Muziejus po atviru dangumi
Šią savaitę vykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje iš keturių Panevėžio savivaldybės pateiktų pastatų trys pripažinti saugotinais. Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, dar 2020 metais buvo atrinkta 18 pastatų, vertingų savo architektūra ir istorija. Siekiant juos išsaugoti, buvo nuspręsta kreiptis į Kultūros paveldo komisiją prašant pripažinti juos saugotinais.
„Po truputį iš eilės šie pastatai yra vertinami, ar jie gali būti pripažinti paveldosauginiais. Panevėžys neturi savo kultūros paveldo vertinimo komisijos, todėl tai atlieka Kultūros paveldo departamentas. Per sausį–vasarį turėtų būtų būti apsvarstyta didžioji dalis šių pastatų“, – teigė L. Paškevičienė.
Šimtamečiai liudytojai
Vienas pirmųjų į saugotinų sąrašą pateko XX a. pradžioje statytas raudonų plytų mūrinukas Klaipėdos gatvėje, pažymėtas 12-uoju numeriu. Nors namas skaičiuoja per šimtą metų, jo būklė pakankamai gera. Vieno aukšto su mansarda pastatas iš tolo akį traukia puošniais įmantraus kontūro frontonais bei reljefiniais plytų mūro dekoro elementais. Šio namo išskirtinumas – įvažiavimo į kiemą vartų arka su išlikusiais vartų kabliais.
Beveik identišką raudonplytį, tik stovintį Kranto g., vertinimo komisija taip pat pripažino saugotinu. 39-uoju numeriu pažymėtas pastatas, kuriame šiuo metu veikia antstolės kontora, pastatytas dar 1899 metais – ši data išlikusi įspausta frontonuose. Tiesa, šio pastato būklė kiek prastesnė, kažkada buvo iškirstos papildomos langų angos.
Abu šie namai – tipinės to meto plytinės žydų architektūros pavyzdžiai.
Nuo šiol saugotinu pripažintas ir Kranto gatvės 29-uoju numeriu pažymėtas mūrinis namas, savotiškas tarpukario architektūros liudytojas. Trijų aukštų gyvenamasis pastatas taip pat statytas XX a. pradžioje. L formos pastatas jungiasi su dviem šalia „prilipdytais“ namais. Jo išskirtinumas – ne tik solidus amžius, bet ir puošnios architektūrinės detalės.
Visi šie pastatai patenka į Panevėžio miesto istorinės dalies teritoriją ir šios kultūros paveldo vietovės akte yra pažymėti kaip vertingųjų savybių požymių turintys objektai.
„Mano nuomone, visi šie pastatai verti dėmesio. Esu už tai, kad jie išliktų nors tokie, kokie yra dabar. Tiesa, dalis jų jau rekonstruoti, pavyzdžiui, Klaipėdos g. 12 pastatas iš kiemo praktiškai visas suniokotas, beliko tik vertinga meninė arka. Paveldo Panevėžys išties turi nedaug, privalome išsaugoti tai, kas išliko“, – teigė L. Paškevičienė.
Pritrūko istorinių faktų
Iš šįkart keturių paveldosaugininkams pateiktų pastatų tik trys bus saugomi: apsaugos negavo vienas gražiausių medinės senosios architektūros namų – Kranto gatvės 35A numeriu pažymėtas žaliai dažytas namas. Pasak L. Paškevičienės, kol kas šį pastatą pripažinti saugomu pritrūko istorinės medžiagos.
„Prie pastato yra prilipdyta naujadarų, tad dabar mūsų tikslas – rasti senų nuotraukų, kuriose matytųsi, kaip jis atrodė anksčiau. Turime papildomai surinkti istorinės medžiagos iš archyvų ar senų planų, tuomet gal iš naujo bus svarstomas šis klausimas“, – taško dar nededa L. Paškevičienė.
Eilė – parapijos namai ir žydų bankas
Artimiausiu metu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžiuose bus svarstomas ir kitų keturiolikos siūlomų pastatų likimas. Vieni jų jau apverktinos būklės, kiti sulaukė savo rekonstrukcijos. Tarp jų vienas įdomesnių – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios parapijos namai. Pokariu čia taip pat veikė klebonija, o sovietmečiu pastate buvo įkurdintas tuberkuliozės dispanseris.
O vienas įspūdingiausių statinių Respublikos gatvėje, kuris iki šiol nebuvo įtrauktas į saugotinų objektų sąrašą, – žydų liaudies banko pastatas, kuriame šiuo metu veikia kavinė „Nendrė vėjyje“. Šis pastatas buvo vienas pirmųjų garsaus inžinieriaus Antano Augustino Gargaso projektų. Pats pastatas paprastos kompozicijos, be dekoro, bet su Panevėžio architektūrai iki tol nebūdingais kampiniais lenktais langais.
Manoma, kad tokiems sprendimams įtakos galėjo turėti Kauno architektūra. Čia išlikęs ne tik autentiškas istorinių patalpų planavimas, bet ir originalus pinigų seifas. 1919 metais įsteigtas Panevėžio žydų liaudies bankas veikė iki okupacijos. Šiam bankui priklausė nemažai nedidelių gyvenamųjų pastatų ir tuščių sklypų Džonto (dabar J. Zikaro) gatvėje, galbūt buvo vykdoma būsto kreditavimo programa.
„Tikimės, kad pavasarį ir Panevėžys turės savo Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo komisiją, tuomet bus galima greičiau šiuos klausimus spręsti“, – vylėsi L. Paškevičienė.
Negalės šeimininkauti kaip nori
Anot paveldosaugininkės, dabar atrenkant pastatus, kuriuos siūloma pripažinti paveldo dalimi, su jų
savininkais dėl to nėra tariamasi – atitinkamą informaciją jie gauna jau pripažinus pastatą saugotinu objektu.
„Savininkas gauna tik laišką, kad jo turtas įtrauktas į paveldą. Ką reikia saugoti, viskas būna surašyta. Jeigu to nesilaikoma, skiriamos baudos“, – perspėjo specialistė.
Anot L. Paškevičienės, jeigu žmogus gyvena pastate, pripažintame paveldu, negali jame šeimininkauti bet kaip. Norėdamas imtis bet kokių darbų, pirmiausia privalo ateiti pas paveldosaugininkus ir suderinti rekonstrukcijos ar remonto darbus. Lygiai taip pat parduoti tokį turtą galima tik patikrinus paveldo sargams.
„Žinoma, tai uždeda tam tikrų įpareigojimų – pastatyti naują kartais yra pigiau nei rekonstruoti seną, tačiau yra daug fondų, kurie padeda išsaugoti ir rekonstruoti tokius vertingus pastatus“, – sakė L. Paškevičienė.
