A. Petrulaitis pasakoja šią veiklą pradėjęs prieš maždaug trejus metus. Fermentinius sūrius jis mėgęs ir seniau, tačiau negalvojo, kad juos gaminti įmanoma namie.
„Ta mintis man kirbėjo seniai. Iš pradžių galvojau, kad juos daro kažkokios gamyklos, kažką deda, kažkokius stebuklus su tuo sūriu daro“, – juokėsi pašnekovas.
Vis dėlto, per televiziją pamatęs reportažą apie Austrijoje sūrius gaminančią močiutę, A. Petrulaitis nusprendė pasidomėti šia tema plačiau.
„Man tai įstrigo, galvojau, kaip tai pritaikyti sau – pieno juk turim. Pradėjau domėtis, kas tas fermentas, kur jo galima įsigyti ir taip pamažu viskas išsivystė. Nei kokioj Prancūzijoj, nei kokioj kitoj tolimoj šaly mokiausi, esu savamokslis“, – teigia jis, tačiau priduria, kad bazinių žinių, kas apskritai yra tas fermentas, suteikė mokslininkai, prieš kelerius metus vykusiuose Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokymuose.
Hobis virto verslu
Kaip pasakoja A. Petrulaitis, iš pradžių sūrius gaminti jis pradėjo tik dėl savęs, savo reikmėms. Taip pat sūriais pavaišindavo ir pažįstamus, žmona Oresta nuveždavo jų savo bendradarbiams paragauti. Ir štai, netrukus įdirbis viską apvertė aukštyn kojomis. Pasivaišinę sūriais pažįstami jo imdavo norėti įsigyti, vėliau papasakodavo apie juos ir kitiems. Taip apie sūrius sužinojo žmonės iš visos Lietuvos – net vilniečiai, atvykę aplankyti giminaičių, užsuka sūrio nusipirkti.
„Pradėjom daryt to sūrio truputį daugiau dėl savęs, o jo vis nėra ir nėra. Mes jo neišmetam, o jo vis tiek nėra. Darom, darom, vis daugiau, o sūrio namie vis nėra“, – juokėsi pašnekovas.
Anot jo, daug kas pradėjo atvažiuoti pasiimti sūrio tiesiai iš namų, tuomet atsirado ir feisbuko puslapis „Alduko sūriai“, kuriame netrūksta gerų atsiliepimų ir pagyrų gaminiams.
„Man nepatinka savęs girti. Aš taip sakau – jei žmonės grįžta, reiškia, gerai. Jei negrįš – tada žinosiu, kad reikia kažką galvoti, kažką keisti“, – šypsojosi A. Petrulaits.
Vis dėlto, nepanašu, kad greitai reiktų ką nors keisti. Dabar viskas įsisuko taip, kad per dieną pagaminama sūrių mažiausiai iš 200 litrų pieno.
Po darbo gaisrinėje – gaminti sūrių
Vis dėlto, nors viską ir suspėja, A. Petrulaitis neslepia, jog laisvo laiko lieka ne taip jau ir daug, mat jis vis dar turi ir nuolatinį darbą – iš pirmo žvilgsnio, nelabai suderinamą su sūrių gamyba. Jau daug metų jis dirba gaisrininku, darbo nemetė net ir įsivažiavus verslui.
„Gaisrinėj ir dabar dar dirbu. Grįžtu iš darbo ir darau sūrius. Reikia planuoti laiką, mažai laisvo beturim. Daug dirbam“, – sako jis.
O darbo prie sūrio tikrai netrūksta. Kaip sakė pašnekovas, Lengviausia sūrį yra padaryti, išvirti, o štai jį išnokinti, išbrandinti – sunkiausia.
„Jis brandinasi mažiausiai mėnesį laiko. Kuo ilgiau – tuo skanesnis“, – sakė A. Petrulaitis.
Nori, kad nusipirkti galėtų paprasti žmonės
Paklaustas, ar neplanuoja kokios plėtros, A. Petrulaitis sakė, kad dabartinės apimties visai pakanka. Jo teigimu, nors kelios mažos parduotuvės prekiauja šiais sūriais, bet iš esmės beveik viskas nuperkama tiesiai iš jų namų.
„Yra kelios krautuvėlės nedidelės, jos pasiima. Buvo pasiūlymų ir iš Vilniaus, iš didesnių parduotuvių, bet aš nelabai noriu didelių įsipareigojimų, be to, nedarom tokių kiekių. Aš noriu, kad paprastas žmogus galėtų nusipirkit normalaus sūrio. Gal ir ne prancūziškas, bet fermentinis, iš natūralaus pieno. Patys šienaujam, patys šeriam savo karves. Nesinori, kad antkainiai prekybos centre išaugintų kainas“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, dabar jie su žmona sugeba patys viską pasidaryti, susitvarkyti, tad daugiau plėstis nėra poreikio. Savo ūkyje jis sakė laikantis iki 10 karvių.
Vienintelis dalykas, kurį pašnekovas sakė norintis išplėsti – sūrių brandykla.
„Bręstantys sūriai yra problema. Žiūrim, kada reikėtų brandyklą didinti, nes dabartinėje galėčiau sudėti apie toną sūrio, bet jau mažoka vietos“, – šyptelėjo jis.
Atidarys savitarnos kioskelį
Nors didelės plėtros ir neplanuoja, A. Petrulaitis sakė planuojantis vieną naujovę – prie namų atidarys savitarnos kioskelį, kuris, beje, jau stovi.
„Mačiau, užsienyje yra tokie kioskeliai. Bus šaldytuvas, bus surašytos kainos sūrių. Pas mus viskas sufasuota, vakuumuose. Bandysim ten prekiauti“, – sakė jis.
Tokia savitarna bus pagrįsta pasitikėjimu žmonėmis. Kaip sakė pašnekovas, jei nepasiteisins, jei žmonės elgsis nesąžiningai, kioskelį panaikins, tačiau išbandyti šią naujovę verta.
Karantinas prekybos nepaveikė
Kol kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad prekyba maisto gaminiais dėl karantino sumenko, ypač dėl to, kad atšauktos visos mugės, „Alduko sūrių“ prekybos pandemija beveik nepaveikė.
„Aš sūrių į muges niekada neveždavau. Savo klientus turiu nuolatinius“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto kelias savaites darbai buvo sustoję, mat koronavirusą buvo pasigavęs pats gamintojas. Laimei, sirgo nesunkia forma ir po dviejų savaičių saviizoliacijos, po naujų metų, darbus buvo galima atnaujinti.
