Įspėjanti statistika
Didžiausią miesto ir rajono gyventojų grupę sudaro jau atšventusieji 55-erių jubiliejų, bet dar nesulaukusieji 60-ies, rodo Statistikos departamento paskelbti naujausi duomenys.
Aukštaitijos sostinėje dar prieš ketvertą metų kur kas daugiau būdavo matyti kūdikių vežimėlius gatvėje stumiančių tėvų.
Pernai Panevėžyje vaikų iki 4 metų suskaičiuota net 630 mažiau nei 2017-aisiais. Mažesnis gimstamumas fiksuojamas ir Panevėžio rajone. Jame tokio amžiaus vaikų šiuo metu 172-iem mažiau, nei jų būta 2017 m.
Vaikų mažėja – senolių daugėja. Statistikos departamento surinkti duomenys liudija akivaizdų gyvenimo trukmės ilgėjimą. Aukštaitijos sostinėje vyresnių nei 80-ies senjorų būryje šiuo metu 640 žmonių daugiau nei buvo 2017-aisiais. Ta pati tendencija matoma ir Panevėžio rajone. Jame šios amžiaus grupės gyventojų šįmet 128-iais daugiau nei prieš ketvertą metų.
Naujausi statistiniai duomenys Panevėžiui signalizuoja, kad artinasi metas, kai darbingas jaunas žmogus čia gali būti retenybė. Šiuo metu mieste paauglių nuo 10 iki 14 metų gyvena 3742. Mažesnės tėra tik 80–84 metų miestiečių gretos (3160) ir jau atšventusiųjų 85-ąją sukaktį (2799). Panevėžio rajono gyventojų būryje mažiausias kompanijas sudarytų senoliai virš 85-erių (985), senjorai nuo 80 iki 84-erių (1160) ir vaikai iki ketverių metų (1510). O dar prieš ketverius metus rajono mažiausių grupių pagal amžių sąraše vaikų nebuvo. Tuomet
Panevėžio rajone gyveno mažiausiai senolių ir žmonių nuo 30 iki 34-erių metų.
Užduotis – tapti traukos centru
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tokių demografinių pokyčių esminė priežastis yra gyventojų migracija, o Aukštaitijos sostinei skausmingiausiai kerta vidinė migracija, kai panevėžiečiai traukia į kitus miestus, dažniausiai – Vilniaus kryptimi. Anot jo, šios tendencijos tiesiogiai susijusios su krentančiu gimstamumu, mat labiausiai migruojanti kategorija yra 20–24 metų bei 25–30 metų amžiaus grupių gyventojai.
Ekonomisto nuomone, tokia statistika signalizuoja, kad Panevėžys priverstas surasti, kas ne tik sustabdytų gyventojų nutekėjimą, bet ir priviliotų kurtis atvykėlius.
„Kituose rajonuose, Klaipėdoje, Tauragėje, Telšiuose, žymiai didesnis gimstamumas, o Panevėžyje, Zarasuose, Rokiškyje jis vienas mažiausių Lietuvoje. Panevėžiui reikia stengtis arba pritraukti aplinkinių rajonų, apskrities gyventojus, arba pakartoti Kauno sėkmę ir tapti vienu iš regioninių traukos centrų“, – sako Ž. Mauricas.
Anot jo, jei tendencijos neapsigręš į kitą pusę, Panevėžyje jau netolimoje ateityje darbo jėgos problema gali tapti dar aštresnė.
Pritraukia ne vien atlyginimai
Pasak ekonomisto, vietos patrauklumą lemia ne vien pragyvenimo lygio koeficientas. Gyventojų trauka pasižyminčiuose miestuose ne tik didesnė darbo vietų pasiūla ir aukštesni atlyginimai, bet paprastai būna stipri bendruomenė, savo iniciatyvomis suburianti žmones ir juos įtraukianti. Tokią vietą palikti gerokai sunkiau nei išvažiuoti iš miesto, kur kiekvienas kaunasi už save. Ž. Mauricas prognozuoja, kad bendruomenės vaidmuo kuo toliau, tuo bus stipresnis.
„Prie vietos pririša ne vien finansai. Jie svarbūs, kai jų yra labai mažai. Bet kai pinigų daugėja, kiekvienas papildomas euras žmogui suteikia vis mažiau džiaugsmo. Jei pajamos būtų labai mažos, finansus galima laikyti pagrindiniu migracijos veiksniu, bet dabar pajamų lygis auga ir tampa svarbūs kiti veiksniai: laisvalaikio praleidimo vietos, sutvarkytos viešosios erdvės, aktyvi bendruomenė. Juolab kad nuo šiol, kai pasaulis atrado galimybę dirbti per atstumą, tie dalykai bus dar svarbesni“, – sako ekonomistas.
