– Regina, kaip jūs atsidūrėte Vadaktuose? Ar jūsų niekada neviliojo mintis persikelti į miestą?
– Vadaktuose gyvenu visą savo gyvenimą, nuo pat gimimo. Minčių apie išvažiavimą tikrai buvo kilę, ir ne kartą, tačiau gyvenimas taip sudėliojo, kad likau kaime. Pirmiausia po mokyklos norėjau išvykti į Vilnių, universitete studijuoti matematiką – nepavyko. Dokumentus dėl studijų vežiau ir į Šiaulius, tačiau paskutinę minutę apsigalvojau, ir vėl grįžau. Galiausiai išvykau į Panevėžį, ten metus mokiausi konditerijos.
Mokslus baigiau 1991-aisiais ir galiu pasakyti, kad kaip ir daugeliui profesijų atstovų, mūsų laidai nepasisekė. Buvome ta nedėkinga karta – ieškojome darbo, bet mūsų niekam nereikėjo, šalyje vyko perversmai. Todėl aš ir vėl grįžau į Vadaktus, pas tėvus, ir pasilikau čia visam laikui.
Kaimo mokykloje, kol ji dar buvo, pusantrų metų dirbau pradinių klasių mokytoja, paraleliai studijavau Šiaulių universitete pedagogiką. Vėliau įsidarbinau Vadaktų bibliotekoje, joje dirbau iki 2009 metų, kol ją uždarė. Dabar dirbu Palonų bibliotekoje.
