aA
Sakoma, kad didysis Nilas Egiptui yra Dievo dovana. Tačiau tą patį apie upių tėvą Nemuną gali pasakyti Jurbarkas. Tarpukaryje dešimtis kartų per dieną plaukiodavo garlaiviai, miesto viešbučiai sunkiai sutalpindavo svečius. Nešikai varžydavosi, kuriam pirmajam teks galimybė užsidirbti papildomų litų. Sieliais buvo plukdoma mediena. Pasienio miesteliuose gyventojai rinkdavosi palydėti traukinius, o jurbarkiečiai išlydėdavo garlaivius.
Jurbarkas
© Autoriaus archyvas

Kalbama, kad maskoliai prieš pirmąjį pasaulinį karą Jurbarką vadino aukščiausios klasės uostu ant Nemuno kranto. Senuose šaltiniuose pasakojama, kad ten, kur Mituva įteka į Nemuną, prie Imsrės upės buvo žemaičio sodyba.

Pasakojama, kad šioje vietoje gyveno stiprus vyras Jurgis Barkus. Viena ranka sugebėdavo per Nemuną permesti kirvį. Jam mirus žemaičiai vietovę pavadino jo garbei. Laikui bėgant gyvenvietė plėtėsi, didėjo ir gavo Jurbarko vardą.

Senose kronikose minima 1249 metais įsigaliojusi prūsų taikos sutartis su kryžiuočiais. Senieji baltai pasižadėjo priimti krikštą, pastatyti Žemaitijos pakraščiuose 22 bažnyčias, įkurti keletą tvirtovių. O kryžiuočiai už tokį nuolankumą žadėjo ramybę.

Miestas ant Nemuno kranto buvo nuolatinė susirėmimų ir kovų vieta. Kryžiuočiai atplaukdavo iš Ragainės Prūsijoje ir puldavo žemaičius. Tačiau narsieji lietuviai priversdavo bėgti vokiečius Nemunu link Sudargo.
Tomas Sušinskas

Legendos apie Jurgį Barkų dar nebuvo išblėsusios. Prūsai Nemuno ir Mituvos upių santakoje pastatė pilį ir pagarbiai vadino Jurgio pilimi. Vokiečiai siekė baltus priversti pamiršti savo šaknis, todėl pilį pervadino Georgenburgu. Prie dabartinio Jurbarko stovėjusi pilis buvo apsupta dviem piliakalniais. Jurbarkiečiai juos vadino „bišpoliais“. Šiaurėje stovėjo Jurbarko „bišpolis“, o vakaruose Kalnėnų.

Miestas ant Nemuno kranto buvo nuolatinė susirėmimų ir kovų vieta. Kryžiuočiai atplaukdavo iš Ragainės Prūsijoje ir puldavo žemaičius. Tačiau narsieji lietuviai priversdavo bėgti vokiečius Nemunu link Sudargo. Austrijos hercogas Albrechtas 1379 metais atvyko su 60 riterių ir 2000 ginklanešių. Atsitraukdami bėgo užšalusiu Nemunu, ledas pradėjo aižėti, visi užpuolikai nuskendo. Tik po Vytauto pergalių Žalgirio mūšyje kryžiuočių antpuoliai baigėsi.

Jurbarkas
Jurbarkas
© Autoriaus archyvas

Pasibaigus karams gyvenvietė pradėjo plėstis. Penkioliktame amžiuje pastatoma pirmoji katalikų bažnyčia, o Jurbarkas tampa Lietuvos kunigaikščių nuosavybe. Miestą valdė Karalienė Bona, Vazų dinastijos atstovai. 1611 metais gavo Magdeburgo teises ir herbą. Vėliau miestas atsidūrė Aleksandro Liudviko Radvilo globoje. Žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Jurbarką į savo rankas perėmė imperatorės Jakaterinos favoritas Platonas Zubovas. 1846 metais caras miestą padovanojo rusų kunigaikščiui Vasilčikovui. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui Jurbarko apylinkių žemės buvo išparceliuotos ir atiteko Lietuvos vyriausybei.

Tarpukario Lietuvoje pagrindinis Jurbarko miesto kvartalas buvo Kauno gatvės šiaurėje esantis parko rajonas ir naujamiestis.

Stačiatikiai krikštydami kūdikį nardindavo į vandenį. Ponas dvasininkas mažutėlį nusinešė ant upės. Iškirto eketę ir panardino į šaltą Mituvos vandenį. Tačiau kūdikis išsprūdo. Šventikas tik skėstelėjo rankomis ir pareiškė: „Dievas davė, o kipšas atėmė“.
Tomas Sušinskas

Senieji miesto gyventojai puikiai prisiminė caro laikmetį. Artimas Romanovų dinastijai žmogus, kunigaikštis Vasilčikovas, XIX amžiuje buvo Jurbarko caras, dievas ir valdovas. Religingai fanatiškas stačiatikių patronas. Pastatė cerkvę, bizantiško stiliaus namus. Į miestą atkėlė gana didelę rusų koloniją. Iki pirmojo pasaulinio karo turėjo savo kariuomenę.

Jurbarkiečių nestebino rusų kareivių pulkai, ilgos procesijos su vėliavomis, popais ir smilkalais. Žiemą traukdavo ant Mituvos upės ledo, melsdavosi, krapindavo ant stačiatikių vandenį. Kartą tokia maskolių procesija su popu priešakyje įlūžo ir dvasininkas paniro po vandeniu.

Jurbarkas
Jurbarkas
© Autoriaus archyvas

Su vandeniu tam popui nuolat nesisekdavo. Stačiatikiai krikštydami kūdikį nardindavo į vandenį. Ponas dvasininkas mažutėlį nusinešė ant upės. Iškirto eketę ir panardino į šaltą Mituvos vandenį. Tačiau kūdikis išsprūdo. Šventikas tik skėstelėjo rankomis ir pareiškė: „Dievas davė, o kipšas atėmė“.

Jurbarkiečių atmintyje išliko caro kariuomenės karininkas apie kurį patys kareiviai atsiliepdavo taip: „Duok Dieve jam būti generolu, bet tik ne mūsų pulke.“ Pašaipiai buvo minimi vokiečiai, kurie okupavę Jurbarką ant namų pakabino lenteles su užrašu: „Naujoji Vokietija“.
Tomas Sušinskas

Senieji jurbarkiečiai mintyse keikdavo miesto policijos viršininką. Rusas, sutikęs gatvėje daugiau kaip tris žmones, išsiimdavo iš makšties naganą ir garsiai sušukdavo: „Skirstykitės, nes šausiu“. Vietiniai iškart išsibėgiodavo. Lietuviai dažnai pagaudavo arkliavagius, nuvesdavo į nuovadą. Žandaras parklupdydavo pagautuosius ant kelių ir garsiai šaukdavo. Pirštu parodydavo banditams į savo aulinius batus. O jie bučiuodami žandarui kojas, užkišdavo už atlapotų aulų rublius. Žmonėms pareikšdavo, kad suimtieji nekalti.

Jurbarkiečių atmintyje išliko caro kariuomenės karininkas apie kurį patys kareiviai atsiliepdavo taip: „Duok Dieve jam būti generolu, bet tik ne mūsų pulke.“ Pašaipiai buvo minimi vokiečiai, kurie okupavę Jurbarką ant namų pakabino lenteles su užrašu: „Naujoji Vokietija“.

Prieš pirmąjį pasaulinį karą iš Kauno atplaukdavo garlaivis „Svetlana“. Senieji gyventojai pasakojo, kad laive skambėdavo lietuviškos dainos. Vyrai vilkėdavo drobinius marškinius ir buvo persirišę lietuviškomis juostomis. Šie jurbarkiečiams keisti žmonės nešoko „kazoką“, bet šoko suktinį, dainavo lietuviškai: „Šokim trypkim, linksmi būkim, visi gražiai apsisukim“. Tai buvo lietuviška gegužinė. Šis reginys įstrigo pirmojo pasaulinio karo vaikams į atmintį. Po daugybės metų, jau būdami suaugę ir gyvendami tarpukario Lietuvoje, jie pasakodavo apie tai jau savo atžaloms.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
4.5000

Tauragėje pasiektas rekordas – pastatyta aukščiausia Lietuvoje Saulės skulptūra (15)

Tauragėje buvo pastatyta ir praėjusią savaitę atidengta aukščiausia Lietuvoje saulės...

Vienas moderniausių Lietuvos muziejų duris atvėrė Tauragėje: nė iš tolo neprimins tradicinio (10)

„Tai – lyg stilizuotas kosmosas, kuriame atvaizduojami įvairūs piešiniai, o fone skamba...

Jurbarke duris atvėrė atsinaujinusi „Maxima“: apsipirkti bus galima greičiau (3)

Antradienį jurbarkiečiai pradėjo su džiugiomis naujienomis: duris po atnaujinimo atvėrė...

Mokslo metų pradžios šventė Tauragėje: išskirtinės pramogos ir piniginiai apdovanojimai gabiausiems moksleiviams

Tauragėje jau tampa gražia tradicija naujus mokslo metus sutikti linksmai ir šventiškai....

Jurbarke atidaroma nauja „Norfa“ parduotuvė (3)

Ketvirtadienį, rugpjūčio mėn. 8 d., Jurbarke , Dariaus ir Girėno g. 112, atidaromas naujas...

Top naujienos

Seime – klausimas dėl vaikų išmaniųjų telefonų: reikia uždrausti juos neštis į mokyklą?

Dažniausi vaikų sunkumai, kuriuos jie išsako besikreipdami į „Vaikų liniją“ – santykiai su...

Buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką: mes nebedirbam, o ministras mums teberašo įsakymus (34)

Trečiadienį buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką šią savaitę....

Įspūdinga policijos operacija Lietuvoje ir Ispanijoje: sunaikinta žmonėmis prekiavusi gauja viešnamiuose dirbo merginos iš Rytų (117)

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai atskleidė daugiau detalių apie...

Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Šarūnas Bartas išpažinčiai ryžosi tik po 2 metų: niekam tada nerūpėjo, kas iš tiesų vyko (54)

Praėjo dveji metai po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodę dviejų menininkių kaltinimai...

Į Seimą grįžta siūlymas įteisinti naktinius matymo taikiklius ir duslintuvus medžioklei: susirūpino šalies ekonomika

Jau kelias dienas viešojoje erdvėje vyksta diskusija tarp gamtininkų ir medžiotojų: į Seimą...

Po Žemaitaičio - akibrokštas Karbauskiui: situacija lieka įšaldyta papildyta (33)

Trečiadienį po susitikimo su Seimo frakcijų atstovais Seimo pirmininkas paskelbė neteiksiąs...

Venecijos gyventojai nesulaiko ašarų: pabudę išvydo apokaliptinius vaizdus (1)

Venecijiečiai trečiadienį pabudę išvydo pribloškiančius vaizdus, miestą užliejus...

DELFI TV spalį sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus (2)

Interneto vartotojai spalį DELFI skyrė 42 proc. viso naujienų portaluose leidžiamo laiko – tai...

Iš lėktuvo iškritusio vyro istorijoje – dramatiškos detalės (20)

Kai praėjusią vasarą Londone iš besileidžiančio lėktuvo iškrito žmogaus kūnas, daugeliui...