aA
Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 16 d. vyko renginys-susitikimas su dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskiene, skirtas „Laikinosios sostinės atminimo metams“. Šiais metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Vyriausybė ir Kaunas tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta
Kaunas
Kaunas
© Shutterstock

Lenkijai inkorporavus oficialiąją sostinę Vilnių ir visą Vilniaus kraštą į savo valstybės sudėtį, 1920–1939 m. laikinąja Lietuvos valstybės sostine tapo Kaunas de facto – Kauno, kaip laikinosios sostinės, statusas neįtvirtintas jokiu oficialiu dokumentu.

Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje
© Asmeninis archyvas

Akcentuojant labai svarbų Kauno miesto indėlį 1919–1939 metais Lietuvos istorijos laikotarpiui, LR Seimas 2019 metus paskelbė „Laikinosios sostinės atminimo metais“.

Laikinosios sostinės statusas pakėlė Kauno, kaip politinio, ekonominio ir kultūrinio centro, reikšmę. Kaune ne tik atsirado valstybinės įstaigos, bet ir buvo įkurtas Universitetas, muziejai, teatras, pastatyti gyvenamieji namai.

Kaunas – pats svarbiausias Lietuvos miestas 1919–1940 metų laikotarpiu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas bei pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išrinktas Lietuvos Prezidentas. 1919 m. balandžio 4-ąją Kaune, Valstybės Tarybos posėdyje juo buvo išrinktas Antanas Smetona. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos Kaune. Ta proga, 1919 m., centrinė miesto gatvė buvo pavadinta Laisvės alėja, o viena iš gatvių, atsiremiančių į ją – Vasario 16-osios vardu. Taip šios gatvės vadinasi ir dabar.

1920 m. Kaune įkurtas Valstybės teatras, netrukus – Karo muziejus ir M. K. Čiurlionio galerija, Universitetas, Konservatorija, mokyklos, Botanikos ir Zoologijos sodai ir pan. 1925 m. Kaune veikė 18 užsienio valstybių pasiuntinybės, o 1935 m. – jau 21 valstybės pasiuntinybė.

Daugelis apie šį Kauno, kaip laikinosios sostinės, vaizdą ir gyvenimą sužinojome iš literatūros kūrinių. Kaip kūrėsi ir kito laikinosios sostinės vaizdinys tarpukario, išeivijos, sovietmečio ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, analizuojant Vinco Mykolaičio-Putino, Antano Miškinio, Birutės Pūkelevičiūtės, Vytauto Sirijos Giros ir kitų autorių tekstus, papasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė, humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, monografijos „Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje“ autorė. Monografijoje išsamiai nagrinėjama, kokią pasaulėžiūrą, kolektyvinę savimonę ar istorinės atminties būklę atskleidžia miesto vaizdiniui pasitelktas simbolių arsenalas.

Kaunas, kaip laikinoji sostinė, per du dešimtmečius stipriai keitėsi. Gyventojų Kaune padidėjo 8 kartus. Iš provincijos jis virto šiuolaikiniu miestu, architektūra jam suteikė modernaus miesto įvaizdį. Visas laikinosios sostinės modernėjimas įvairiose srityse buvo orientuotas į Vakarus.

Tie pokyčiai atsispindėjo ir literatūroje. Pasakodama apie laikinosios sostinės raidą, autorė citavo ištraukas iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ III dalies, kurioje požiūris į tuometinį Kauną gana kritiškas. Augant Kaunui kaip laikinajai sostinei, į jį važiavo žmonės iš kaimų, tad požiūris buvo gana kritiškas. Taip formavosi pirma lietuvių miesto visuomenė. Daugumą sudarė lietuviai.

Po 40 metų, kai laikinosios sostinės neliko, požiūris į ją keičiasi. Kritikos neliko ir imta Kauną idealizuoti. Tai atsispindi ir Juliaus Kaupo knygoje „Daktaras Kripštukas pragare“, kuriame Kaunas parodomas iš urbanistinės pusės. Išeivijos rašytojos Birutės Pūkelevičiūtės romane „Aštuoni lapai“ prisimenamas Kauno Žaliakalnis.

Bene žymiausias laikinosios sostinės vaizdas ir gyvenimas atsiskleidžia Vytauto Sirijos Giros romane „Raudonmedžio rojus“, kurio motyvais 1980 m. režisieriaus Broniaus Talačkos sukurtas penkių dalių filmas. Jis tarsi grožinė enciklopedija, kuriame detalizuojamas visas tuometinis laikinosios sostinės gyvenimas.

Dar vienas lūžis po 90 m. vaizduojamas Marko Zingerio romane „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“. Jame regime ir negailestingai pašaipų epochos štrichą, ir elegantišką miesto gyvenimo kontūrą, ir kertinį gamtovaizdį. Pasakojimo veiksmas vyksta laikinojoje Lietuvos sostinėje ir Paryžiuje.

Susitikimo pabaigoje V. Šeina-Vasiliauskienė atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Padovanojo savo knygą „Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje“ bibliotekai, norintieji taip pat galėjo įsigyti knygą su autorės autografu.

Trakų žemė
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

„Kultūros naktį“ buvusius koncertų ir sporto rūmus nušvies įspūdinga projekcija (2)

Kas sieja kilimą ant sienos, lietuvių tautinius motyvus, žydų atmintį ir sovietinę brutalizmo...

Pristatyti patikslinti pėsčiųjų tilto per Neries upę projektiniai pasiūlymai (63)

Sostinės savivaldybei pristatyti patikslinti naujo pėsčiųjų tilto per Nerį projektiniai...

Penktadienį Vilniuje – „Kultūros naktis“: į gatves išriedės naktiniai autobusai (3)

Rugsėjo 25–26 d. Vilniaus gyventojus ir svečius jau keturioliktą kartą naktinėti kvies...

Vilniuje bus minimas rudens lygiadienis: pakvies stabtelti į laiko verpstes įsuktą žmogų (1)

Rugsėjo 22-oji – rudens lygė – tai diena, kurios trukmė trumpam susilygina su nakties, o po jos...

Vilniaus gatvėse – 50 naujų dujinių autobusų (18)

Vilniuje kursuos 50 naujų dujinių autobusų – nuo liepos papildę sostinės parką, antradienį į...

Top naujienos

Kaunietis seną automobilį iškeitė į paspirtukus, bet liko be 800 Eur kompensacijos: lėšos ištirpo per porą dienų (1397)

Kaunietis Tomas nusprendė savo seną taršų automobilį iškeisti į du elektrinius paspirtukus ,...

„Bloomberg“: Lukašenka su Erdoganu juokiasi iš ES (247)

Štai ji, didingoji Europos Sąjunga, ekonominės galios atžvilgiu nusileidžianti tik JAV. Štai...

Su tariamai 30-mečiu vyru susitiko automobilių aikštelėje: tada ir prasidėjo „linksmybės“ (131)

Kadangi buvo laikas, kai dažnai vaikščiodavau į pasimatymus, todėl norėčiau aprašyti ne...

Ginekologė atsakė į aktualius klausimus apie mergystės plėvę: kam ji reikalinga ir kodėl moterys ryžtasi jos atstatymo operacijai (77)

Nekaltybės praradimas daugelio siejamas su mergystės plėvės plyšimu. Bet ar žinote, kokia yra...

Į šalį vis drąsiau žengs lietaus debesys (1)

Ketvirtadienio dieną iš vakarų priartės žemesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos pusėje visoje...

Jurga Jurkevičienė | D+ nariams

Vyriškumo triumfas rugsėjo vendemijos fone specialiai Delfi Plius iš Romos

Pamenate vieną ekspresyviausių pasaulio kinematografo scenų – rugsėjo vendemiją (vynuogių...

Nekalta dukters frazė padėjo vyrui atskleisti žmonos neištikimybę (30)

Vyras papasakojo, kaip dukters frazė atskleidė jam žmonos neištikimybę su jų kaimynu, rašoma...

Schilleris pakomentavo gandus: Blaževičių tikrai matau sudėtyje, dėl Dimšos – pažiūrėsime (13)

Rungtynėms prieš Alytaus „Dzūkiją“ Martinas Schilleris vėl neregistravo Kauno...

„Chimki“ lieka be pergalių, Gudaitis debiutavo „Zenit“ gretose (2)

Rimas Kurtinaitis ne šiaip sau nuogąstavo dėl problematiško komandos pasirengimo sezonui....

|Maža didelių žinių kaina