Talkininkų sumažėjo
Savaitgalį Lietuvoje praūžė tradicija tapusi viešųjų erdvių tvarkymo akcija „Darom“. Aukštaitijos sostinėje ši visuotinė talka praėjo gana tyliai.
Akciją organizuoti padėjusios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ žiniomis, į miesto viešąsias erdves su šiukšlių maišais išėjo tik 300 tvarkytojų.
„Registravosi ir pavieniai žmonės, ir bendruomenės, ir įstaigos. Pernai akcija dėl koronaviruso visai nevyko, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, dalyvių mažai“, – teigė bendrovės darbų vadovė Virginija Liandzbergaitė.
Visgi po savaitgalio įmonė išvežė 2,5 tonos savanorių surinktų mišriųjų atliekų. Visas šis turtas nukeliavo į Panevėžio regioninį sąvartyną.
Mažiau keliavo, daugiau šiukšlino
„Atliekų visada buvo ir bus, nesvarbu, kiek akcijų „Darom“ dar praeis. O kas surinkta maišuose, sunku pasakyti. Bet daug buvo maisto pakuočių. Kai kur radome ištisus šiukšlynus – baisi situacija pasirodė Savitiškio g. nuo prekybos centro „RYO“ link metalinių garažų bendrijų teritorijų“, – kalbėjo V. Liandzbergaitė.
Jos spėjimu, per karantiną mažiau keliaudavę panevėžiečiai daugiau laiko leido savam mieste – daugiau ir šiukšlino.
Nemažai per akciją surinkta ir žaliųjų atliekų. Jas „Panevėžio specialus autotransportas“ suskaičiuos ir išveš vėliau.
Į akciją kvietusi Panevėžio savivaldybė šiemet sutvarkyti buvo numačiusi tik 20 vietų mieste. Anksčiau toks sąrašas būdavo dvigubai ilgesnis.
Savaitgalį panevėžiečiai plušėjo Nevėžio, Žagienio upių pakrantėse, A. Baranausko g. pušynėlyje, naujos Šiaurinės gatvės prieigose, Piniavos paplūdimyje ir kitose žmonių lankomose vietose.
Šiukšles rinko ir samurajai
Kai kurie panevėžiečiai tvarkyti savo miesto ėjo ir nesiregistravę į akciją „Darom“, užtat originaliai.
Praeivių dėmesį patraukė šiukšles renkanti samurajais persirengusių vyrų trijulė.
Speciali ryški apranga, ant galvų skrybėlės, o rankose bambukinės lazdos ir krepšiai šiukšlėms – prie tokių personažų ne vienas smalsuolis panoro ir nusifotografuoti. Šių tvarkdarių nuotraukos šalia žydinčių miesto vaismedžių greitai paplito socialiniuose tinkluose.
Miestą švarinę samurajai, prisistatę retoriniu klausimu „Kas jie tokie?“, panoro išlikti paslaptingi ir nesutiko, kad „Sekundė“ paviešintų jų pavardes.
„Tokia idėja į galvas šovė svarstant, kaip pakelti nuotaiką aplinkiniams ir kartu prisidėti prie akcijos. Greitai išsinuomojome samurajų drabužius, nusipirkome krepšius ir – pirmyn“, – juokiasi vienas samurajų.
Šie kovotojai su atliekomis po Panevėžio centrą vaikštinėjo pusantros valandos. Šiukšlių prisipažįsta radę nedaug, bet užtat reakcijų buvo sotūs.
„Nežinau, kaip į mus žiūrėjo: kaip į cirką, kaip į klounus ar kvailelius. Bet mes tiesiog pasilinksminome, nesitikėdami asmeninės materialinės naudos, ir kitus palinksminome“, – sako teatralizuotos švarinimosi akcijos dalyvis.
Samurajus prasitarė, kad ateityje panašių smagių išdaigų miestui ruošia ir daugiau.
Upė narų neprisileido
Šiais metais prie tradicinės „Darom“ akcijos neprisidėjo kasmečiai jos dalyviai Aukštaitijos sostinėje narai. Šie Nevėžio dugne atliekų ieškodavę talkininkai ištraukdavo tikro lobio: nuo kelio ženklų iki parduotuvių vežimėlių. Šįmet narų planus pakoregavo pati gamta.
„Po lietingų orų Nevėžis labai ištvinęs ir jame dabar ką nors pamatyti būtų sunku. Koks čia darbas, jei toliau rankos ilgio nematai“, – teigia prie tokios iniciatyvos visada prisijungdavusio povandeninio medžioklės klubo „Gelmė“ pirmininkas Ernestas Martinaitis.
Nevėžis, anot jo, ganėtinai purvina ir nardyti nelabai patogi upė. Tačiau nardytojai tikisi, kad birželio 5–6 dienomis jis taps seklesnis ir kiek matomesnis. Tomis dienomis „Gelmė“ jungsis prie Lietuvoje ir pasaulyje vykstančios kasmetės upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyvos „River Cleanup“.
„Darbo turėtų netrūkti. Kol kas nesame apsisprendę, ar Nevėžį švarinsime mieste, ar prie motokroso trasos, už Savitiškio gatvės užtvankos. Čia visada būna reikalų“, – teigia klubo vadovas.
Daugiausia narams iš upių tenka traukti butelius, bet pasitaiko ir keistų daiktų. Prieš keletą metų narai Nevėžyje buvo ištraukę ir tikrą ginklą. Jis perduotas policijai.
„Didesniems lobiams mums ir aplinkosaugininkų pagalbos prireikia, jie duoda valtį. Šįkart ir jie neprisijungė prie akcijos“, – sakė E. Martinaitis.
Akcija „Darom“ – ilgalaikė
Organizacija „Darom“ vienija daugiau nei šimtą viso pasaulio valstybių.
Pirminė idėja imtis masiškai tvarkyti aplinką kilo estams, tačiau Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, įsitraukusi į pilietišką judėjimą.
Per vienuolika veiklos metų Lietuvai pavyko sukaupti didžiausią patirtį visame pasaulyje organizuojant masines aplinkos tvarkymo talkas.
Akcija „Darom“ siekiama atkreipti dėmesį ne tik į aplinkosaugos problemas Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir skatinama savanorystė, socialinė atsakomybė, ugdomas pilietiškumas.
2008-aisiais pirmosios akcijos Lietuvoje metu surinkta daugiau nei 500 tonų atliekų.
Penktosios, jubiliejinės, akcijos metu rekordinis skaičius dalyvių – 210 tūkst. savanorių – surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų. Tai pačiais metais akcija pirmą kartą buvo suorganizuota 100 pasaulio valstybių ir įgavo globalaus judėjimo „Let’s Do It World“ vardą.
2013-aisiais imta valyti ne tik miestų, bet ir miškų teritorijas, o po poros metų nuo šiukšlių pradėti vaduoti ir vandens telkiniai.
