Medikai nesistebi, kodėl pastaraisiais metais Panevėžyje stebimas augantis sergamumas ligomis, kurias sukelia oro užterštumas.
Smalkėmis ir teršalais priversti kvėpuoti panevėžiečiai piktinasi, kad vykdomas savotiškas genocidas, tačiau pagalbos sulaukti jau nebesitiki. Danutės gatvėje gyvenantis panevėžietis Alfonsas teigė, kad aplink jo daugiabutį – vien nuosavi gyvenamieji namai, šildomi kietuoju kuru. Daugiabučio gyventojas įtaria, kad į kaimynų krosnis keliauja ne tik malkos ar briketai.
„Nuo dešimtos valandos vakaro iki ryto net neįmanoma atidaryti lango prasivėdinti – į kambarį veržiasi smalkės ir degančių skudurų ar kažkokia sunkiai nusakoma smarvė. Smogas kartais būna nepakeliamas. O jeigu praviras langas paliekamas ilgiau, atsikeliu plyštančia galva“, – pasakojo Alfonsas.
Jis sako niekada nesiskundęs sveikata, bet dabar jau kurį laiką priverstas vaikščioti pas gydytojus dėl didelio kraujospūdžio ir širdies permušimų. Vyras įtaria, kad sveikatos negalavimus sukėlė būtent užterštas oras, mat išvykus į gamtą ar kur toliau nuo miesto, dingsta ir visi blogumai.
„Tik grįžtu į namus, prasideda sloga, skauda galvą, tinsta rankos. Neįsivaizduojate, ką reiškia gyventi tarp dūmų. Ir situacija kasmet tik aštrėja“, – teigė panevėžietis.
Prevencijos neužtenka
Alfonsas ne kartą kreipėsi ir į aplinkosaugininkus, tačiau rezultato – jokio. Viena vertus, jis supranta specialistus – už rankos pagauti į krosnis kišančiuosius draudžiamas pakuras ganėtinai sudėtinga. Alfonsas įsitikinęs, kad kai kurie kaimynai kūrena ne tik malkas. Vienu metu masiškai daugiabučiuose mediniai langai buvo keičiami plastikiniais, kas tik norėjo, galėjo susirinkti langų rėmus. Beveik visi jie nusėdo privačių namų kiemuose.
„Langų rėmus griežtai draudžiama kūrenti, atrodo, medis, bet jis impregnuotas tam tikromis medžiagomis, taip pat yra ir dažų likučių. Tai didžiulis nuodas. O kontrolės nebuvo jokios – nei kur tokie langai išvežti, nei kokie jų kiekiai. O kur dar skystos atliekos kaip tepalai – suvilgant šlapesnes malkas jos puikiai dega. Kiek pinigų išleidžiama ligoms, kurias sukėlė užterštas oras, gydyti, bet kodėl niekas nesirūpina prevencija“, – piktinosi Alfonsas.
Panevėžietis įsitikinęs, kad tokiems teršėjams sutramdyti reikalingos ne prevencinės akcijos ar reidai, o įstatymai. Vakarų pasaulyje niekur miestuose gyvenamieji namai kietuoju kuru nešildomi. Visai kas kita kaimuose, kur gyventojai gyvena toli vienas nuo kito. „Jeigu kas nors užsirūkytų autobuse, jis būtų greitai išprašytas ir dar gautų baudą, nes kenkia ir aplinkiniams. Bet su nuosavų namų kūrenimu – lygiai tas pats.
Jeigu žmogus gyvena name, nereiškia, kad gali daryti, ką nori. Kentėti jau nebeįmanoma, nes dabar vyksta tikras genocidas, kurį galėtų nutraukti tik įstatymas, draudžiantis gyvenamojoje zonoje namus šildyti kietuoju kuru“, – įsitikinęs panevėžietis.
Nėra nekenksmingų normų
Sausio 8-osios duomenimis, Panevėžyje užterštumas kietosiomis dalelėmis siekė 32 mikrogramus kubiniame metre, paros ribinė vertė gali būti iki 50 mikrogramų kubiniame metre. Ši riba Savivaldybėje negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus.
Panevėžyje įrengta vienintelė oro taršos matavimo stotelė Sirupio gatvėje. Ekspertai pripažįsta, kad jos matavimo duomenys neatspindi tikrojo užterštumo mieste. Panevėžio visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotoja Virginija Vaičekonienė teigė, kad statistiškai Panevėžio oro kokybė neatrodo bloga. 2017 m. duomenimis, tik du kartus per metus buvo viršyta KD10 (kietosios dalelės, didesnės nei 10 mikronų skersmens) maksimali leidžiama paros koncentracija. Tačiau šie statistiniai duomenys buvo rinkti tik iš tos vienintelės oro taršos matavimo stotelės Sirupio gatvėje. Pasak V. Vaičekonienės, oro taršos matavimas tik vienoje vietoje 50 kv. km ploto mieste negali tiksliai atspindėti tikros padėties. Pavyzdžiui, matuojant oro taršą portatyviniu matuokliu įvairiose miesto vietose – Smėlynės, Anykščių, Respublikos gatvėse, Rožyno mikrorajone – kietųjų dalelių koncentracija svyravo nuo 54 iki 100 ir daugiau mikrogramų kubiniame metre oro. O tai net keturis kartus viršijo Europos Sąjungos ir Lietuvos leistiną maksimalią vertę ir 10 kartų viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą normą – 10 mikrogramų kubiniame metre oro.
Be to, oro kokybės tyrimų stotyje Sirupio gatvėje visai nematuojama tarša SO2 bei labiausiai žmogui pavojingomis KD2.5 ar KD0.1 kietosiomis dalelėmis.
„Teršalų leistinų koncentracijų neviršijimas įtakos sveikatai požiūriu neturėtų būti vertinamas kaip puikus pasiekimas, nes bet kokios jų koncentracijos, net ir mažos, kenkia sveikatai. PSO duomenimis, joks kietųjų dalelių skaičius kubiniame metre oro nėra saugus žmogaus sveikatai. Įrodyta, kad sveikatai neigiamą poveikį daro ir daug mažesnė kietųjų dalelių koncentracija nei nustatyta ribinė vertė“, – atkreipė dėmesį V. Vaičekonienė.
Užterštas miestas
Specialistų teigimu, oro taršą Panevėžyje daugiausia lemia iš pramonės įmonių ir namų ūkių į atmosferą išmetami teršalai bei autotransporto priemonių išmetamosios dujos. Pastarosios sudaro 50 proc. visų oro taršos emisijų. Oro taršai Panevėžyje įtakos turi ir teršalų išsisklaidymui nepalankus reljefas – miestas įsikūręs Vidurio Lietuvos žemumoje.
Panevėžyje iš pramoninių stacionarių taršos šaltinių 2016 m. į atmosferą išmesta 2049 tonos teršalų, tai sudarė 40 888 kg teršalų 1 kv. km ir Lietuvos vidurkį viršijo 37,9 karto. Šie teršalai išmesti iš 16 taršos šaltinių.
„Panaši situacija dėl iš stacionarių pramoninių taršos šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio tęsiasi jau keletą metų. Nuo 2007 m. iki 2017 m. iš stambių pramoninių taršos šaltinių, išmetančių daugiau kaip 10 tonų teršalų per metus, emisijų kiekis padidėjo maždaug du kartus, nors pačių tokių taršos šaltinių sumažėjo. Pagal išmetamų teršalų kiekį, tenkantį vienam kvadratiniam kilometrui, Panevėžys pirmauja arba yra viena iš pirmaujančių savivaldybių“, – kalbėjo pavaduotoja.
Anot jos, oro teršalai nesuderinami su žmogaus sveikata. Jie lemia įvairias ligas ir net trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Bloga oro kokybė turi įtakos kiekvienam žmogui, tačiau labiausiai paveikia silpniausius – vaikus ir senyvo amžiaus žmones, nėščiąsias bei ligonius. Oro tarša ypač neigiamai veikia vaikų protinį vystymąsi, sukelia įvairias alergijas, kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligas. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, Panevėžyje kasmet daugėja sergančiųjų kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Aukštaitijos sostinėje tūkstančiui gyventojų tenka 586,98 susirgimo kvėpavimo sistemos ligomis, o Lietuvoje vidurkis siekia 482 susirgimus.
Jau ketverius metus iš eilės Panevėžyje daugėja ir susirgimų piktybiniais navikais. 2016 m. šių susirgimų Panevėžyje užregistruota 1,5 karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.
„Neabejotina, kad oro kokybė tam turi didelės įtakos“, – įsitikinusi V. Vaičekonienė.
