompanijai „Žemaičiai“ buvo pati mieliausia vieta, aludė turėjo tokią ypatingą dvasią. Ten rinkdavosi kultūringa publika, o ne kokie prasčiokai su Montanos kelnėmis ar pižoniškais batais. Mes, pavyzdžiui, buvome normali chebra iš Antakalnio. Dar aludėje nebuvo sąlygų prisilakti kaip kiaulei – tuojau pat iškviesdavo policiją. Aišku, nuolatiniams lankytojams būdavo suteikiamos tam tikros nuolaidos, į tam tikrus dalykus aludės darbuotojai pažiūrėdavo pro pirštus..“, – su šypsena anuometinius laikus „Žemaičių aludėje“ prisimena vilnietis Ugnius.

Kuo „Žemaičių aludė“ buvo tokia išskirtinė, kiek kainavo legendine tapusi kiaulės koja su žirniais ir kaip atrodė aludėje leidžiami vakarai – į šiuos ir kitus klausimus atsako tikras „Žemaičių aludės“ veteranas Ugnius.