Šiaurinės gatvės vizija
Šiaurinės gatvės projekte numatoma, kad tai turėtų būti 6 eismo juostų gatvė (2 iš jų – viešajam transportui), besidriekianti beveik 3 kilometrus, šalia gatvės – nauji dviračių ir pėsčiųjų takai. Ši gatvė Vilniui, žadama, pasitarnautų, nes nuo šiaurinių miesto gatvelių nuimtų intensyvų, link centro judantį transporto priemonių srautą, taip pat būtų atlaisvintos ir centrinės miestų gatvės, kuriomis vairuotojai iš šiaurinės miesto dalies braunasi į pietinę.
Taip pat ši gatvė, sakoma, turėtų prisidėti prie šiaurinių mikrorajonų gyventojų gyvenimo kokybės pagerinimo – vietoje daug užkimštų gatvių būtų viena, kurioje eismas – judrus, nebūtų spūsčių.
Šiaurinės gatvės tiesimas numatytas trimis etapais:
I – nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gavės,
II – nuo Ukmergės iki Kalvarijų gatvės,
III – nuo Kalvarijų iki Žirmūnų gatvės.
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybė, antrasis gatvės tiesimo etapas – problemiškiausias: kerta išraiškingo reljefo rekreacines teritorijas, svarbias miesto gamtinei morfostruktūrai. Galimai, pirmiausia bus realizuoti pirmas ir trečias etapai, o tik tuomet bus imtasi antrojo.
Šiuo metu yra pastatyta Vakarinio aplinkkelio ir Šiaurinės gatvės sankryža, baigiamas rengti pirmojo gatvės etapo techninis projektas.
Savivaldybė akcentuoja ir tai, kad Šiaurinė gatvė nėra Vakarinio aplinkkelio tąsa. Ji – Vakarinio aplinkkelio jungtis su vakariniais ir tolimesniais miesto rajonais.
Tačiau jau nuo pat sovietmečio Vilniaus plane egzistuojanti gatvė niekaip netampa realybe. Ilgametis miesto urbanistas Saulius Motieka ir saugaus eismo specialistas Arūnas Pakėnas sutiko pasidalinti savo mintimis apie minėtosios gatvės naudą sostinei ir apie tai, kas kiša koją šios gatvės realizavimui.
Nauda – neabejotina
Kaip teigia urbanistas S. Motieka, tam, kad miestas būtų veikiantis ir gyventojai galėtų patogiai judėti, jame turi būti kompleksiška susisiekimo sistema. Tačiau dabartiniame Vilniaus susisiekimo tinkle S. Motiekai trūksta rišlumo.
„Išimkime Šiaurinę gatvę iš visos Vilniaus susisiekimo sistemos ir pamatysime, kad Vakarinis aplinkkelis nesurištas į bendrą, rišlią susisiekimo sistemą – tai lyg iš gitaros išlupta viena styga. Žiūrint rytų-vakarų krytimi, Šiaurinė gatvė jungia ir Pašilaičius, ir Justiniškes, ir Šeškinę, ir Baltupius, ir Viršuliškes į bendrą miesto susisiekimo sistemą“, – paaiškina pašnekovas.
Urbanistas priduria, kad dėl Šiaurinės gatvės neegzistavimo gyventojai priversti važiuoti labirintais per vietinių gatvelių tinklą.
„Šiaurinės gatvės nauda miestui – neabejotina. Ji nuimtų kamščius Ukmergės ir Geležinio vilko gatvėse, taip pat ir Pilaitės prospekte. Įrengus Šiaurinę gatvę, susidarytų savotiškas žiedas: jeigu žiūrėtume rytų-vakarų kryptimi, matytume Šiaurinę gatvę, kuri nueina iki Šiaurės miestelio, apjuosia visus Žirmūnus, grįžta per Konstitucijos prospektą ir išeina į Pilaitės prospektą. Čia yra nežmoniškai gera struktūra, suteikianti rišlumo visam gatvių tinklui“, – svarsto S. Motieka.
Pašnekovas, kalbėdamas apie Šiaurinę gatvę, atsigręžia į gerąjį Vilniaus pavyzdį – Vakarinį aplinkkelį.
„Vakarinio aplinkkelio nutiesimas išsprendė daug problemų. Vilniaus miestas neturėjo jokio apvažiavimo, mašinos sunkėsi per patį miesto branduolį“, – sako S. Motieka ir viliasi, kad Šiaurinės gatvės įgyvendinimas taip pat sumažintų transporto srautų sunkimąsi centrinėmis gatvėmis.
Miesto oras būtų švaresnis
Kad sostinei reikia Šiaurinės gatvės, neabejoja ir saugaus eismo specialistas A. Pakėnas. Jo nuomone, tai, kad Šiaurinė gatvė, suprojektuota sovietmečiu, bet dar neįgyvendinta, yra tikras nesusipratimas.
A. Pakėnas primena praėjusį mėnesį paviešintus oro taršos matavimus: atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Vilniaus oras yra užterštas labiau nei Paryžiaus. Tyrime nurodyta, kad viena iš priemonių, labiausiai teršianti sostinę, – sunkiasvoriai automobiliai, kurie, A. Pakėno nuomone, jokiais būdais neturėtų važiuoti per centrines miesto gatves.
Problema, anot pašnekovo, susidaro todėl, kad vilkikai įvažiuoja į patį miestą, juda centrinėmis gatvėmis ir taip teršia miesto orą. Tokia situacija susidaro dėl to, kad Vilniui trūksta visą miestą supančio aplinkkelio, kuriuo važiuodami vilkikai galėtų nekliudyti miesto.
„Vilkikai važiuoja per patį miesto centrą, po Seimu, nes jie neturi kur važiuoti, nėra aplinkkelio. Aplink Vilnių 30 metų nėra aplinkkelio. Visi logistikos sandėliai galėtų būti iškelti už miesto, vilkikai ten išsikrautų, jie galėtų važiuoti aplinkkeliu, o į centrą važiuotų jau tik tas, kam tikrai reikia. Ir miestas būtų daug švaresnis“, – štai tokį sprendimo būdą siūlo saugaus eismo specialistas.
Pašnekovas priduria ir tai, kad terminas aplinkkelis dažnai nėra suvokiamas teisingai. Štai pasirodo, Vilniuje aplinkkelis yra tik vienas ir jis visai ne Vakarinis. Sostinės aplinkkeliu gali būti vadinama tik Architektų gatvė, kuri yra žiedo formos. Vakarinis aplinkkelis tėra kelio atkarpa, styga.
Šiaurinė gatvė, visgi, padėtų miestui tapti mažiau užterštam – štai važiuodami minėta gatve, vilkikai nesigrūstų miegamųjų rajonų gatvelėmis.
Kodėl Šiaurinės gatvės nėra?
Į bendrąjį Vilniaus planą įtraukta sovietmečiu, Šiaurinė gatvė iki šiol nenutiesta. Kyla natūralus klausimas – kas šitiek metų trukdo šio projekto įgyvendinimui? Pirmiausia šis klausimas buvo užduotas Vilniaus savivaldybei.
„Šiaurinė gatvė suplanuota kartu su vakariniais gyvenamaisias rajonais – Šeškine, Justiniškėmis, Pašilaičiais. Dėl lėšų stygiaus ji nebuvo pastatyta ir visas ja važiuoti turėjęs transportas pasklido po aplinkines gatveles, jas iš gyvenamosios zonos paversdamas tranzitinėmis“, – atsakė savivaldybė.
Tačiau S. Motieka nurodo ir kitą – abejotiną, bet galimą, priežastį, trukdančią Šiaurinei gatvei virsti realybe.
„Yra tam tikras ekonominis faktorius. Ten, kur nusidriektų Šiaurinė gatvė, eina aukštos įtampos oro linija, atsiradusi anksčiau, nei buvo suplanuota Šiaurinė gatvė. Ją nukabeliuoti kainuoja didelius pinigus, – sako S. Motieka. – Kita vertus, oro linija yra toks trukdis, kuriuo galima prisidengti kaip lapu ir nieko nedaryti.“
Padėtų ir Pilaitės gyventojams
Kalbėdami apie Šiaurinės gatvės poreikį, kylantį dėl vis tankėjančio miesto, pašnekovai šį reiškinį įvardina kaip problemą. Jų nuomone, Vilniuje daugėja gyventojų, daugėja statomų namų, tačiau gatvių, reikalingų patenkinti didėjančio eismo srautus, neatsiranda.
Pašnekovai prisimena kone tankiausiai apgyvendintą Vilniaus mikrorajoną – Pilaitę. Specialistų teigimu, šiame rajone gyvenantys žmonės sostinės centrą gali pasiekti važiuodami tik vienu keliu – Pilaitės prospektu. Panašu, kad Šiaurinė gatvė pagelbėtų ne tik minėtoms Vilniaus miesto dalims, bet ir Pilaitės gyventojams.
S. Motiekos teigimu, Šiaurinė gatvė galėtų būti pagrindas rišliai viso miesto struktūrai, nes dabar gyventojai bando pasiekti šiaurinį perimetrą ir prasismelkti pro Ukmergės gatvę.
Visgi, nors specialistai teigia, jos Šiaurinė gatvė Vilniui yra būtina, ne visi vilniečiai pritaria šiai minčiai. Štai radosi ir tokių šiaurinių Vilniaus mikrorajonų gyventojų, kurie panoro užkirsti kelią minėtosios gatvės tiesimui.
„Yra tokia gyventojų kategorija, kurie sako, kad Šiaurinės gatvės nereikia, nes ja važinės mašinos ir gadins orą. Bet tie gyventojai patys nesuvokdami ir važinėdami kiemais ir žemos kategorijos gatvėmis žymiai daugiau gadina orą ir teršia aplinką.
Žiūrėdami į bendrąjį Vilniaus miesto planą, delnu uždenkite Šiurinę gatvę. Matysite, kad žmonės, norėdami išsigrūsti ar atsigrūsti į savo gyvenamą vietą, turi naudotis mažo pralaidumo vietinių gatvių tinklu. Tada važiuoja kiemais ir pakiemiais. Ir tada atsiranda tokios baltos dėmės, kurios teršia tikrai daugiau negu viena koncentruota gatvė, kurioje būtų greitas eismas, mažai stovėtų ir dūmintų automobiliai,“, – sako S. Motieka.
A. Pakėnas sako taip pat nepritariantis gyventojams, kurie skundžiasi dėl Šiaurinės gatvės ir priešgyniauja jos realizavimui.
„Yra gyventojų, kurie nenori, jog Vilniuje atsirastų Šiaurinė gatvė, tačiau ši gatvė būtų jau visos visuomenės interesas, o ne atskirų individų“, – teigia A. Pakėnas.
