Mokyklos istorijos pradžia – 1968 metais įkurta Šiaulių 11-oji vidurinė mokykla, tuo metu buvusi didelė naujo mikrorajono mokykla – joje mokėsi net 1340 mokinių. Buvę mokiniai pasklido po Lietuvą ir pasaulį, o kai kurių pirmųjų mokytojų, deja, jau nebėra tarp mūsų. Todėl šventinės lapkričio savaitės pirmoji diena „Už buvusius, esamus ir būsimus“ skirta buvusiems su mumis, bet jau išėjusiems: aplankyti mokytojų, mokyklos darbuotojų kapai, padėta gėlių, uždegtos žvakutės, vakare išklausytos Mišios.
Antradienio dienos šūkis – „Atpažįstama pažanga“ – į mokyklos aktų salę sukvietė mokinius, tėvus, mokytojus, pagalbos vaikui specialistus. Buvo diskutuojama apie mokyklos veiklos kokybės vertinimo rodiklius, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp bendruomenės narių, siekiant visiems svarbaus tikslo. Po diskusijų prieita prie bendros nuomonės, kad bendruomenė gyvuoja tik visų jos narių pastangų dėka, todėl tokie susitikimai yra reikalingi, jie turėtų būti reguliarūs ir dažnesni.
Trečiadienio vakaras – „Tyla prieš audrą“ – skirtas mokykloje anksčiau dirbusiems mokytojams, administracijos darbuotojams, bendruomenės nariams. Tai buvo nepaprastai jausmingas ir šiltas vakaras – tokie būna vakarai su senais draugais ir bendražygiais, kada dalijamasi nenutrūkstamais prisiminimais, o švelnų liūdesį ir jaudulį keičia nuoširdaus juoko pliūpsnis. Į mokyklą sugrįžęs pirmasis jos direktorius Egidijus Lapkus dalijosi prisiminimais apie mokyklos pasirinkimą (rinktis reikėjo tarp Šiaulių ir Vilniaus!), apie mokyklos įkūrimo darbus, vadovavimo patirtį. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja, vis tokia pat energinga mokytoja Regina Karnilaitė daugiau pasakojo apie mokyklos kasdienybę – paaiškėjo, kad nebuvo ji tokia jau nuobodi. Prie geros svečių nuotaikos prisidėjo ansamblio „Vairas“ romantiškos melodijos ir „Rasos“ progimnazijos muzikos mokytojos ekspertės Lauros Remeikienės kūryba.
Ketvirtadienio tema – „Vandens purslai“ – skirta dabartiniams „Rasos“ progimnazijos mokiniams. Dieną pradinukų laukė pramogos aktų salėje, vyresniųjų – vertingos edukacinės veiklos ir diskusijos su edukatoriumi Romanu Šarpanovu. O vakare! Vakare prasidėjo beprotiškai smagus vakarėlis su linksmomis užduotimis, slaptu svečiu, gimtadienio tortu ir pašėlusia diskoteka. Viskas buvo gerai, blogybė tebuvo viena – ir kodėl viskas tęsėsi taip trumpai?
Penktadienis – mūsų šventės kulminacija, todėl ir dienos šūkis toks: „Neatlaikė bortai“. Į mokyklą pasveikinti gražaus jubiliejaus proga susirinko daug svečių: aplinkinių lopšelių-darželių, gimnazijų ir progimnazijų bendruomenių nariai, Šiaulių miesto Švietimo skyriaus atstovai, buvę ir esami mokyklos mokiniai, mokytojai, darbuotojai. Vieniems buvo gera susitikti su seniai matytais klasės draugais, pamatyti beveik nepasikeitusias klasių auklėtojas, prisiminti mokykloje praleistus metus, pajusti bėgančio laiko tėkmę. Kitiems tai buvo galimybė išsakyti nuoširdžius linkėjimus, išpildyti anksčiau duotus pažadus sugrįžti į savąją mokyklą ir joje sudainuoti gražiausias dainas.
Tą penktadienį „Rasa“ tikrai buvo vandenyno dydžio – su l.e.p. direktorės Dianos Tamutienės įžanginiu žodžiu oriai pradėjusi savo kelionę, pasidžiaugusi gražiais kolegų linkėjimais ir, kas be ko, maloniomis dovanomis, pasveikinusi labiausiai nusipelniusius kolegas, mokykla nėrė į linksmybių sūkurį. Vakaro svečiai džiaugsmingai pasitiko mažuosius mokyklos šokėjus ir dainininkus, ypatingą vakaro nuotaiką kūrusią Laurą Remeikienę ir chorą „Chameleonas“, kuriame – norisi pasididžiuoti – dainuoja net trys mūsų mokyklos mokytojos, dainuoja ir buvusi mokinė, o prie jų jau glaudžiasi ir dabartinės mokinukės. Šventė baigėsi visų bendra daina ant mokyklos scenos ir salėje – mūsų buvo nemažai, mes buvome vieningi ir mums buvo gera!
Po šventės „Rasos“ progimnazijoje liko patys gražiausi prisiminimai, kurie dar ilgai džiugins mūsų širdis ir taip pratęs šventinę nuotaiką. Šventė buvo prasminga – ačiū visiems, prisidėjusiems prie jos kūrimo!
