aA
Plungę ne sykį ali­no įvai­rios ne­gan­dos, trum­pes­niam ar il­ges­niam lai­kui pri­stab­dy­da­vu­sios mies­to au­gimą. Be­ne did­žiau­sia jų iš­ti­ko 1931 me­tais, prie­š pat Ve­ly­kas, kuo­met mies­to cent­re, žy­do Chai­mo Res­to vieš­bu­ty­je, kilęs gais­ras ne­tru­ko išp­lis­ti po visą cent­rinę mies­to dalį. Nors ug­nis nu­nio­ko­jo treč­dalį mies­to, ta­čiau po šios ne­laimės Plungė iš pe­lenų pa­ki­lo dar gra­žesnė – skubė­tos ties­ti nau­jos gatvės, bu­vu­sius me­di­nius sta­ti­nius keitė nau­ji mūri­niai. Ug­nis ir vėliau ne­lei­do Plun­gei ra­miai gy­ven­ti, ta­čiau pro­gų taip įsis­mar­kau­ti ne­be­turė­jo.
Igno Stropaus nuotr.
Igno Stropaus nuotr.

Au­go kaip ant mie­lių

Kas ne­ži­no plun­giš­kių at­kak­lu­mo ir vers­lu­mo! Būda­ma prie pa­to­gių pre­ky­bos ke­lių Plungė iš ma­žai te­ži­no­mos gy­ven­vietės XVI a. ant­ro­jo­je pusė­je ta­po mies­te­liu ir galų ga­le nu­stelbė iki tol do­mi­na­vu­sią Gon­dingą, iki šiol kaž­kodėl Gan­din­ga va­di­namą. Plungė ta­po ne tik se­niū­ni­jos, bet ir vals­čiaus cent­ru. Kaip tik tuo lai­ku čia ėmė kur­tis žy­dai, o kur jie, ten ir pre­ky­ba, vers­lai. Iš žydų ap­suk­ru­mo mokė­si ir že­mai­čiai.

Ta­čiau Plungės ki­limą ku­riam lai­kui pri­stabdė plin­tan­ti ma­ro epi­de­mi­ja – sa­ko­ma, jog pa­si­bai­gus ma­rui, apie 1711-uo­sius, mies­te be­bu­vo likę gal tik 200 gy­ven­tojų.

Vis dėlto Plungė ir iš tos pa­dėties iš­si­kapstė: 1823-iai­siais čia jau gy­ve­no 1 400, 1868-ai­siais – 2 660 (re­mian­tis ki­tais šal­ti­niais – 3 593) žmo­nių. Jau bu­vo 206 gy­ve­na­mie­ji na­mai, iš jų 6 – mūri­niai, ply­tinė, van­dens malū­nas, kal­kių de­gyk­la, spi­ri­to va­ryk­la, vy­ninė, trys smuklės, veikė dvi tur­ga­vietės, kas­met vyk­da­vo du pre­ky­me­čiai.

Po ma­ro miestą ali­no gais­rai

Bet 1894 m. Plungę iš­ti­ko dar vie­nas smūgis – gais­ras. Pa­sak senųjų plun­giš­kių, jis ki­lo bir­že­lio 24-ąją, šven­to Jo­no at­laidų dieną. Kai ku­rie šal­ti­niai tvir­ti­na, jog Tur­gaus aikštė­je, da­bar Se­na­mies­čio, vie­no na­mo kie­me prie ūki­nio pa­sta­to stovė­jo did­žiu­lis neišk­rau­to šie­no ve­ži­mas. Ma­tyt, tėvai bu­vo išėję į at­lai­dus, o be prie­žiū­ros pa­lik­ti vai­kai, ty­čia ar ne – kas da­bar ži­no, pa­degė šieną.

Pas­ta­tai – me­di­niai, tad ug­nis ki­bo į juos... Gaisrą su­stab­dy­ti buvę ne­beį­ma­no­ma. Liepsnų pa­da­ri­niai skaudūs – su­degė did­žio­ji mies­to da­lis. Tvir­ti­na­ma, jog tuo­met ug­nis pa­si­glemžė 156 na­mus su ūki­niais pa­sta­tais. Be­je, yra mi­ni­ma, jog ir prie­š tai Plungę yra siaubę gais­rai – 1770-ai­siais, 1846-ai­siais, 1888-ai­siais...

Žemaičių dailės muziejaus archyvo nuotr.
Žemaičių dailės muziejaus archyvo nuotr.

Bet tik 1894 m. gais­ras žmo­nes la­biau­siai išgąs­di­no, todėl tarp gy­ven­tojų iš lūpų į lūpas skli­do ra­gi­ni­mas ko­kiu nors būdu pra­šy­ti šven­to­jo Flo­ri­jo­no už­ta­ri­mo – jis turė­jo pa­dėti ieš­kant glo­bos gaisrų, ka­tast­rofų bei epi­de­mijų at­ve­jais. O kas tuo rei­ka­lu galė­jo žmonėms pa­gelbė­ti? Ži­no­ma, jog tur­tin­giau­sias to me­to žmo­gus – Plungės valdų šei­mi­nin­kas ku­ni­gaikš­tis My­ko­las Mi­ka­lo­jus Se­ve­ri­nas Mar­kas Ogins­kis.

Jo rūpes­čiu ir pi­ni­gais tuoj po gais­ro (ki­ti šal­ti­niai tvir­ti­na, kad 1896 me­tais) mies­te bu­vo pa­sta­ty­tas pa­mink­las šven­ta­jam Flo­ri­jo­nui. Pa­čią skulptūrą išd­rožęs plun­giš­kis diev­dir­bys Ka­zi­mie­ras Barz­dys.

O kad kaip nors būtų pa­rem­ta Plungės žydų bend­ruo­menė, ku­ni­gaikš­tis sa­vo jėgo­mis Tur­gaus aikštės vi­du­ry­je 1896 me­tais (ki­ti šal­ti­niai skel­bia, kad 1902 m., nors būtent tais me­tais ku­ni­gaikš­tis mirė) pa­statė di­delį rau­donų plytų namą, ku­rio abie­jo­se pusė­se įrengė pre­ky­bai tin­ka­mas pa­tal­pas, kal­ba­ma, tal­pi­nu­sias net 36-ias krau­tuvė­les. Žmonės jas pa­va­di­no il­gai­siais kro­mais. Žy­dai pre­kiau­to­jai tas pa­tal­pas nuo­mo­jo­si ir per 12 metų turė­jo iš­si­mokė­ti ku­ni­gaikš­čiui.

Ėjo me­tai, Plungė su­lig kiek­vie­nu de­šimt­me­čiu plėtėsi, daugė­jo gy­ven­tojų – tar­pu­ka­rio pra­džio­je jų bu­vo ne­to­li pen­kių tūkstan­čių. Po Tel­šių Plungė sa­vo di­du­mu bu­vo ant­ra­sis mies­tas ap­skri­ty­je, sa­ko­ma, jau pa­te­ko net į did­žiųjų ša­lies miestų dvi­de­šim­tuką.

Šven­ta­sis Flo­ri­jo­nas nu­si­su­ko nuo mies­telėnų

Bet ne­spėjo žmonės ir vers­las do­rai at­kus­ti, o Plungę iš­ti­ko dar vie­nas siau­bas – di­dy­sis mies­to gais­ras. Jis ki­lo ly­giai prie­š de­vy­nias­de­šimt metų – 1931-ųjų ko­vo 31-ąją. Vie­ni pirmųjų apie tai pra­nešė „Že­mai­čių prie­te­liaus“ žur­na­lis­tai, ba­land­žio 2-ąją pa­skelbę trijų sa­ki­nių ži­nutę: „Plungės mies­te, Res­to vieš­bu­ty, ko­vo 31 d. ki­lo gais­ras, kurs ne­tru­kus smar­kiai iš­siplėtė. Mies­tas la­bai ap­degė. Ki­ta­me nu­me­ry­je pa­duo­si­me smul­kes­nių ži­nių“ (čia ir to­liau ci­tuo­jamų minė­to laik­raš­čio ra­ši­nių kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti).

Tai­gi gais­ras ki­lo Chai­mo Res­to, Žydų liau­dies ban­ko val­dy­bos na­rio, na­me, ku­ria­me bu­vo ir vieš­bu­tis. Be­je, tai bu­vo pir­mo­ji to­kio po­būdžio įstai­ga Plungė­je, ku­rią įkūrė Ir­mos Res­to našlė Es­te­ra Res­tienė. Jos vers­las pra­si­dėjo nuo vie­no kam­ba­rio nuo­mos ir mais­to ruo­ši­mo sve­čiams. Įsu­ku­si verslą Es­te­ra Res­tienė jį ir pa­ties vieš­bu­čio val­dymą per­lei­do sa­vo sūnums.

Bet grįžki­me prie pa­ties gais­ro. Štai ką 1931 m. ba­land­žio 10-osios nu­me­ry­je rašė „Že­mai­čių prie­te­lius“:

„Kaip jau bu­vo pra­neš­ta, ko­vo 31 d. 12 val. Plungės mies­to cent­re ki­lo di­de­lis gais­ras. Pir­mu­tinė ug­nis pa­si­rodė „Res­to“ vieš­bu­ty. Žmonės, pa­stebėję gaisrą, bėgo ge­sy­ti, bet, de­ja, ne­bu­vo kaip. Mat, ug­nia­ge­sių ma­ši­na ne­bu­vo pil­noj tvar­koj; kol pra­dėjo veik­ti, išė­jo net pu­sant­ros va­lan­dos, o tuo tar­pu ug­nis plėtėsi su vi­su smar­ku­mu. Gais­rui plėstis daug pa­dėjo di­de­lis vėjas. Vėliau ug­nis ap­ėmė di­delį plotą, vers­da­ma na­mus į pe­le­nus.

Žemaičių dailės muziejaus archyvo nuotr.
Žemaičių dailės muziejaus archyvo nuotr.

Gais­ras iš­siplėtė la­bai pla­čiai – tri­mis ša­ko­mis: Rie­ta­vo, Klaipė­dos (Ku­lių) gatvė­mis ir Vy­tau­to pro­spek­tu. Be to, ug­nis nu­šo­ko ir į ki­tas gat­ves, taip kad mies­tas pa­si­nėrė ug­ny­je ir dūmuo­se. Sup­ran­ta­ma, ki­lo su­mi­ši­mas, pa­ni­ka, klyks­mas, šauks­mas. Žmonės, nu­stoję lygs­va­ros, ne tiek gelbs­ti na­mus, kiek ju­domą turtą. Gais­ri­nin­kai, anot žmo­nių, dau­giau rūpi­no­si gelbė­ti sa­vo turtą.

Mies­to Val­dy­bos maž­daug ap­skai­čiuo­ta, kad su­degė 84 gy­ve­na­mie­ji ir 60 (tiks­lus skai­čius dar ne­nus­ta­ty­tas) ne­gy­ve­namųjų namų. Tai su­da­ro be­veik treč­dalį Plungės mies­to. Su­degė kaip tik tos vie­tos, kur stovė­jo na­mai prie namų. Be me­di­nių su­degė ke­li ir mūri­niai na­mai. Draug su na­mais su­degė daug ju­do­mo tur­to. Li­ko be pa­stogės apie 255 šei­my­nas, iš ku­rių 96 ka­ta­likų šei­my­nos, su­si­de­dan­čios iš 156 suau­gu­sių ir 80 vaikų. Nu­kentė­ju­sios šei­my­nos pri­si­glaudė pas kai­my­nus, mo­kyk­lo­se, sod­žiuo­se ir t. t. Iš žy­mes­nių įstaigų su­degė tik vie­na žydų si­na­go­ga (mal­dyk­la).

Nuos­to­lių pa­da­ry­ta apie 2 mi­li­jo­nus litų. Namų bu­vo ap­draus­ta ap­drau­di­mo drau­gi­joj „Lie­tu­va“ už 330 tūkst. litų ir Vals­ty­bi­nio Apd­rau­di­mo įstai­goj už 137 tūkst. litų.

Ki­lusį gaisrą ge­sy­ti at­vy­ko iš Tel­šių, Rie­ta­vo, Sa­lantų ir ki­tur. At­vy­ko net pa­ts ap­skri­ties vir­ši­nin­kas, ka­ro ko­men­dan­tas ir ki­ti...

Pa­degė­liais rūpin­tis su­da­ry­tas šel­pi­mo ko­mi­te­tas su mies­to bur­mist­ru p. Mi­se­vi­čium prie­ša­ky. Į ko­mi­tetą įei­na 3 lie­tu­viai ir 3 žy­dai. Iš lie­tu­vių: kun. kan. Pu­kys, inž. Po­be­dins­kas ir P. Ka­si­liaus­kienė. Ko­mi­te­tas jau ga­vo iš Vi­dau Rei­kalų Mi­nis­te­ri­jos 5.000 litų, Rau­do­no­jo Kry­žiaus 2.000 ir iš p. Tūbe­lienės 1.000 litų dėl nu­kentė­ju­sių vaikų. Au­kos plau­kia iš pa­čių plun­giš­kių ir iš ki­tur.

Gais­ro prie­žas­tis ne­ži­no­ma. Ve­da­mas tar­dy­mas. Daug kas ma­no, kad bu­vo pa­deg­ta.

Plungė­je yra gais­ri­ninkų ko­man­da, su­si­de­dan­ti net iš 70 as­menų. Tikė­ta­si, kad ji gaisrą su­lai­kys, bet skaud­žiai ap­si­rik­ta. Gais­rui ge­sy­ti ma­ši­nos bu­vo ne­tvar­koj. Tai ne­do­va­no­ti­na. Te­ko dar pa­stebėt, kad iš ki­tur at­va­žia­vu­sie­ji kai ku­rie gais­ri­nin­kai pa­skui va­ka­re klu­be ir ki­tur taip nu­si­gėrė, kad vos be­galė­jo paei­ti. Dar pa­stebė­ti­na, kad nuo pat gais­ro pra­džios ne­bu­vo rei­kia­mos tvar­kos. Na, bet gal tai kal­tas lygs­va­ros nu­sto­ji­mas. Po­li­ci­ja iš pra­džių ne­pa­kan­ka­mai ener­gin­gai veikė. Žmonės taip pat dau­giau žiūrė­jo, blaškė­si, ne­gu dir­bo. Ki­ti ieš­ko­jo pro­gos net už­dar­biau­ti. Pa­vyzd­žiui, vie­nas žy­de­lis ap­mokė­jo ke­liems vy­rams, ku­rie iš­gelbė­jo jo namą nuo su­de­gi­mo. Skau­du, kad gais­ro pro­ga at­si­ra­do net to­kių, ku­rie ėmėsi va­gys­čių. Kai ku­riuos po­li­ci­ja su­laikė ir traukė at­sa­ko­mybėn.

Pa­ti smar­kio­ji ug­nis bu­vo su­stab­dy­ta apie 6 val. va­ka­ro. Net po 5 – 6 dienų dar matė­si rūkstant.

Nu­de­gu­sios gatvės kiek tvar­ko­mos, vie­toj nu­de­gu­sių te­leg­ra­fo stulpų sta­to­mi nau­ji... Gais­ro vaiz­das klai­kiai at­ro­do.“

Ne­laimė pa­ža­di­no sa­va­nau­diš­kumą

Net ir šian­dien sun­ku įsi­vaiz­duo­ti tą mies­telė­nus prie­š pat Ve­ly­kas iš­ti­ku­sią siau­bingą ne­laimę – pleš­ka me­di­niai, šiau­dais ar skied­ro­mis deng­ti na­mai, karš­tis, dūmai... De­ga vi­sas ta­vo už­gy­ven­tas tur­tas. Sa­ko, dau­giau kaip sa­vaitę vi­sa Plungė smirdė­jo degė­siais.

Bet jau kitą dieną po gais­ro mies­tas ėmė tvar­ky­tis: rin­ko ir ne­šė į krūvas nuo­dėgu­lius, kai ku­rie pa­degė­liai su­si­kalė iš lentų lai­ki­nas „pa­dang­tes“, ki­ti ieš­ko­jo­si prie­globs­čio pas gy­ve­nan­čius kai­muo­se.

„Že­mai­čių prie­te­lius“ mi­ni, jog ba­land­žio 2-ąją bu­vo su­da­ry­tas pa­degė­lių šel­pi­mo ko­mi­te­tas, ku­ria­me bu­vo po tris lie­tu­vius ir žy­dus. De­ja, neil­gai jis eg­zis­ta­vo – ro­dos, vos tris sa­vai­tes. Žmonės su­si­py­ko dėl to, ku­riems – žy­dams ar lie­tu­viams – la­biau­siai rei­kia pa­gal­bos. Ko­mi­te­tas ski­lo į dvi da­lis, todėl vie­toj vie­no bu­vo su­da­ry­ti du šel­pi­mo ko­mi­te­tai. Žydų ko­mi­te­te dir­bo S. Šu­ras, M. Flei­še­ris ir A. Po­zi­nas, o lie­tu­vių – in­ži­nie­rius K. Pa­be­dins­kis, ka­nau­nin­kas P. Pu­kys, ag­ro­no­mas J. Pet­rai­tis. Au­kos lie­tu­viams pa­degė­liams turė­jo būti siun­čia­mos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui K. Pa­be­dins­kiui, o žy­dams pa­degė­liams – Žydų liau­dies ban­kui.

Nu­kentė­ju­siuo­sius šelpė vi­si, kas tik galė­jo – ir vie­ti­niai plun­giš­kiai, ir ap­lin­ki­nių pa­ra­pijų žmonės. Rink­liavą bu­vo nu­tar­ta su­reng­ti ir Tel­šių mies­te. Be­je, ge­gužės 7-ąją „Že­mai­čių prie­te­lius“ jau pra­nešė, jog „Tel­šių ka­ted­ro­je nuo ug­nies nu­kentė­ju­siems plun­gie­čiams su­rink­ta 139 lit. 40 ct.“ Be to, ge­gužės 2-ąją ta pa­čia in­ten­ci­ja bu­vo su­reng­tas au­ko­ji­mo va­ka­ras Tel­šių „Auš­ros“ salė­je.

1931-ųjų Plungės gais­ras su­kėlė ne tik di­delę ap­lin­ki­nių užuo­jautą pa­degė­liams, pa­ska­ti­no au­ko­ti, bet ir ap­nuo­gi­no kai ku­rių žmo­nių sa­va­nau­diš­ku­mo ap­raiš­kas. Nu­ti­ko taip, jog gais­ro me­tu kai kas iš plun­giš­kių nu­sprendė net pa­si­pel­ny­ti – gelbė­jo tik tų turtą, ku­rie jiems ge­rai su­mokė­da­vo, nors ša­lia pleškė­jo ir kitų tro­be­siai.

Bet, ko ge­ro, skaud­žiau­sia, kad kai ku­rie ėmė va­gi­liau­ti ir plėši­kau­ti. An­tai „Že­mai­čių prie­te­lius“ 1932 m. va­sa­rio 12-osios nu­me­ry­je pra­nešė apie ke­lias apy­gar­dos teis­mo iš­nag­rinė­tas va­gys­čių by­las. Vie­no­je jų bu­vo kal­ti­na­ma 50-metė plun­giškė Bar­bo­ra Ston­kienė-Bra­žins­kienė. Pa­si­ro­do, ši dar­bi­ninkė „iš Abe­lio Ode­so bu­vo pa­vo­gu­si vir­tuvės viršų ir kitų smul­kių daiktų... Bra­žins­kienė pa­ėmė tą vir­tuvės viršų ir pa­slėpė tvar­te po mėšlais. Da­rant kratą, vi­si pa­vog­tie­ji daik­tai ras­ti... Už tokį „lai­kiną pa­lai­kymą“ ji ga­vo 6 mėne­sius pa­pras­to kalė­ji­mo.“

Gais­ro me­tu va­gi­lia­vo ir plun­giš­kiai bro­liai Ma­čiuls­kiai. Kaip ra­šo­ma ta­me pa­čia­me „Že­mai­čių prie­te­liu­je“, „per gaisrą Bo­ru­chui Iz­ra­lo­vi­čiui pra­žu­vo dvi­ra­tis... Pras­lin­kus po­rai sa­vai­čių jį ra­do pa­sta­tytą gatvė­je prie vie­no na­mo. Tuoj išė­jo nau­ja­sis dvi­ra­čio „sa­vi­nin­kas“ Bro­nius Ma­čiuls­kis ir norė­jo jau va­žiuo­ti, bet bu­vo nu­ves­tas po­li­ci­jon. Čia paaiškė­jo, kad B. Ma­čiuls­kis yra gavęs jį nuo sa­vo bro­lio Ju­liaus, ku­ris per gaisrą jį pa­ėmė „lai­ki­nai pa­lai­ky­ti“... B. Ma­čiuls­kis taip pat, ma­tyt, gais­ro me­tu ne­snaudė. Krau­tu­vi­nin­kas Ry­ma­nas pa­si­ge­do kai ku­rių smul­kių pre­kių. Kai B. Ma­čiuls­kio na­muo­se bu­vo da­ro­ma kra­ta, ras­ta dar įvai­rių smul­kių pre­kių apie 30 litų vertės, ku­rias Ry­ma­nas pri­pa­ži­no sa­vo­mis.“

Dvi­ra­tis tais lai­kais bran­giai kai­na­vo, ma­tyt, būtent dėl to apy­gar­dos teis­mas bu­vo griež­tas – už va­gi­lia­vimą gais­ro me­tu 31-erių metų am­žiaus Ju­lių Ma­čiulskį nu­baudė 1,5 metų sun­kiųjų darbų kalė­ji­mo, o jo brolį Bro­nių – še­šiems mėne­siams pa­pras­to­jo kalė­ji­mo. Ka­dan­gi už jį bu­vo su­mokė­tas užs­ta­tas, B. Ma­čiuls­kis bu­vo pa­leis­tas.

Rau­do­na­sis gai­dys Plungę ap­lankė po metų

Tuo tar­pu Plungės bur­mist­ras E. Mi­se­vi­čius ir mies­to val­dy­ba rūpi­no­si ne tik gy­ven­to­jais, bet ir mies­to tvar­ky­mu, jo at­sta­ty­mu – nu­de­gu­sio­se vie­to­se nau­jai bu­vo ma­tuo­ja­mos gatvės, kad šios būtų kiek ga­li­ma iš­tie­sin­tos, bu­vo žy­mi­mos ir vi­sai nau­jos gatvės ar skers­gat­viai, nu­ma­ty­ti nau­joms sta­ty­boms.

Kai ku­rie šal­ti­niai tvir­ti­na, kad Plungės mies­tas at­si­kūrė per vie­ne­rius me­tus. Iš­dy­go ne­ma­žai naujų ne tik me­di­nių, bet jau ir mūri­nių namų. Tarp kit­ko, vie­toj nu­de­gu­sio me­di­nio vieš­bu­čio Plungės cent­re iš­ki­lo di­de­lis, tais lai­kais gan mo­der­nus dviaukš­tis mūri­nis pa­sta­tas. Ja­me įsikūrė jau ne tik vieš­bu­tis, bet ir res­to­ra­nas. Mūsų die­no­mis ten ilgą laiką veikė Plungės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

At­sis­ta­čius Plun­gei, su­klestė­jo ir kitų žydų bei že­mai­čių vers­lai bei ama­tai, ypač po to, kai 1932 metų ru­denį per miestą bu­vo nu­ties­ta ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja ir įreng­ta Plungės ge­le­žin­ke­lio sto­tis.

Bet ug­nis dar kurį laiką ne­lei­do Plun­gei ra­miai gy­ven­ti. Po metų, 1932-ųjų ko­vo 12-osios va­ka­re, ki­lo gais­ras linų fab­ri­ke. Ug­nis įsip­lieskė nuo­šukų ver­pi­mo sky­riu­je, ku­ria­me, kaip tvir­ti­na „Že­mai­čių prie­te­lius“, „už­si­degė ne­tep­ta ma­ši­nos ašis ir ki­birkš­tis pa­degė nuo­šu­kas. Dir­bu­sios ten mer­gaitės iš­si­gan­do ir bėgo lau­kan. Ug­nis ir dūmai pro ven­ti­lia­to­rių iš­si­veržė lau­kan. Iš­šauk­ta mies­to sa­va­no­rių ug­nia­ge­sių ko­man­da. Ug­nis, fab­ri­ko dar­bi­ninkų pa­stan­go­mis, ug­nia­ge­siams neat­vy­kus, su­stab­dy­ta.“

Kaip pra­ne­ša­ma, ta­da fab­ri­kas di­de­lių nuo­sto­lių ne­pa­tyrė. Už­tat po mėne­sio, ki­lus gais­rui to­je pa­čio­je mūsų mies­to įmonė­je, nuo­sto­liai bu­vo kur kas di­des­ni. Pa­ci­tuo­si­me ra­šinį „Vėl Plungė­je gais­ras“, išs­paus­dintą 1932 m. ba­land­žio 22-osios „Že­mai­čių prie­te­liaus“ nu­me­ry­je: „Šio mėne­sio 16 d. va­ka­re 10 val. pa­si­pylė Plungė­je gais­ri­ninkų ragų ir švil­pių gar­sai. Bu­vo už­si­degęs Ku­čins­kio ir Pa­be­dins­kio linų ap­dir­bi­mo fab­ri­kas. Už­si­degė me­di­nis bu­tas, ku­ria­me bu­vo did­žiu­lis ga­ro ka­ti­las.

Žmonės su­bėgo, bet gais­ri­ninkų nė ne­ma­ty­ti. Bai­gian­tis 11 val. at­si­kraustė ir gais­ri­nin­kai, nors jau pa­vo­jaus ne­be­bu­vo, nes pa­ts na­mas bu­vo su­degęs; be­degė tik lie­ka­nos. Ki­tus fab­ri­ko tro­be­sius pa­si­sekė dar­bi­nin­kams ap­sau­go­ti. La­bai pa­vo­jin­ga bu­vo au­di­mo sky­riuj, ug­nis galė­jo leng­vai per­si­mes­ti į vidų. Lan­gai buvę per du – tris met­rus nuo de­gan­čio na­mo, vi­siš­kai su­tir­po ir jei iš vi­daus ne­būtų sau­goję, lieję, būtų už­si­degęs ir au­di­mo sky­rius.

Apie 12 val. nak­ties gais­ras bu­vo už­ge­sy­tas. Fab­ri­kas bu­vo ap­draus­tas. Did­žiu­lis ga­ro ka­ti­las li­ko ne­su­ga­din­tas, nes bu­vo ap­mūry­tas sto­ru mūru, todėl la­bai di­de­lių nuo­sto­lių ne­pa­darė. Ma­no­ma po sa­vaitės pra­dėti dirb­ti. Laik­raš­čiai ra­šo, kad gais­ras pa­daręs 10.000 litų nuo­sto­lio.“

Ugnį įplieskė ne­lai­min­ga meilė

Ir vis dėlto tais me­tais gais­rai ne­si­liovė. Rim­tas pa­vo­jus vėl su­pleškėt vi­sai Plun­gei ki­lo 1932-ųjų rugsė­jo 18-ąją. Ta­da degė me­di­nis tvar­tas Van­dens gatvė­je. Kad ir kaip būtų keis­ta, ugnį įplieskė ne­lai­min­ga meilė! Pa­si­ro­do, jau­nas plun­giš­kis But­kus, ker­šy­da­mas sa­vo bu­vu­siai pa­ne­lei Si­ma­naus­kai­tei už tai, jog ši at­si­sa­kiu­si už jo tekė­ti, brau­nin­gu per­šovė ją tie­siog gatvė­je. Po­li­ci­ja nu­si­kaltėlį tuoj pat pra­dėjo per­se­kio­ti. O tas vai­ki­nas, ne­be­turė­da­mas, kur ding­ti, už­šo­ko ant tvar­to sto­go ir ėmė at­si­šau­dy­ti. Ma­ty­da­mas, kad vis tiek ne­beiš­si­gelbės, pa­degė tvartą ir pa­ts nu­si­šovė. Be­je, mer­gi­na bu­vo iš­ga­ben­ta Klaipė­don ir pa­gul­dy­ta mies­to li­go­ninėn.

„Tamsų sek­ma­die­nio va­karą, ka­da Plungės links­mie­ji links­mi­no­si, pa­si­gir­do gais­ri­nin­ko sig­na­lai, – 39-ame tų metų nu­me­ry­je rašė „Že­mai­čių prie­te­lius“. – Po va­landėlės vi­sas mies­tas at­si­dūrė gais­ro pa­švaistėj. Van­dens gatvė de­ga! De­ga Si­ma­naus­kai­čių šiau­dais deng­ta dar­žinė. Žmo­nių būrys ap­stojęs, du par­griuvę. At­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­lis ir juos pai­ma. Gais­ras per va­landą (iki 8 val.) už­ge­sin­tas, pri­baigė gais­ri­nin­kai ge­sin­ti de­gantį pa­šarą. Bet žmo­nių judė­ji­mas ne­mažė­ja...

Ir koks bai­sus vaiz­das! Vi­sas krau­jais ap­tekęs gu­li (S. But­kus – aut. pa­sta­ba) gais­rinės ga­ra­že. Gy­dy­to­jas pa­žiūrė­jo krau­jo tekė­jimą ir pa­sakė: jau ne­be­gy­vas. Taip jis gulė­jo per naktį po­li­ci­jos sau­go­mas, kol „drau­gai“ nu­pir­ko grabą ir pa­lai­do­jo už ka­pi­nių...“

O da­bar­tinė Plungės Se­na­mies­čio aikštė degė dar kartą, tiks­liau – už­si­lieps­no­jo ku­ni­gaikš­čio M. Ogins­kio kaž­ka­da spe­cia­liai žydų krau­tu­vi­nin­kams pa­sta­ty­tas rau­donų plytų pa­sta­tas – „kro­mai“. Bet tai at­si­ti­ko jau so­viet­me­čiu, ro­dos, 1951-ai­siais (ki­tuo­se šal­ti­niuo­se ra­šo­ma, jog 1952-ai­siais). Jo nie­kas nie­ka­da taip ir ne­beats­tatė. Bu­vu­sio­je Tur­gaus aikštė­je 1953 m. so­vie­tai įrengė po­sta­mentą, o ant jo užkėlė Sta­li­no sta­tulą. Neil­gai tas bal­vo­nas ten styp­so­jo – kai 1956-ai­siais bu­vo pa­smerk­tas dik­ta­to­riaus as­me­nybės kul­tas, Sta­liną nu­ri­ti­no žemėn.

Žemaitis
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.7083

Nuo šiol Telšiai gali būti tituluojami magijos sostine: Hario Poterio gerbėjai tikrai neliks abejingi (4)

Nuo šiol Telšiai neabejotinai gali vadintis išskirtiniu Lietuvos miestu – mat pagrindinėje...

Verslas PliusJulija Leimonė

Nuo šiol Telšiai – kaip ant delno: telšiškė papasakojo, ką iš tiesų verta pamatyti ir kur skaniai pavalgyti

Šventiniu laikotarpiu dalis lietuvių yra linkę palikti namus ir šventes sutikti kituose miestuose....

Savaitgalį prasidės Tarptautinis Mažeikių meno festivalis: dalyviams bus dovanojama pati įvairiausia muzika

Rugsėjo 18 – spalio 30 dienomis vyks XV Tarptautinis Mažeikių meno festivalis „ Mažeikiai...

Plungiškiai stveriasi už galvų: įmonės valdose auga šiukšlių kalnai, kasdien kankina nepakeliama smarvė gyventojai sulaukia atsakymo: niekas neverčia čia gyventi

„Padėkite išgygenti“, – toks plungiškių pagalbos šauksmas neseniai nuvilnijo ne tik per...

„Bolt Food“ žengia ir į Mažeikius: maisto pristatymo platforma kviečia papildomai užsidirbti

Pusantrų metų Lietuvoje veikianti maisto pristatymo į namus platforma „ Bolt Food “ paslaugą...

Top naujienos

Delfi PliusDalia Plikūnė

Kaip Rusija gali atsakyti į Kaliningrado ribojimus: už uždarų durų nagrinėjami trys scenarijai

Rusijos pareigūnams įspėjant Lietuvą dėl rimtų pasekmių, pagal europines sankcijas uždraudus...

Siūlymai dėl MMA didinimo piktina darbuotojus: tarsi saldainis ant meškerės (1)

Naujus minimalios algos skaičiavimus pateikęs, bet palaukti rudens raginantis Lietuvos bankas...

Nausėda davė patarimą Vyriausybei dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui (1)

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų...

Karas Ukrainoje. Žytomyro srities gyventojus pažadino sprogimai: raketos skriejo iš Baltarusijos apšaudyta ir Lvivo sritis (3)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Putino pareiškimus išnagrinėjęs vokiečių filosofas pasisakė itin vaizdingai (10)

Žymiausias vokiečių dabarties filosofas Peteris Sloterdijkas šią savaitę pažėrė aštrių...

Tarp partijų reitingo pirmūnų atsirado naujas pavadinimas (6)

Lietuvos partijų reitingas labai nesikeičia, tiesa ir čia yra staigmenų. Jeigu rinkimai įvyktų...

Paaiškėjo, už ką diskvalifikuota Lietuvos plaukimo estafetės ketveriukė specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Prie pabaigos artėjančiame pasaulio plaukimo čempionate, kuris vyksta Budapešto „Duna“...

Varėnos rajone BMW rėžėsi į vilkiką: sužaloti du žmonės, automobilyje buvo ir vaikai

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Varėnos rajone, A4 kelyje, prie Naujųjų Valkininkų kaimo...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (4)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...

Gydytoja siūlo atkreipti dėmesį į šiuos požymius: jie praneša apie gresiantį širdies smūgį ar priepuolį (1)

Vis dažniau kalbama, kad tam, jog širdis būtų sveika, reikia rasti būdų pailsėti nuo kasdien...