Deginimas geriau nei sąvartynas
Iš specialių konteinerių surinktos tekstilės atliekos keliauja į Tekstilės tvarkymo centrą, priklausantį UAB „Ecoservice“. Ten tekstilė išrūšiuojama į tris pagrindines grupes: tinkami dėvėti drabužiai, perdirbimui tinkama tekstilė ir tekstilės atliekos, skirtos sudeginti.
UAB „Ecoservice“ atstovas Konstantinas Gurinas patikino, kad antriniam dėvėjimui tinkama tekstilė Lietuvoje nepasilieka – ji išvežama į Afriką ir kitas mažiau pasiturinčias šalis. Iš tekstilės, kuri gali būti perdirbta, gaminamos valymui skirtos šluostės.
Kone labiausiai aptarinėjama yra trečia tekstilės atliekų grupė – tekstilė, skirta sudeginimui. Kaip paaiškino UAB „Ecoservice“ atstovas, gyventojai į konteinerius meta įvairias tekstilės atliekas, atraižas, kurių perdirbti ar kitaip panaudoti jau neįmanoma. Geriausias būdas, anot specialisto, tokią tekstilę sudeginti – mat deginant tekstilė panaikinama greičiau, nei suirtų sąvartyne, juo labiau, kad deginimo metu yra gaminama energija.
Specialistas patikino, kad bent jau kol kas nėra kito sprendimo, kaip tekstilės atliekas būtų galima sunaikinti efektyviau.
Skaičiuojama, kad net 87 proc. Europos Sąjungoje esančių tekstilės atliekų yra sudeginama arba išvežama į sąvartynus.
Paklaustas, kokios tekstilės konteineriuose randama daugiausiai, K. Gurinas patikino, kad tai, kokios tekstilė išmetama daugiau, nulemia sezoniškumas. „Gyventojai tekstilę išmeta vadovaudamiesi metų laiku: žiemą randame daugiau megztinių, sunkių, šiltų drabužių, vasarą – palaidinių, lengvų rūbų“, – paaiškina UAB „Ecoservice“ atstovas.
Svarbu ir tvarkingai išmesti
Prie tekstilės atliekų rūšiavimo proceso prisideda ir savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, kuri organizuoja tekstilės atliekų surinkimą. Įmonės skaičiavimu, per mėnesį vien Vilniuje iš tekstilės konteinerių yra surenkama apytiksliai 150 tonų tekstilės atliekų. Per metus šis skaičius išauga iki 1 800 tonų.
Tvarumo konsultantė Inga Alimovienė primena, kokias tekstilės atliekas galima mesti į specialius konteinerius.
„Į specialius tekstilės konteinerius galima mesti drabužius, patalynę, avalynę ir minkštus žaislus. Šios atliekos į konteinerį turėtų patekti tvarkingos, vadinasi, jas reikėtų sudėti į maišą. Į konteinerius negalima mesti mišrių komunalinių atliekų arba tekstilės, kuri jau yra sugadinta, sutepta, pavyzdžiui, statybinėmis medžiagomis“, – paaiškina specialistė.
Su mišriomis atliekomis išmetama tekstilė yra išpurvinama ir nebegali būti panaudojama antriniam dėvėjimui arba perdirbimui, dėl šios priežasties ir radosi specialių tekstilės konteinerių poreikis. Skaičiuojama, kad į komunalinių atliekų srautą patenkančios tekstilės atliekos sudaro maždaug 8 proc. viso komunalinių atliekų srauto Lietuvoje.
Vilniaus mieste yra įrengta 102 tekstilei surinkti skirti konteineriai. Pasak VASA tvarumo konsultantės, šie konteineriai dažniausiai įrengiami prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse, o tekstilės atliekos iš konteinerių išimamos 4 kartus per savaitę.
Visame pasaulyje yra perdirbama mažiau nei 1 procentas drabužių. Sakoma, kad trūksta technologinių sprendimų, kiti įsitikinę – tiesiog nenorima investuoti. Tačiau vieną dieną teks išmokti tvarkytis su rūbų pertekliumi, nes Europos Sąjungos brėžiamas žiedinės ekonomikos principas reikalaus nieko neišmesti ir nedidinti CO2 emisijų.
