aA
Tarpukario Šiauliai – didelis ir gražus miestas. Pagal gyventojų skaičių Lietuvoje patekdavo ant prizinės pakylos, į priekį praleisdamas tik Kauną ir Klaipėdą. Buvo svarbus pramonės, susisiekimo plentais ir geležinkeliais centras.
Tarpukario Šiauliai
© Autoriaus archyvas

Tačiau skurdi gamta skriaudė šiauliečius. Prie miesto nebuvo nei miškų, nei upių. Ištisus du kilometrus stūksojo nuobodžia vadinta lyguma, kurioje nesimatė jokio krūmokšnio. Tik mažas, drumzlinu įvardintas ežerėlis tyvuliavo miesto pašonėje.

Per centrą vingiavo „mikroskopinio“ dydžio Rudės upelis, kuriame pavasarį braidžiodavo vištos. Pačiame mieste buvo keletas klevų, kaštonų ir liepų – medžiai sudarydavo parką. O buvusios cerkvės šventoriaus augmenija atliko poilsio skvero vaidmenį. Šaltiniuose teigiama, kad šiauliečiai turėjo kovoti su varnomis, nes poilsio vietose paukščiai keldavo didžiulį triukšmą.

Džiovinti čiobreliai, našlaitėlės, šaltmėtės, avietės, gervuogės susilaukdavo didžiausio populiarumo. Šalia stovėjo išrikiuoti ūkininkų vežimai. Ant vežimo lentų kvepėjo rūkyta mėsa, sūriai ir kiti skanėstai. Pakilus vėjui dulkės storu sluoksniu uždengdavo maisto produktus. Tačiau pirkėjų stoka nesiskųsdavo niekas.
Tomas Sušinskas

Šiauliuose pagrindinė centro arterija buvo Vilniaus gatvė. Turėjo tokią pačią reikšmę, kaip ir Laisvės alėja Kauno mieste. Žmonių būreliai pasivaikščiojimą pradėdavo ties „Milštein“ kavine. Pati populiariausia miesto cukrainė buvo įsikūrusi Vilniaus ir Dariaus/Girėno gatvių sankryžoje. Nuolatiniai užeigos lankytojai buvo miesto teatre dirbantys aktoriai. Iki pat žydų Nurokų įkurto banko „plaukdavo minios, kaip bangos jūroje.“ Gatvės buvo švarios, platūs cementiniai šaligatviai nebūtų padarę gėdos ir Kaunui.

Vilniaus ir Tilžės gatvės buvo pačios ilgiausios mieste ir tęsdavosi kelis kilometrus. Tačiau gražiausia buvo vadinama Bažnyčios gatvelė. Čia koncentravosi visos svarbiausios įstaigos. Stovėjo du kino teatrai, viešbutis, du klubai, policijos buveinė. Apskrities viršininko administracija, vietos kariuomenės štabas, keletas užeigos namų ir valgyklos. Šventadienio vakarais knibždėdavo vietiniai.

Paštininkų valgykloje tvyrojo pavyzdinė švara. Pietūs kainuodavo du litus. Šiaulių pašto tarnautojai pasižymėjo dideliu organizuotumu ir veiklumu. Turėjo didelę tris tūkstančius tomų sudarančią knygų biblioteką ir savo pasilinksminimo salę.
Tomas Sušinskas

Šiaulių miesto centre, turgavietės pakraščiuose lygiomis eilėmis išsirikiavusios sėdėdavo moterų virtinės. Kėdelės, krepšeliai, ryšulėliai ir maišeliai boluodavo prie kiekvienos kojų. Pardavinėdavo visų rūšių gydomąsias žoleles ir daržoves. Džiovinti čiobreliai, našlaitėlės, šaltmėtės, avietės, gervuogės susilaukdavo didžiausio populiarumo. Šalia stovėjo išrikiuoti ūkininkų vežimai. Ant vežimo lentų kvepėjo rūkyta mėsa, sūriai ir kiti skanėstai. Pakilus vėjui dulkės storu sluoksniu uždengdavo maisto produktus. Tačiau pirkėjų stoka nesiskųsdavo niekas.

Tarpukario Šiauliai
Tarpukario Šiauliai
© Autoriaus archyvas

Paštininkų valgykloje tvyrojo pavyzdinė švara. Pietūs kainuodavo du litus. Šiaulių pašto tarnautojai pasižymėjo dideliu organizuotumu ir veiklumu. Turėjo didelę tris tūkstančius tomų sudarančią knygų biblioteką ir savo pasilinksminimo salę. Sporto draugijai vadovavo pašto viršininkas Rašteika. Paskutiniais nepriklausomos valstybės metais, Aušros alėjoje iškilo didingi centriniai pašto rūmai.

Populiarus versliukas tarpukario Šiauliuose buvo baldų gamyba. Į kurią pusę žvelgdavai – visur baldų dirbtuvės. Ypatingai Tilžės gatvėje. Kas antrą namą puošdavo reklamos afišos: minkštieji ir kietieji baldai. Juodais dažais per visą namo sieną šiauliečiai reklamavo savo biznį. Kai kur buvo galima išvysti carinės okupacijos „reliktus“: „Manufakturnaja torgovlia“, „Meločnaja lavočka“. Dvaro gatvėje kabėjo įdomi reklama: „Užvažiuojamas namas Kurliandijoje.“ Senieji šiauliečiai teigė, kad nei Kurliandijos, nei užvažiuojamo namo niekas jau neprisimena.

Kai kuriose gatvėse stovėdavo stulpai, o ant jų pakabintose skardinėse iškabose buvo rašoma: „Žiaurus elgesys su gyvuliais žemina žmogaus vardą“. Tai buvo Šiauliuose įsikūrusios gyvulių globos draugijos darbo rezultatai.

Rėkyvos ežeras buvo šiauliečių Meka. Vasaros šventadieniais traukdavo ištisi būriai. Keliaudavo sušilę, suplukę, nešini ryšuliais. Miestiečiai prašydavo valdybos leisti naudotis senais vagonėliais, siauruoju geležinkeliuku, tikėdami, kad taip bus lengviau patekti prie ežero pakrančių. Vienintelis apylinkėse švaraus vandens baseinas buvo nuolat apgultas žmonių.
Tomas Sušinskas

Šiaulių miesto kultūros pažiba buvo „Aušros“ muziejus. Eksponatų gausa ir verte nenusileido Kauno kultūros buveinėms. Muziejaus siela ir variklis Peliksas Bugailiškis visas savo atostogas praleisdavo ekspedicijose ieškodamas vertybių. Muziejaus darbuotojai dirbdavo be jokio atlygio, o kariuomenė leisdavo naudotis savo sunkvežimiais. Kariuomenės lakūnai skraidindavo muziejininkus lėktuvais ir fotografuodavo Šiaulių apylinkes iš oro. Sekmadieniais lankytojams ekskursijas vesdavo „aiškintojais“ vadinti gidai. Po pertvarkos muziejaus patalpose atsirado „turistams pailsėti skirtos kėdės“. Tai buvo kažkas naujo ir neįprasto to meto Lietuvos kultūros padangėje.

Kasmet „Piliečių klube“ vykdavo spaudos baliai. Dalyvaudavo tik rinktinė Šiaulių miesto grietinėlė. Atvykdavo žurnalistai ir rašytojai iš Kauno. Šiaulių valstybės teatro artistai demonstruodavo spektaklį. Dekoracijas ruošdavo žinomas Šiaulių dailininkas Palaima. Koncertuodavo „Putpelės“ draugijos choras. Choras mieste buvo labai populiarus, vilkėdavo tautinius kostiumus, gastroliuodavo kaimyninėse šalyse, ypač Latvijoje.

Rėkyvos ežeras buvo šiauliečių Meka. Vasaros šventadieniais traukdavo ištisi būriai. Keliaudavo sušilę, suplukę, nešini ryšuliais. Miestiečiai prašydavo valdybos leisti naudotis senais vagonėliais, siauruoju geležinkeliuku, tikėdami, kad taip bus lengviau patekti prie ežero pakrančių. Vienintelis apylinkėse švaraus vandens baseinas buvo nuolat apgultas žmonių.

Populiarumu Rėkyvos ežerui nenusileido artimiausios Bubių ir Pagelavos vasarvietės. Ne visi tilpdavo į autobusus. Išvažiuodami apsistumdydavo alkūnėmis, o važiuodami nuolat bardavosi. Kelionės kančios pasibaigdavo, kada pasiekdavo kvepiančius pušynus, skaidriuosius ežerus ir bufetus. Po kiekvienu medžiu buvo pastatyti „šeimyniškais“ vadinti stalai. Kurhauzo restorane skambėdavo muzika, romansus traukdavo iš Kauno atvykę muzikantai. O jiems pritardavo patenkintos šiauliečių publikos juokas ir šaukštų bei šakučių barškėjimas į stalą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.5000

Šiauliuose pradedama Kaštonų alėjos rekonstrukcija

Šiaulių miesto savivaldybėje pagaliau pasirašyta sutartis dėl Kaštonų alėjos atnaujinimo....

Radviliškio apylinkėse ieškota pergalės prieš bermontininkus ir Saulės mūšio pėdsakų (9)

Radviliškio rajono savivaldybė, siekdama paminėti Lietuvos kariuomenės 1919 metų pergalės...

Šviečiančių šilko žibintų festivalyje Pakruojo dvare – unikali skulptūra iš porceliano (2)

Greičiau nei už mėnesio prasidėsiantis šilko žibintų festivalis Pakruojo dvare šiemet...

„NFQ Technologies“ Šiauliuose atidarė naują biurą: komandą didins iki 40 žmonių (1)

Technologijų kompanija „ NFQ Technologies “ didina apsukas – plečiasi Šiauliuose ir čia...

Eibariškių parke Radviliškyje užvirė darbai: taps mėgiama poilsio vieta (2)

Jau pradėti Eibariškių parko tvarkymo darbai. Rangos darbų konkursą laimėjusi įmonė UAB...

Top naujienos

Buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką: mes nebedirbam, o ministras mums teberašo įsakymus (19)

Trečiadienį buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba išplatino antrą viešą laišką šią savaitę....

Įspūdinga policijos operacija Lietuvoje ir Ispanijoje: sunaikinta žmonėmis prekiavusi gauja viešnamiuose dirbo merginos iš Rytų (101)

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareigūnai atskleidė daugiau detalių apie...

Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Šarūnas Bartas išpažinčiai ryžosi tik po 2 metų: niekam tada nerūpėjo, kas iš tiesų vyko (40)

Praėjo dveji metai po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodę dviejų menininkių kaltinimai...

Po Žemaitaičio - akibrokštas Karbauskiui: situacija lieka įšaldyta papildyta (25)

Trečiadienį po susitikimo su Seimo frakcijų atstovais Seimo pirmininkas paskelbė neteiksiąs...

Venecijos gyventojai nesulaiko ašarų: pabudę išvydo apokaliptinius vaizdus

Venecijiečiai trečiadienį pabudę išvydo pribloškiančius vaizdus, miestą užliejus...

DELFI TV spalį sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus

Interneto vartotojai spalį DELFI skyrė 42 proc. viso naujienų portaluose leidžiamo laiko – tai...

Iš lėktuvo iškritusio vyro istorijoje – dramatiškos detalės (17)

Kai praėjusią vasarą Londone iš besileidžiančio lėktuvo iškrito žmogaus kūnas, daugeliui...

Chemijos profesorius paaiškino, kuo užnuodytas vanduo Alytuje: išleidus jį į Nemuną pasekmes gali pajusti net pajūris (61)

Supleškėjusiose Alytaus padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ patalpose iki šiol...

Etikos sargai išnarstė skundus dėl nepavykusios Pranckiečio atleidimo procedūros papildyta V. Pranckiečio komentaru (14)

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pristatė bendrą išvadą dėl pateiktų skundų,...