aA
Nepriklausomoje 1918–1940 metų Lietuvoje Utena buvo apskrities centras. Šurmuliavo septyni tūkstančiai gyventojų. Beveik pusė jų buvo žydai. Kelių upelių slėnyje įsikūręs miestelis 1924 metais gavo miesto teises.
Utena
© Autoriaus archyvas

Utena išaugo išskirsčius dvaro žemes, kurių didžioji dalis atiteko miestui. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje miesto valdyba iš Rygos atsivežė daugybę dekoratyvinių medelių. Dalis dvaro žemių atiteko būsimam miesto sodui. Prie upelio kranto 1928 metais įsikūrė gyventojų poilsio zona. Sodas gimė tiesiog pievoje, kuri neretai buvo vadinama pelke. Miesto valdyba įrengė keletą takelių, pasodino klevų, gluosnių ir ąžuolų, žydėjo ištisos gėlių lysvės. Sklido kalbos, kad sodo viduryje bus statomas miesto kino teatras. Už miesto sodo buvo devynių hektarų sklypas, kuriame turėjo išdygti stadionas ir miesto sporto aikštynai.

Gimnazija ir apskrities ligoninė keldavo uteniškių pasididžiavimą. Gydymo įstaiga įkurta 1909 metais. Turėjo devyniasdešimt lovų. Lietuvoje vykdant žemės ūkio reformą Utenos dvaro žemės buvo „išparceliuotos“. Dvarininko Balsevičiaus dvaro rūmuose 1918 metais įkurta „Saulės“ gimnazija. Po vienuolikos metų švietimo įstaiga tapo valstybine. Vėliau buvo iškeltas antrasis aukštas.

Miestas turėjo mūrinę savo gyvulių skerdyklą. Utenoje buvo netoli keturiasdešimt maisto prekių krautuvių. Ugniagesiams iškilo medinė pastogė, šalia jos – pavėsinė džiovinti vandens žarnas. Iš viso mieste buvo per septynis šimtus namų. Iš jų savo grožiu išsiskyrė Lietuvos banko rūmai ir tuo metu modernus pieninės sandėlis, Šaulių sąjungos namai. Utenos pramonei gyvybę palaikė trys malūnai, lentpjūvė, odų, veltinių dirbtuvės, vaisvandenių fabrikas. Iki pirmojo pasaulinio karo prekyba buvo susitelkusi išskirtinai žydų rankose. Vėliau lietuviai įkūrė žemės ūkio kooperatyvą ir draugiją, keletą knygynų ir prekybos įmonių.

Svečiuojantis prieškario Utenoje buvo privaloma aplankyti pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių karių kapus. Priemiestyje ant kalvos stovėjo masyvus paminklas, o jo viršuje – keturkampė cementinė žvaigždė.
Tomas Sušinskas

Utenos inteligentai rinkdavosi kavinėje „Viktorija“. Stovėjo keletas biliardo stalų. Skaniai papietauti buvo galima vos už du litus. Miestelio centre vykdavo didžiausi jomarkai. Turgaus dieną knibždėdavo žmonės. Iš visų apylinkių su savo prekėmis suvažiuodavo ūkininkai. Po to užsukdavo į užeigos namus, tarpukaryje vadintus traktieriais. Todėl iš pelno likdavo tik centai.

Utenoje buvo keturi knygynai. Didžiausia mokytojų sąjungos šventovė kaupė žurnalų ir laikraščių prenumeratas. Tačiau prieškario uteniškiai labiausiai skaitydavo romanus. Knygyne kabėjo didžiulis Vytauto Didžiojo paveikslas, kurį nutapė vietinis savamokslis dailininkas.

Utena
Utena
© Autoriaus archyvas

Svečiuojantis prieškario Utenoje buvo privaloma aplankyti pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių karių kapus. Priemiestyje ant kalvos stovėjo masyvus paminklas, o jo viršuje – keturkampė cementinė žvaigždė. Kapus supo akmeninė tvora, kuri atsiremdavo į jaukią koplyčią. Prie karių kryžių žaliavo nedidelės eglutės. Kapinės buvo išpuoselėtos 1915–1918 vokiečių okupacijos metais. Viduryje, po tankiomis eglių šakomis slėpėsi gilus šulinys. Iš cemento ir raudonų plytų sumūrytame rezervuare tyvuliavo šaltas vanduo. Gyventojai pasakojo, kad kartą per mėnesį kapuose apsilankydavo vokietė, kurios tėvas žuvo kaizerio kariuomenėje.

Įsimylėjusios porelės meilę prisiekinėdavo upės ir ežero pakrantėse. Narkūnų piliakalnis viliodavo istorijos mylėtojus. Apie buvusią piliavietę ir miestą įkūrusį kunigaikštį Utenį sklisdavo legendos.
Tomas Sušinskas

Netolimas kelias iki Kauno tarpukaryje gaivindavo Utenos miestą. Link laikinosios sostinės kelią rodydavo ir nedidelis geležinkelis. Per miestą kursuodavo autobusai į Zarasus, Dusetas, Salaką, Kamajus ir Rokiškį. Ketvirtame dešimtmetyje geras susisiekimas prekymečiu pritraukdavo tūkstančius žmonių. Miesto burmistrą dažnai pasiekdavo uteniškių skundai dėl užmiestyje buvusios autobusų stoties. Norėdami keliauti toliau, vietiniai turėjo kulniuoti kelis kilometrus už miesto.

Vasaromis Utenoje viešpataudavo ramybė. Saulėtomis dienomis Vyžuonėlio ežero vandenį siurbčiodavo karvės ir arkliai. Netoli nuo gyvulių, tuo pačiu pliažu dalindavosi ir vietiniai. Buvo juokaujama, kad vieni taškydavosi rankomis, o kiti uodegomis. Uteniškiai degindavosi ant pakrantės žolytės, o jų gyvuliai ją kramsnodavo. Miesto pliaže persirengimo kabinų net su žiburiu niekas nerasdavo. Geriausią kabiną atstodavo alksnių šakos.

Įsimylėjusios porelės meilę prisiekinėdavo upės ir ežero pakrantėse. Narkūnų piliakalnis viliodavo istorijos mylėtojus. Apie buvusią piliavietę ir miestą įkūrusį kunigaikštį Utenį sklisdavo legendos. Kasmet šiose vietose vykdavo gegužinės.

Tarpukaryje Antano Baranausko apdainuota Šventosios upė vingiavo pašlaite, o netoli smėlėtos kalvos buvo koplytėlė. Šalia jos čiurleno garsusis gydomasis vanduo. Buvo vadintas stebuklingu, o per Švenčiausios Trejybės atlaidus į šią vietą plūsdavo minios maldininkų.
Tomas Sušinskas

Minios žmonių plūsdavo į netoli Utenos esantį Užpalių miestelio šaltinėlį. Šaltinis trykšta šalia Lygiamiškio kaimo ir vadinamas Krokule. Tarpukaryje Antano Baranausko apdainuota Šventosios upė vingiavo pašlaite, o netoli smėlėtos kalvos buvo koplytėlė. Šalia jos čiurleno garsusis gydomasis vanduo. Buvo vadintas stebuklingu, o per Švenčiausios Trejybės atlaidus į šią vietą plūsdavo minios maldininkų. Apylinkių tikintieji melsdavosi, plaudavo šventu vandeniu žaizdas ir kūną. Vieta 1930 metais buvo aptverta iki dabar išlikusia metaline tvorele.

Tarpukaryje dalis Utenos rajono ribojosi su lenkų okupuotomis lietuvių žemėmis. Linkmenų parapijos kaimas po nepriklausomybės kovų atiteko lenkams, o lietuvių kleboną pradėjo persekioti, kelti bylas. Neištvėręs lenkų grasinimų, Juozas Breiva pabėgo į lietuviškąjį Kirdeikių kaimelį. Klebono iniciatyva 1926 metais iškilo maža Švento Jono Krikštytojo bažnyčia, susidarė nauja Kirdeikių parapija. Kaimelyje įsikūrė pašto punktas, keletas krautuvių. Šalia lenkų okupuoto krašto gyvenę žmonės naujoje parapijoje nepageidavo žydų tautybės prekybininkų ir smulkią prekybą vystė patys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
4.6600

Molėtų rajone pasistatė namelį iš molio: traukia smalsius žvilgsnius (203)

Kelyje tarp Alantos ir Laičių kaimo vairuotojai pristabdo automobilius, neretai išlipa...

Garvežys reprezentuos Ignalinos istoriją (11)

Spalio 14 dieną Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Manfredas Žymantas ir...

Ignalinos rajone prikeltas nulūžęs 300 metų senumo ąžuolas (1)

Prieš dvejus metus nuvirtęs šimtametis Bėčiūnų kaimo ąžuolas sugrįžo – su ansamblio...

Utenoje jau antrą naktį pleška automobiliai (67)

Per pastarąsias dvi naktis Utenoje, kaip įtariama, padegti trys automobiliai, dar du apdegė.

Vyriausias kultūros darbuotojas sulaukė ypatingos dovanos Utenos kultūros centre (2)

Maestro Adolfas Driukas, nors jau peržengęs 90-uosius savo gyvenimo metus, kūrybingai tebedirba...

Top naujienos

Buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką: mes nebedirbam, o ministras mums teberašo įsakymus (4)

Trečiadienį buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką šią savaitę....

Įspūdinga policijos operacija Lietuvoje ir Ispanijoje: sunaikinta žmonėmis prekiavusi gauja viešnamiuose dirbo merginos iš Rytų (92)

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai atskleidė daugiau detalių apie...

Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Šarūnas Bartas išpažinčiai ryžosi tik po 2 metų: niekam tada nerūpėjo, kas iš tiesų vyko (31)

Praėjo dveji metai po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodę dviejų menininkių kaltinimai...

Po Žemaitaičio - akibrokštas Karbauskiui: situacija lieka įšaldyta papildyta (21)

Trečiadienį po susitikimo su Seimo frakcijų atstovais Seimo pirmininkas paskelbė neteiksiąs...

DELFI TV spalį sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus

Interneto vartotojai spalį DELFI skyrė 42 proc. viso naujienų portaluose leidžiamo laiko – tai...

Iš lėktuvo iškritusio vyro istorijoje – dramatiškos detalės (12)

Kai praėjusią vasarą Londone iš besileidžiančio lėktuvo iškrito žmogaus kūnas, daugeliui...

Chemijos profesorius paaiškino, kuo užnuodytas vanduo Alytuje: išleidus jį į Nemuną pasekmes gali pajusti net pajūris (52)

Supleškėjusiose Alytaus padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ patalpose iki šiol...

Etikos sargai išnarstė skundus dėl nepavykusios Pranckiečio atleidimo procedūros papildyta V. Pranckiečio komentaru (12)

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pristatė bendrą išvadą dėl pateiktų skundų,...

Kauno klinikose gimė mažiausias naujagimis Lietuvoje (56)

Kauno klinikose vasarą gimė vos 22 gestacijos savaičių ir 350 gramų sverianti mergaitė. Tai...