Viskas prasidėjo nuo gerumo akcijos
Vilius „Žemaičiui“ pasakojo esantis aistringas keliautojas. Pirmą kartą Kenijoje viešėjo prieš porą metų, per Kalėdas. Lietuvoje tuo metu dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbtas karantinas, tad plungiškis su draugu iš Norvegijos nutarė didžiąsias metų šventes praleisti ne tarp keturių sienų, bet, kaip pats sako, ten, kur šilta ir po mėlynu dangumi.
Kadangi Kenijoje karantino ribojimai tuo metu nebuvo tokie griežti, bičiuliai nutarė keliauti ten.
„Afrikoje žmonės taip pat švenčia Kalėdas, tik jos gerokai skurdesnės nei pas mus – be mums įprastų šventinių dekoracijų ir kalėdinių dovanų. Tad sugalvojome vietos vaikams surengti tokias Kalėdas, kokių jie nėra turėję. Nutarėme susimesti ir nupirkti jiems žaislų, tik kas galėjo numanyti, kad vos keli mūsų viešbučio, kuriame buvome apsistoję, darbuotojai turi net 25 vaikus“, – juokėsi pašnekovas, prisiminęs pirmojo vizito Kenijoje patirtį.
Supratę, kad su pora šimtų eurų nieko nenuveiks, draugai sugalvojo savo sumanymą paskelbti feisbuke, kartu paviešinti ir prašymą prisidėti prie šios iniciatyvos. Ir labai nustebo, kad kitą rytą atsikėlę sąskaitoje rado suaukotus net pusantro tūkstančio eurų.
Tiek užteko ir žaislams, ir mokymo priemonėms, o kas liko, buvo padovanota tų 25-ių vaikų tėvams būtiniausioms reikmėms. Draugų kompanija socialiniuose tinkluose viešino kiekvieną savo žingsnį: fotografavo, kaip važiuoja pirkti dovanų, kaip pradžiugina vaikus, tad norinčiųjų prisidėti ratas vis augo.
„Vakare toje sąskaitoje radome dar 5-is tūkstančius eurų. Jau ir patiems atsirado motyvacija kažką daugiau nuveikti. Vietinei masajų genčiai nupirkome maisto ir indų, o mokyklai – vadovėlių bei mokymo priemonių. Pas stalių užsakėme, kad pagamintų sunkias rakinamas spinteles tiems vadovėliams laikyti, nes ten dėl skurdo dažnai plėšikaujama, net iš mokyklų. Pas mus, Lietuvoje, jei kas nušvilptų, tarkim, kamuolį, nesukę galvos nusipirktume kitą, o ten mokyklos vos suduria galą su galu, todėl bet kokia vagystė jiems yra didelis praradimas.“
Mokyklai padeda ir pensininkai iš Vokietijos
„Mwaeweche akademy“ yra privati, valstybės nefinansuojama mokykla Mombasos apskrityje, Kenijoje. Ja daug metų rūpinosi plungiškio pažįstamas vokietis bei keli jo bendraminčiai.
Kadaise ši mokykla buvo skirta netoliese įkurto fabriko darbuotojų vaikams, tačiau galiausiai fabrikas buvo parduotas turkams. Šiems rūpėjo tik didinti pelną, o mokykla buvo palikta likimo valiai.
Nuo tada šią mokymo įstaigą išlaiko keletas garbaus amžiaus vokiečių, kurie apie ją nugirdo atostogų Kenijoje metu ir nusprendė remti. Dalį lėšų mokykla gauna rinkdama moksleivių mokestį, kuris, pasak plungiškio, siekia apie 2 eurus per mėnesį, bet to užtenka tik mokytojų algoms. Išlaidas už elektrą, renovaciją ar mokyklinį inventorių dengia minėta grupelė pensininkų iš Vokietijos.
Mokyklai vadovauja doras, mokinių ir mokytojų gerbiamas bei mylimas direktorius Jackas Maneno. Su juo Vilius tapo artimais bičiuliais ir bendrauja iki šiol.
Plungiškis pasakojo Kenijoje aplankęs ir kelias valstybines mokyklas bei negalėjęs atsistebėti jų prasta materialine baze. Esą toje šalyje nieko nestebina, jei vienoje klasėje mokosi ir 100 vaikų. Pasitaiko ir tokių mokyklų, kur mokomasi tiesiog sėdint ant žemės, nes mokykla neišgali nusipirkti suolų.
„Mūsų paremta privati mokykla didžiuojasi, kad turi suolus, bet kai pamačiau juos... Tiesiog sukaltos kelios neobliuotos lentos. Man regis, pas mus per darbų pamokas patys vaikai kažką tinkamesnio sumeistrautų, o ten ir tos bet kaip sukaltos lentos jau yra vertybė“, – pasakojo V. Šukys.
Pasak jo, Kenijoje labai įsigalėjusi korupcija, švietimo sistemai skiriamas nemažas finansavimas, tačiau valstybiniuose darželiuose ir mokyklose visos dotacijos kaipmat yra išgrobstomos ir visai klasei tenka mokytis iš vieno vienintelio vadovėlio.
Afrikoje praleis dvi savaites
Vilniaus Geležinio Vilko „Rotaract“ klubas nusprendė pasisemti tarptautinės patirties iš kitų užsienio klubų ir savo lėšomis aplankyti Kenijoje veikiančius partnerius, užsiimančius įvairiomis socialinėmis iniciatyvomis.
Afrikoje šįkart planuojama praleisti dvi savaites – nuo sausio 26 iki vasario 9 dienos. Per tą laiką lietuviai aplankys remiamą mokyklą, joje ves edukacinius užsiėmimus vaikams ir susitiks su ilgamečiais mokyklos rėmėjais iš Vokietijos.
„Paskambinau mokyklos direktoriui, norėdamas pranešti, kad užsuksime pas juos, ir pasiteiravau, galbūt galime kuo nors padėti. Jis papasakojo, kad po mūsų pirmosios paramos mokykloje mokinių skaičius išaugo nuo 161 iki 265 vaikų ir jie nebesutelpa. Supratome, kad yra vienintelis sprendimas – statyti papildomą pastatą. Jis bus skirtas patiems mažiausiems mokiniams, todėl ir vadiname jį darželiu“, – pasakojo Vilius.
Pasitarus su „Rotaract“ klubo nariais, buvo vienbalsiai nuspręsta imtis šio projekto ir surinkti reikiamą sumą – 20 tūkst. eurų. Į tai įskaičiuotos visos statybinės medžiagos, darbo jėga, suolai ir rašymo lentos.
Pastatai ten yra labai primityvūs – be šildymo, vandentiekio ir langų. Vietoj stiklo langų angose kabinami tinkleliai nuo uodų ir metaliniai tinklai nuo vagių. Suprojektuoto pastato pirmame aukšte numatytos klasės mažiausiems šios mokyklos moksleiviams – priešmokyklinukams ir pradinukams, – mat iki šiol dėl vietos trūkumo priešmokyklinukai, pirmokai, antrokai ir trečiokai mokosi drauge. Antrame aukšte numatyta įrengti mokytojų kambarį, kadangi dabar per pertraukas jie tiesiog sėdi pievoje, kurioje dūksta vaikai. „Jei liks lėšų, vaikams nupirksime minkštų jogos kilimėlių, kurie būtų skirti popiečio miegui, nes dabar jie miega ant grindų“, – kalbėjo idėjos iniciatorius.
Plungiškis pasidžiaugė, kad minėtų geradarių vokiečių rūpesčiu mokykloje baigiami įrengti nauji tualetai su nuleidžiamu vandeniu ir praustuvais, mat iki šiol visa mokykla – bene 300 asmenų – per pertraukas rikiuodavosi eilėje prie keturių lauko budelių su elementaria skyle grindyse.
Užtikrina tikslingą lėšų panaudojimą
Parama darželio statybai Kenijoje yra renkama į Vilniaus Geležinio Vilko „Rotaract“ klubo sąskaitą. Pinigai už statybas mokyklai bus pervedami etapais už atliktus darbus: pastačius pamatus, mokama pirmoji įmoka, pastačius sienas – antroji įmoka ir taip toliau.
Darbus planuojama pradėti šį pavasarį. Viliamasi, kad, surinkus visą sumą, pastato statyba užtruktų vos du mėnesius.
„Mūsų klubas yra „Rotary“ bendruomenės dalis, kurios nariai ne tik neatlygintinai imasi socialinės atsakomybės projektų, bet prie daugelio jų prisideda ir asmeninėmis lėšomis“, – pažymėjo Vilniaus Geležinio Vilko „Rotaract“ klubo prezidentas Gintautas. Jis patikino, kad remiama mokykla yra licencijuota mokymo įstaiga, turinti visus reikalingus sertifikatus ir banko sąskaitą.
„Pradėjus statybas, mes kasdien gausime nuotraukas ir vaizdo medžiagą apie darbų eigą. Rangovai (vietiniai statytojai) mokyklai paruoš sąskaitas, kurias tikrinsime. Tokiu būdu užtikrinsime atsakingą ir tikslingą paramos panaudojimą“, – pridūrė Gintautas.
Kaip galima prisidėti?
Prie šio projekto kviečiami prisidėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (įmonėms bus paruošta paramos sutartis). Visi rėmėjai bus paminėti mokykloje įrengtoje padėkos lentoje.
Lėšas pervesti gavėjui: ASOCIACIJA VILNIAUS GELEZINIO VILKO ROTARACT KLUBAS, kurio banko sąskaitos numeris: LT827300010174992012. Pavedimo paskirtyje prašoma nurodyti: Darželio Afrikoje statyboms.
„Net 65 procentai Kenijos piliečių yra iki 18 metų, kitaip sakant – mokyklinio amžiaus, todėl išsilavinimas jiems yra ypač svarbus ir reikalingas – jis kardinaliai keičia vietinių vaikų gyvenimus. Ačiū visiems, prisidėjusiems ir padedantiems paversti šį pasaulį geresne vieta gyventi“, – sakė projekto kuratorius Vilius ir pažadėjo su „Žemaičio“ skaitytojais pasidalinti įspūdžiais iš šio vizito Kenijoje, kuris prasidėjo jau vakar. Tad laukite istorijos tęsinio ir, žinoma, nepamirškit bent nedidele pinigų suma paremti plungiškio sumanymą.
